LTOK vadovę išgąsdino Seimo kabinetuose nugirsta žinia, jog Žaliųjų ir valstiečių partijos atstovai užregistravo loterijų įstatymo pakeitimo projektas. Projekto rengėjai siūlo didinti loterijų organizatorių mokamą mokestį iki 7 procentų.
Atsiliepdami į šį siūlymą Seimo nariai Aurelijus Veryga ir Agnė Širinskienė pasiūlė didinti šį mokestį iki 10 procentų, o Seimo narys Sergejus Jovaiša – iki 15 procentų.
Priežastis – reikia didinti medikų algas
„Tiesiog reikia surinkti daugiau pajamų į biudžetą, – savo pasiūlymą argumentavo buvęs krepšininkas S.Jovaiša. – Pastaraisiais metais loterijų ir azartinių lošimų bendrovių pajamos auga, reikėtų pradėti dalintis ir skirti dalį pelno Lietuvos sportui ir sveikatai“.
A.Veryga naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį teigė, jog valdžiai siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms, ketinama didinti loterijų mokestį.
Anot A.Verygos, loterijų organizatorių pajamos iš bilietų pardavimo kasmet didėja, o kaimyninėse šalyse nustatyti didesni loterijų mokesčio tarifai. Estijoje jis siekia 18 proc., Latvijoje – 10 proc., Lenkijoje – 10–15 proc., Slovakijoje 15–20 proc. nuo išplatintų loterijų bilietų vertės. Taip pat nurodoma, kad kaimyninėse šalyse taip pat didinami ir mokesčiai lošimo stalams ir lošimo automatams.
„Nuo 2017 metų pradžios Estijoje šalia fiksuoto lošimo mokesčio už lošimo automatą įvestas 10 proc. lošimo mokestis nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, Lenkijoje jau šiuo metu šis skirtumas apmokestinamas 50 proc. tarifu, Latvijoje numatoma nuo 2018 metų pradžios 30 proc. padidinti fiksuotą lošimo mokestį lošimo stalams ir lošimo automatams“, – rašoma A.Verygos ir A.Širinskienės pareiškime.
LTOK neteks 2,5 mln. eurų?
Tačiau LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įsitikinusi, kad tokie pasiūlymai skaudžiai kirstų per sporto kišenę.
„Jie nori prikabinti šią pataisą prie viso biudžeto pateikimo ir taip prastumti traukiniu. Mes sužinojome tik šiomis dienomis, esame šokiruoti, – sakė D.Gudzinevičiūtė. – Tai dar viena naktinė mokesčių reforma.“
LTOK yra itin priklausomas nuo loterijų verslo, nes yra finansuojamas UAB „Olifėjos“ – LTOK priklauso 51 proc. akcijų šios stambiausios Lietuvos lošimų bendrovės, rengiančios įvairias loterijas, tokias kaip „Teleloto“, „Vikinglotto“, „Eurojackpot“, „Keno“, „Jėga“ ir kitas.
Pavyzdžiui, pagal planuojamą šių metų biudžetą numatyta iš „Olifėjos“ gauti 6,085 mln. eurų, iš „Olifėjos“ dividendų – dar 2 mln. eurų.
Visas LTOK biudžetas šiemet gali siekti apie 10 mln. eurų.
Braukime viską trečdaliu – skaičiuojant sportininkų stipendijas, sporto federacijų, tarp jų ir krepšinio, finansavimą, olimpinės dienos šventes, mokyklų sporto žaidynes.
„Faktas yra toks, kad iš tų pinigų, kurie bus surinkti dėl naujos pataisos, beveik pusė būtų mūsų. Netekę dividendų, mes neteksime maždaug 2,5 mln. eurų“, – skaičiavo D.Gudzinevičiūtė.
Jos teigimu, jei loterijų mokestis būtų pakeltas iki 10 proc., daugiau nei trečdaliu sumažėtų LTOK skiriama parama sportui.
„Braukime viską trečdaliu – skaičiuojant sportininkų stipendijas, sporto federacijų, tarp jų ir krepšinio, finansavimą, olimpinės dienos šventes, mokyklų sporto žaidynes – viską reikės sumažinti trečdaliu. Savo tik nesumažintume, nes turime išlaikyti darbuotojus – vadinasi, kitur dar labiau mažės“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.
S.Jovaiša tvirtino, jog tiesiog nori suvienodinti mokestį, kuris dabar loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams yra skirtingas – organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 procentų mokesčio tarifas. Organizuojant nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei dabar taikomas 10 procentų mokesčio tarifas.
S.Jovaiša taip pat siūlo įvesti vienodą privalomą 2 proc. skyrimą labdarai ir paramai.
Pagal dabartinį Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, loterijų organizatoriai moka specialų 5 proc. loterijų ir lošimų mokestį nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, taip pat pagal Loterijų įstatymą loterijų organizatoriai privalo skirti 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės labdarai arba paramai.
S.Jovaiša mano, kad ir sumažinus iki 2 proc. labdarai skiriamos sumos, niekas netrukdytų loterijų organizatoriams padidinti šios dalies iki tų pačių 8 proc.
„Nežinau, kaip jie skaičiuoja, bet tai nebūtų drastiškas paėmimas, – kalbėjo S.Jovaiša. – Ta loterija apskritai galėjo būti nacionalinė, bet tapo privati. Taip, jų pelnas mažės, bet dar pažiūrėsime, kuris pasiūlymas bus priimtas. Aš siūliau vieną variantą, A.Veryga – kitą“.
S.Jovaiša tikisi, kad praėjęs Seimo komitetų įvertinimą, dėl galutinio varianto būtų apsispręsta iki gruodžio 12 dienos.
