Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 01 15 /16:54

Aiškinant aistras sukėlusį sporto finansavimą – KKSD vadovo strėlės į LTOK

Nors šiemet Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas vyko pagal naujas ir iki šiol dar netaikytas taisykles, aistrų išvengti nepavyko. Daugumos olimpinių sporto šakų atstovai skundžiasi gavę gerokai aptrupėjusius gabalus. Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius įsitikinęs, kad nors ir skausmingos, permainos buvo būtinos, o sumažėjusį federacijų finansavimą lėmė ištuštėjęs bendras aukštojo meistriškumo sportui skirtų pinigų aruodas.
Daina Gudzinevičiūtė ir Edis Urbanavičius
Edis Urbanavičius

Pinigai – trimis skirtingomis kryptimis

Visos lėšos išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms.

Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Šiemet procentinis pasiskirstymas išlaikytas toks pats. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.

Didelio meistriškumo programoms išdalinta 6,33 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų teko 3,56 mln. eurų. Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupei šiemet atseikėta 1,27 mln. Kitoms sporto šakoms – šiek tiek daugiau kaip 965 tūkst., o neįgaliųjų sportui – apie 0,5 mln.

„Svarbiausia, kad pasiekėme tikslus, kurių ir siekėme. Pagaliau Lietuvos sporto finansavimas yra viešas, skaidrus, su aiškiais kriterijais, atsakomybe bei priežiūra“, – džiaugėsi E.Urbanavičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Vainys ir Edis Urbanavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Vainys ir Edis Urbanavičius

Nepatenkintų daugiau

Jei lyginsime tik sumas, kurios federacijoms teko dabar, su tomis sumomis, kurias aukštojo meistriškumo sportui pernai skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba, prie daugelio sporto šakų matysime išaugusius skaičius.

Tiesa, realybė yra kiek kitokia. Iš tiesų nemažai daliai sporto šakų atstovų didžiule paspirtimi būdavo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) parama, nes ten buvo įdarbinti treneriai, masažuotojai bei medikai. Per LOSC buvo apmokami jų treniruočių stovyklos, išvykos į dalį varžybų, mokami maistpinigiai. Šiemet šie pinigai įlieti į bendrąjį katilą, o LOSC palikta rūpintis tik KKSD priklausančiomis sporto bazėmis.

Tokį sprendimą KKSD vadovybė priėmė motyvuodama tuo, jog siekia efektyvumo. LOSC ir federacijų atliekamos funkcijos neretai dubliuodavosi, būta atvejų, kai sportininkai ir treneriai konfliktuodavo su federacijomis, nes finansiškai nuo jų buvo visiškai nepriklausomi ir atlygį gaudavo iš sporto centro.

Nuspręsta viską atiduoti į „vienas“ rankas, sistemos grandinėje nepaliekant jokių tarpininkų.

Tam paruošta nauja sporto finansavimo reforma, turėjusi aiškiai ir tiksliai į stalčiukus sudėlioti pinigus, atsižvelgiant į aiškius devynių narių darbo grupės suformuotus kriterijus.

Darbo grupę sudarė devyni nariai: Leonardas Čaikauskas (nacionalinių komandinių žaidimų sporto šakų federacija), Gintaras Kalinauskas (nacionalinių techninių sporto šakų federacija), Rimantas Mikaitis (nacionalinių individualių sporto šakų federacija), Einius Petkus (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas), Agnė Vanagienė (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Romas Vitkauskas (nacionalinės neolimpinės sporto šakos) bei trys KKSD atstovai: generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Sigitas Stasiulis bei Gintarė Papartė.

Vis dėlto padalijus pinigus, entuziastingais šūksniais naujoves palaikė tik tokių sporto šakų kaip orientavimosi sporto, kompozicinių šachmatų ar šaškių atstovai. Daugelio olimpinių sporto šakų atstovai neramiai traukė pečiais – jiems teko mažesnis finansavimas nei pernai gavo iš KKSD ir LOSC.

Tą iš dalies galima paaiškinti ir maždaug 15 proc. susitraukusiu bendru pinigų maišu, kurį teko išdalinti.

„Tiesa ta, kad LOSC paslaugomis naudojosi tikrai nedidelė dalis sporto atstovų. Tikimės, jog po šios pertvarkos LOSC veikla ir sporto bazių išnaudojimas vyks kur kas efektingiau. Galbūt mūsų sportininkams net nereikės vykti treniruotis į užsienį, nes ir čia turėsime gerų sporto bazių“, – kalbėjo E.Urbanavičius.

Tiesa, prisidurti iš valstybės federacijos dar galės pateikusios paraiškas KKSRF, per kurį įvairiems projektams dar bus išdalyti apie 3,9 mln. eurų.

