A.Skardžiaus abejonės dėl 13,6 mln. eurų dalybų nuskambėjo per Seimo jaunimo ir sporto reikalų komiteto posėdį praėjusią savaitę.
„Socdarbietis“ abejojo naujo įstatymo punktu, pagal kurį pretendentus į Sporto rėmimo fondo lėšas vertintų nepriklausomi ekspertai, ir siūlė palikti šią pareigą visuomenininkams, kurių žodis daug metų būdavo lemiamas skirstant valstybės pinigus sportui.
„Toks fondo pinigų paskirstymas baigdavosi skandalais, – sakė posėdyje, kuriame buvo pristatytas naujas sporto finansavimo paraiškų modelis, taip pat dalyvavęs Seimo narys, buvęs lengvaatletis Virgilijus Alekna. – Visuomeninių organizacijų vadovai sau pasidalydavo didžiąją dalį pinigų – apie 70 procentų atitekdavo jų organizacijoms. Tai negali ilgiau tęstis.“
Pastaraisiais metais tarybos branduolį sudarydavo penki sporto valdininkai – asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas ir tuometinis KKSD vadovas Edis Urbanavičius. Prieš porą metų R.Kveselaitį pakeitė Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Laimonas Pivoras.
Iš jų tik E.Urbanavičius prieštaravo sistemai, pagal kurią minėtų tarybos narių vadovaujamos organizacijos ar skėtinės federacijos pretenduodavo ir didele dalimi būdavo finansuojamos iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų, surenkamų iš akcizų pajamų, kurios gaunamos už alkoholinius gėrimus ir tabaką, taip pat loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Tačiau pagal Seimo nariams pristatytą modelį sistema keisis, nes svariausia sprendimų teisė ateis samdomiems ekspertams.
„Ekspertai kainuoja brangiai, o sprendimus priims ir komisija, kuri gali būti subjektyvi. Skeptiškai į tai žiūriu, nes išlaidų gali būti daugiau, o naudos – vargu, – sakė A.Skardžius. – Ankstesnė tvarka sulaukdavo daug kritikos, galima buvo įtraukti objektyvius arbitrus ir patobulinti tai. Tačiau nereikia išlaidauti ten, kur biudžetas ir taip varganas.“
Politikas teigė, kad sporto projektams skiriama suma pernelyg maža, kad ką nors pakeistų iš esmės ir kad galima būtų lygiuotis į Islandijos pavyzdį.
Tačiau stringant sporto reformai, regis, bent jau finansavimo vertinimo modelis gali būti skaidresnis.
„Jo (Artūro Skardžiaus) mintis buvo, kaip suprantu, kad visuomenininkai geriau žino, kaip lėšas paskirstyti, – sakė posėdyje taip pat dalyvavusi KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė. – Tačiau mes lyginamės prie Europos Sąjungos „Erasmus plius“ sporto projektų, kuriuos registruoja Briuselyje esanti agentūra. Ir mes krypstame prie nacionalinių agentūrų, kurios vertina ir švietimo projektus. Einame prie administravimo, koks yra ir Europos Sąjungoje.“
V.Alekna teigė, jog dabartinis modelis, kai daugiau svertų įgis nepriklausomi ekspertai ir bus sudaroma nauja paraiškų vertinimo komisija, bus sąžiningesnis.
„Būta nuogąstavimų, kad projektus vertins su sportu nesusiję žmonės, bet jie turės aiškius kriterijus. O naujos komisijos nariai yra įpratę dirbti skaidresniais metodais, – kalbėjo Liberalų sąjūdžiui Seime atstovaujantis dusyk olimpinis čempionas. – Anksčiau tarybos nariai pasikeisdavo vietomis, bet iš esmės niekas nesikeisdavo. Dabar galimybes pretenduoti į fondo lėšas turės ir kiti, juo labiau kad ir sportui skiriamų pinigų suma svariai išaugo.“
Pagal naują Sporto įstatymą, rėmimo fondo lėšos 2019 metais išaugs iki 13,6 mln. eurų.