Buvusi 2000 m. Sidnėjaus olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė D.Gudzinevičiūtė tikisi dar pabandyti sustabdyti politikų jau pradėtą svarstyti loterijų verslo apmokestinimo pataisą.
„Bandysime kreiptis į politikus ir kviesti apsidairyti, – sakė LTOK vadovė. – Nesuprantame nei skubos, nei slaptumo – tik vakar pajutome, kad kažkas vyksta, o šiandien tapo aišku, kad visa tai baisiu greičiu stumiama motyvuojant, kad tai labai pelningas verslas. Bet pinigai atimami iš sporto“.
Lošimų organizatoriai moka mažiau?
Savų argumentų turi ir Lietuvos loterijų asociacija.
Asociacijos pareiškime Finansų ministerijai aiškinama, jog nuo pat lošimų ir loterijų verslų teisinio reglamentavimo pradžios buvo pasirinktas skirtingas jų apmokestinimas, diferencijavus apmokestinimo bazę: lošimuose mokesčių bazė yra skirtumas tarp lošėjų sumokėtų pinigų ir atsiimtų laimėjimų (t.y. grynosios pajamos) arba lošimų įrangos fiksuotas mokestis, o loterijose – parduotų bilietų nominali vertė (t.y. pardavimų pajamos).
Pateikiamas paprastas pavyzdys: jei lošėjai azartinių lošimų vietoje (pvz. lažybų punkte) atliks statymus už 100 eurų sumą ir laimės 90 eurų, lošimų organizatoriaus grynosios 10 eurų pajamos bus apmokestintos 15 proc. tarifu, t.y. lošimų organizatorius sumokės 1,5 euro lošimų mokestį. Jei loterijos žaidėjai nupirks loterijos bilietų 100 eurų sumai, tai nepriklausomai kiek jie laimės (kokios sumos iš tų pinigų neteks loterijų organizatorius), loterijos mokestis sudarys 5 eurus ir dar 8 eurai turės būti skirti privalomai labdarai arba paramai. Mokestinė situacija: suteikę paslaugų 100 eurų sumai lošimų organizatoriai sumoka 1,5 euro mokesčio, loterijų organizatoriai – 13 eurų.
Anot loterijų asociacijos, pateiktas pavyzdys parodo, kad nors azartinių lošimų organizatoriai moka didesnio procentinio tarifo mokesčius nei loterijų organizatoriai, tačiau mokesčio bazės skirtumas bei kitame teisės akte (Loterijų įstatyme) nustatyta prievolė dalį pajamų skirti paramai, lemia tai, kad loterijų organizatoriams tenka žymiai didesnė mokestinė našta. Asociacija apskaičiavo kokią dalį nuo grynųjų pajamų sumoka atskiros azartinių lošimų rūšys ir loterijos pagal dabartinį reglamentavimą ir pateiktus siūlymus (pateikiami prognostiniai duomenis 2017 metams, apskaičiuoti remiantis pirmo pusmečio rezultatais):
Rūšis | Pardavimų pajamos, mln. EUR | Grynosios pajamos, mln. EUR | Mokesčio dalis nuo grynųjų pajamų | Mokesčių dalis pagal siūlymus |
Kazino | 153,47 | 30,75 | 14,79% | 21,19% |
B kategorija | 209,14 | 34,3 | 11,58% | 19,78% |
Lažybos | 137,41 | 9,33 | 15,00% | 20,00% |
Nuotoliniai lošimai | 396,06 | 19,44 | 10,00% | 15,00% |
Loterijos | 85,93 | 37,85 | 29,51% | 40,87% |
Kartu su nustatyta prievole privalomai skirti 8 procentus labdarai arba paramai.
Pateikiamas rodiklis įvertinus siūlymą didinti iki 10 procentų. Pritarus siūlymui nustatyti 15 procentų loterijų mokesčio tarifą, šis rodiklis būtų 54,49 procentai.
Įspėja, jog didės probleminių lošėjų skaičius
Loterijų asociacijos prezidento Maksimo Reznikovo laiške Finansų ministerijai teigiama, jog padidinus mokestį, vietoj laukto biudžeto pajamų padidėjimo bus gan reikšmingas sumažėjimas, šalies sporto judėjimas ir kiti gerieji visuomeniniai judėjimai negaus didžiausių savo rėmėjų paramos – tautiniai olimpinis ir parolimpinis judėjimai, šiuo metu iš esmės išlaikomi tik loterijų verslo, turės būti finansuojami valstybės.
„Didžiausią naudą patirs lošimų organizatoriai, nes dėl teisinio reglamentavimo pokyčių jie neteks konkurento, siūliusio žaidėjams nuosaikaus azarto pramogą. Labiausiai tikėtina, kad atsiradusią pasiūlos spragą greitai užpildys mažiausią mokestinę naštą patiriantys nuotoliniai lošimai, turintys objektyvią galimybę pasiūlyti lošėjams didžiausia laimėjimų fondo dydį. Visai neseniai įteisinti nuotoliniai lošimai jau dabar pagal pajamas iš lošėjų lenkia tradicines lošimų rūšis. Didesnis lošėjų skaičiaus įsitraukimas į šiuos lošimus turės pasekmių: kartu didės probleminių lošėjų skaičius“, – įspėjama loterijų asociacijos pareiškime.
Sportas gali netekti ir lažybų bendrovių paramos
Šį mėnesį dėl kitos Seime pasklidusios idėjos sunerimo ir stipriausi šalies sporto klubai bei lygos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Seime siūlo uždrausti lažybų bendrovių reklamą – tokiu atveju žymiai sumenktų arba visiškai išnyktų šio verslo kompanijų parama sporto organizacijoms, tarp jų Kauno „Žalgirio“ krepšinio, Vilniaus „Žalgirio“ klubams, Lietuvos krepšinio lygai.