Strėlės į LTOK

KKSD vadovas skaičiuoja, jog Lietuvos sporto biudžete kasmet cirkuliuoja apie 18 mln. eurų.

Pasak, jo yra planuojama kitą savaitę pakviesti diskusijai visas skėtines organizacijas ir sporto šakų federacijas tolesnei diskusijai, kaip šis biudžetas pagal kriterijus turėtų būti išskirstytas.

Priminsime, jog pernai LTOK federacijoms arba atitinkamų sporto šakų rinktinėms tiesiogiai skyrė 6,3 mln. eurų – tokią pačią dalį, kokią meistriškumo plėtojimui davė KKSD. Visgi skirtingai nei KKSD, LTOK neskelbia, kaip šios lėšos paskirstomos atskirų sporto šakų federacijoms.

„Daug nežinomybės kyla dėl LTOK projekto, nors nevyriausybinis sektorius savo pinigais galėtų disponuoti ir skirti finansavimą sportininkams labai greitai. Bet kažkodėl yra neskubama. Turbūt buvo laukiama ir žiūrima, ką mums čia pavyks padaryti ir kokia bus situacija, kur bus lėšos nukreiptos ir kur paskirstytos. Bet nemanau, kad LTOK turėtų būti gelbėtojas, kažkokiais gelbėjimo pinigais. Tai yra bendras biudžetas, turėtume visi kartu spręsti klausimą, kaip visi pinigai turi būti išskirstyti tiems, kurie dirba, o ne būti gelbėtojais“, – akmenį į LTOK daržą metė E.Urbanavičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edis Urbanavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edis Urbanavičius

Tiesa, „Olifėjos“ olimpiniam komitetui skiriamą 8 proc. paramą, kurios skirstymo niekas nekontroliuoja, E.Urbanavičius bendrame Lietuvos sporto pinigų maiše norėtų išsaugoti.

Olimpinio komiteto vadovai turi kiek kitokią nuomonę.

„Tai yra labai sveikintinas dalykas, tik norėtųsi, kad būtų daugiau aiškumo, o įliejus viską į vieną katilą federacijoms kur kas geriau būtų lengviau planuoti, nes konkrečiai žinotų, kokio dydžio biudžetais gali disponuoti“, – pakartojo KKSD vadovas.

Olimpinio komiteto vadovai turi kiek kitokią nuomonę.

„Deja, bet abejonės dėl pono Urbanavičiaus atmestinio požiūrio į šalies sportą, apie kurį sporto bendruomenė kalba jau ne pirmus metus, tik dar labiau sustiprėjo. Turime pažymėti, kad kiekvienų metų pradžioje LTOK sporto federacijoms skiriamos lėšos yra viešai tvirtinamos generalinėje asamblėjoje, remiantis įstatymuose numatyta tvarka bei įstatais. Tai daroma jau daugybę metų, tad visos federacijoms skiriamos lėšos yra ne tik viešos, bet ir prieinamos visiems, bent kiek daugiau besidomintiems sportu“, – komentavo LTOK komunikacijos vadovė Ieva Kutkaitė.

LTOK šių metų biudžetą tvirtins sausio pabaigoje vyksiančioje generalinėje asamblėjoje.

Alfredo Pliadžio nuotr./Ieva Kutkaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Ieva Kutkaitė

Mokysis iš klaidų

Kalbėdamas apie trūkumus ir klaidas, padarytas šiemet formuojant kriterijų sąrašą, E.Urbanavičius išskyrė keletą detalių.

„Mano nuomone, prizinės vietos turėtų būti vertinamos labiau – kad ir koks čempionatas tai bebūtų. Kitas dalykas, kad tų 40-50 vietų, į kurias atsižvelgiama skirstant finansavimą dabar, šiame projekte, iš viso neturėtų likti“, – svarstė E.Urbanavičius.

Nenorėjome pirmaisiais metais daryti kardinalių pakeitimų, bet išėjo iš tiesų įdomių dalykų.

Kitas diskutuotinas momentas – lėšų dalys, tenkančios skirtingų sportų šakų grupėms. Darbo grupė šiemet pinigus strateginėms, olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms išskirstė panašiomis proporcijomis, kaip ir pernai.

„Nenorėjome pirmaisiais metais daryti kardinalių pakeitimų, bet išėjo iš tiesų įdomių dalykų, – šyptelėjo E.Urbanavičius, mintyje veikiausiai turėdamas paradoksą, kai orientavimosi sportas gavo kur kas sotesnį kąsnį už daugelį olimpinių sporto šakų. – Veikiausiai ateityje stiprinsim strateginių šakų bloko finansavimą.“

Po Tokijo olimpinių žaidynių KKSD žada peržiūrėti ir strateginių sporto šakų kriterijus.