Tai dusyk daugiau nei šiems metams skirta bendra suma (6,6 mln. eurų).
Komisijos posėdyje buvo pristatytas naujas Sporto rėmimo fondo finansuojamų sporto projektų finansavimo aprašo projektas.
Štai, ką svarbiausia verta žinoti apie naują sporto pinigų vertinimo modelį.
1 etapas – paraiškų vertinimas
Nuo vaikų darželių iki populiariausių sporto šakų federacijų gali pateikti projektus, kurie iš pradžių patikrinami, ar atitinka dokumentinius formalumus.
Pastaraisiais metais paraiškų dėl projektų finansavimo į KKSD suplaukdavo apie 700–800.
2 etapas – ekspertų vertinimas
Pagal įstatymus bus vykdoma nepriklausomų ekspertų atranka. Atitikus patirties, išsilavinimo ir kompetencijos kriterijus, bus sudarytas ekspertų sąrašas. Priklausomai nuo paraiškų skaičiaus, bus samdoma 20–30 ekspertų. Jiems bus išdalyti kriterijai, kad žinotų, kokius kriterijus turėtų daugiau ar mažiau atitikti sporto projektas. Tada ekspertai vertins.
„Jie turės žinoti, kokie prioritetai yra Europos Sąjungoje, kokia kryptimi eina tarptautinis sporto finansavimas, – sakė K.Tiesnesytė, KKSD poste šiemet pakeitusi E.Urbanavičių. – Manau, kad einame teisinga kryptimi, nes ekspertinis vertinimas yra tai, ant ko stovi visas modernus pasaulis.“
Bus vertinama projektų metodologija, ar tais veiksmais bus galima pasiekti realius tikslus.
Kiekvienas paraiškos teikėjas nuo šiol gaus atsakymą apie savo paraišką. Anksčiau taryba atmesdavo daug projektų be detalesnių paaiškinimų, šįkart bus paaiškinimai, nepriklausomai nuo to, ar projektas priimtas ar ne. Taip paraiškų teikėjai žinos, kokias klaidas padarė, kad galėtų bandyti kitais metais.
Nauju įstatymu siūloma nustatyti šias Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas sporto projektų rūšims:
-
fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą – 50 proc.;
-
sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui – 20 proc.;
-
sporto renginių organizavimui – 15 proc.;
-
esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui – 10 proc.;
-
kvalifikacijos tobulinimui – 5 proc.
-
Ne mažiau kai 10 proc. nurodytų proporcijų dalies numatoma skirti neįgaliųjų sporto plėtrai.
3 etapas – Komisijos vertinimas
Komisijos sudėtis šįkart turėtų būti visiškai kitokia nei būdavo penkių sporto valdininkų tarybos laikais.
Šįkart pusę komisijos sudarys vyriausybės atstovai, pusę – nevyriausybinių, stambesnių sporto organizacijų atstovai. Pavardžių nėra, nustatyta tik komisijos sudėties principai.
Naujas įstatymo projektas simbolizuoja senosios tarybos darbų pabaigą, nes bus sudaroma nauja komisija, kuri nebeturės tokių svertų, kaip anksčiau turėdavo penki asmenys.
„Komisija peržiūrės ir įvertins, ar nėra kokių melagysčių, manipuliavimų. Komisija labiau atliks priežiūros funkciją. Jos vaidmuo kardinaliai bus kitoks nei anksčiau būdavusios tarybos, – sakė K.Tiesnesytė. – Viską administruos Švietimo mainų paramos fondo kolektyvas, kuris ne vienus metus dirba su Europos fondais ir projektais, turi patirties dalinant ne vieną tūkstantį eurų. Manau, kad tai labai didelis žingsnis į priekį Lietuvos sporte.“