Šiuo metu strategine laikoma tokia sporto šaka, kuri yra įtraukta į vasaros ar žiemos olimpinių žaidynių programas ir šios sporto šakos bent vienas sportininkas nuo 2013-ųjų metų bent kartą olimpinėse žaidynėse užėmė 1–8 vietas, pasaulio pirmenybėse 1–6 vietas arba tapo Europos čempionato prizininku.

„Nesinorėtų, kad su vienu atsitiktiniu rezultatu ir minimaliu sportininkų skaičiumi federacija turėtų monopolį keturis metus“, – aiškino KKSD direktorius.

Aukštojo meistriškumo sportininkų finansavimas
Nr. Sporto organizacija Suma (EUR)
STRATEGINĖS SPORTO ŠAKOS
1. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija 340 938
2. Lietuvos bokso federacija 110 063
3. Lietuvos buriuotojų sąjunga 107 001
4. Lietuvos dviračių sporto federacija 190 699
5. Lietuvos dziudo federacija 94 017
6. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija 52 008
7. Lietuvos imtynių federacija 142 810
8. Lietuvos irklavimo federacija 509 816*
9. Lietuvos krepšinio federacija 760 135
10. Lietuvos lengvosios atletikos federacija 412 468
11. Lietuvos plaukimo federacija 542 992
12. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija 123 647
13. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija 131 986
14. Lietuvos tekvondo federacija 42 650
VISO: 3 561 230
Į OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ PROGRAMĄ ĮTRAUKTOS SPORTO ŠAKOS
15. Asociacija „Hockey Lietuva“ 131 055
16. Lietuvos badmintono federacija 28 713
17. Lietuvos beisbolo asociacija 54 531
18. Lietuvos biatlono federacija 87 251
19. Lietuvos čiuožimo federacija 68 586
20. Lietuvos fechtavimo federacija 10 720
21. Lietuvos futbolo federacija 89 411
22. Lietuvos gimnastikos federacija 95 631
23. Lietuvos golfo federacija 2 507
24. Lietuvos kerlingo asociacija 55 810**
25. Lietuvos lankininkų federacija 11 245
26. Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija 28 021
27. Lietuvos rankinio federacija 134 464
28. Lietuvos regbio federacija 111 038
29. Lietuvos softbolo federacija 15 772
30. Lietuvos stalo teniso asociacija 51 961
31. Lietuvos šaudymo sporto sąjunga 47 171
32. Lietuvos teniso sąjunga 40 939
33. Lietuvos tinklinio federacija 56 237
34. Lietuvos triatlono federacija 15 576
35. Lietuvos vandensvydžio sporto federacija 27 516
36. Lietuvos žirginio sporto federacija 11 960
37. Lietuvos žolės riedulio federacija 111 293
VISO: 1 287 408
KITOS SPORTO ŠAKOS
38. Lietuvos aeroklubas 171 696
39. Lietuvos automobilių sporto federacija 40 616
40. Lietuvos biliardo federacija 5 086
41. Lietuvos bušido federacija (ju-jitsu sporto šakai) 5 918
42. Lietuvos jėgos trikovės federacija 16 694
43. Lietuvos kikboksingo federacija 15 256
44. Lietuvos kyokushin karate federacija 116 805
45. Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija 1 160
46. Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija 48 000
47. Lietuvos motociklų sporto federacija 16 790
48. Lietuvos motorlaivių federacija 21 600
49. Lietuvos muaythai federacija 6 241
50. Lietuvos orientavimosi sporto federacija 129 973
51. Lietuvos povandeninio sporto federacija 10 455
52. Lietuvos pulo federacija 5 933
53. Lietuvos rankų lenkimo sporto federacija 29 529
54. Lietuvos sambo federacija 40 151
55. Lietuvos skvošo asociacija 1 170
56. Lietuvos sportinės žūklės federacija 29 366
57. Lietuvos sportinių šokių federacija 92 968
58. Lietuvos šachmatų federacija 23 076
59. Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga 12 600
60. Lietuvos šaškių federacija 59 660
61. Lietuvos tautinių imtynių federacija 22 492
62. Lietuvos universalios kovos federacija 29 497
63. Lietuvos vandens slidininkų sąjunga 3 892
64. Lietuvos virvės traukimo federacija 8 701
VISO: 965 325
Parolimpinis sportas
65. Lietuvos aklųjų sporto federacija 93 484
66. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 257 979
67. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija 90 292
68. Lietuvos parolimpinis komitetas 74 282
VISO: 516 037
Iš viso: 6 330 000

* Iš nurodytos sumos 5 036 eurai skiriami neįgalaus irkluotojo Augusto Navicko pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio čempionate;

** Iš nurodytos sumos 17 610 eurų skiriama Lietuvos neįgaliųjų kerlingo komandai pasirengimui ir dalyvavimui pasaulio B grupės čempionate.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais