Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 11 28

Ant ledo: alaus ir bankroto metai

Ledo ritulys Lietuvoje šiemet gali didžiuotis virtine jubiliejų – į šalį žaidimas atkeliavo prieš 90 metų, Ledo ritulio federacija įkurta prieš aštuonis dešimtmečius, o šiemet rekonstruota Elektrėnų arena švenčia 40-ąjį gimtadienį. Bet sukakčių metai taip pat tapo sunkmečio ir skandalų metais.
P.Nausėdos (viduryje) vadovaujama Lietuvos ledo ritulys priėjo bankroto ribą
P.Nausėdos (viduryje) vadovaujama Lietuvos ledo ritulys priėjo bankroto ribą / M.Vidzbelio/BFL nuotr.

Pavasarį žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie skandalingai atšvęstą Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidento Petro Nausėdos gimtadienį, rudenį – apie areštuotas LLRF sąskaitas ir artėjančią bankroto procedūrą.

Skolų prislėgti

Į šių metų pasaulio čempionatą Lenkijoje ledo ritulininkai vykti galėjo tik todėl, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) dalį sporto šakai iš valstybės biudžeto skirtų pinigų pervedė Nacionalinei ledo ritulio lygai (NLRL). LLRF tiesiog neturėjo sąskaitos, kurios tuoj pat neištuštintų antstoliai – kalbama, kad federacijos skolos tuo metu siekė 700 tūkst. litų.

Čempionate lietuviai driokstelėjo ne įspūdingais rezultatais, o viešais tuomečio rinktinės trenerio Sergejaus Borisovo pareiškimais apie alaus upes, tekėjusias per federacijos vadovo ir rinktinės gynėjo P.Nausėdos gimtadienį, kaip įprasta, sutapusį su lietuvių žaidimu pasaulio pirmenybėse.

Kas žais rinktinėje? Visi, kurie gali čiuožti nesiremdami į ledą lazda.

Alaus pučas – taip, prisimindami pavasario įvykius Lenkijoje, kartais nelinksmai pajuokauja ledo ritulininkai – trumpam išvertė P.Nausėdą iš posto bei perrikiavo jėgų išsidėstymą LLRF taryboje, kurioje neliko ne tik prezidento, bet ir kai kurių jo artimiausių bendražygių.

Galia priimti svarbiausius sprendimus iš ritulininkų, užaugusių ant Elektrėnų arenos ledo, perėjo į LLRF tarybos pirmininku tapusio verslininko Mindaugo Marcinkevičiaus ir jo aplinkos žmonių rankas. Vienas sprendimas sukėlė ypač daug prieštaringų reakcijų – LLRF nusprendė skelbti bankrotą.

Federacijos skolos šiemet sumažėjo 110 tūkst. litų ir dabar sudaro maždaug pusę milijono litų. Kiek tiksliai – nepaskaičiuota, nes, pasak kai kurių LLRF atstovų, buvęs federacijos generalinis sekretorius Valdas Škadauskas vilkina pateikti finansinius dokumentus.

„Viskas yra pateikta, – teigė V.Škadauskas. – Tiesiog buhalterijos įmonė, su kuria dirbome, prašo apmokėti kai kurias sąskaitas. Kol jos neapmokėtos, negaliu pasirašyti tų dokumentų. Manau, kad bankroto galima buvo neskelbti. Mačiau galimybių, kaip atsiskaityti su kreditoriais, bet į federaciją atėjo diletantai, kurie mąsto kitaip.“

KKSD vadovas Klemensas Rimšelis yra linkęs pritarti dabartinių ledo ritulio vadovų pozicijai: „Mes bandėme ieškoti būdų, kaip padėti. Tačiau taip jau yra – kai valstybės institucija tiesia pagalbos ranką, jie patys nieko nedaro. Daug mechanizmų, kaip išeiti iš padėties, neprigalvosi. Bankrotas – viena iš išeičių.“

KKSD kasoje dar yra likusios kelios dešimtys tūkstančių litų, skirtų ledo rituliui. Tačiau į NLRL sąskaitą departamentas tų pinigų, atrodo, nėra linkęs pervesti. Todėl kyla pavojus, kad šalies jaunimo rinktinės gali neišvykti į pasaulio čempionatus.

Pasirodžius informacijai apie galimą bankrotą, interneto erdvės pasišiaušė nepasitenkinimo bangomis. Diskutuota ir apie tai, kaip turi jaustis vaikai, lankantys žaidimo, kurio įvaizdis vis prastesnis, treniruotes, ir apie galimą Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) reakciją į įvykius Lietuvoje.

„Su IIHF atstovais jau kalbėjome apie bankroto galimybę. Susidarė įspūdis, kad panašios situacijos jiems nėra naujiena. Gavome patarimų. Lieka klausimas – koks bus juridiškai naujos federacijos tarptautinio pripažinimo mechanizmas“, – svarstė LLRF spaudos atstovas ir tarybos narys Vaclovas Gedvilas.

Vargo vakarienė

Pripažinimo mechanizmas – svarbus veiksnys. Tikimybės, kad Lietuvai po federacijos bankroto teks grįžti į tarptautinių varžybų žemutinę pakopą, kategoriškai atmesti kol kas negalima. Kita vertus – o kada pastarąjį kartą lietuviams ant ledo buvo lengva?

Pasirodžius informacijai apie galimą bankrotą, interneto erdvės pasišiaušė nepasitenkinimo bangomis.

Pasaulio čempionate Lenkijoje S.Borisovui į užribį pasiuntus aktyviausius P.Nausėdos gimtadienio renginių dalyvius, komanda žaidė turėdama vos tris žaidėjų penketus. Prieš olimpinį atrankos turnyrą Vengrijoje Tamperės „Ilves“ (Suomija) jaunimo komandos žaidėjai Danielis Bogdziulis ir Aivaras Bendžius juokavo taip: „Kas žais rinktinėje? Visi, kurie gali čiuožti nesiremdami į ledą lazda. Ir dar tie, kurie moka lazdą apvynioti lipnia juosta.“

Juokas pro ašaras. Bėdų, kurias reikia spręsti, ši sporto šaka turi kalbant ne tik apie tarptautinį, bet ir apie nacionalinį lygmenį.

Lietuvos čempionate dalyvaujančių komandų vadovams tenka laužyti galvą kaskart, kai kyla noras registruoti legionierių. Priežastis – pinigai.

„Norėčiau žaisti. Bet turiu sumokėti perėjimo mokestį Čekijos, Lietuvos ledo ritulio federacijoms bei IIHF. Iš viso – kelis tūkstančius litų. Juokinga“, – guodėsi Kaune gyvenantis avialinijų bendrovės stiuardas čekas Ondrejus Aisas, kone visą laisvalaikį praleidžiantis ant ledo vilkėdamas ledo ritulio vartininko šarvus ir šalmą.

„Netiesa, – su šia sąmata nesutiko V.Gedvilas. – Žinau, kad viena komanda legionierių iš Latvijos įregistravo už 800 litų.“

Klubų bėdos

Legionieriai iš galingas ledo ritulio tradicijas turinčių šalių pusiau mėgėjišką Lietuvos čempionatą, aišku, stiprina. Bet kažin ar jie daug paguodos gali suteikti reprezentaciniam šalies klubui Elektrėnų „Energijai“, šį sezoną priverstam žaisti tik nacionalinėse pirmenybėse, nes atvirasis Latvijos čempionatas atsisakė bendradarbiauti su lietuviais.

Faktas – 2012-ieji Lietuvos ledo rituliui buvo puotų, festivalių, bankrotų metai.

Oficialia skyrybų priežastimi latviai įvardijo infrastruktūros problemas, bet užkulisiuose sklando gandai, kad „Energijai“ koją pakišo finansai. Juolab kad „alaus pučas“ P.Nausėdai, kuris taip pat yra ir Elektrėnų klubo direktorius, populiarumo balų sporto mecenatų pasaulyje nepridėjo.

Kai kurie patyrę „Energijos“ žaidėjai prieš sezoną neslėpė nusivylimo – jie rengėsi daug rimtesniam sezonui už tą, kurį tenka žaisti dabar. Organizacinės Elektrėnų klubo bėdos smogė ir rinktinei, nes „Energija“ lieka nacionalinės komandos branduolys.

Rinktinės ateitis gali būti siejama su dviem projektais. Pirmas jų – Vilniaus „Baltica“, žaidžianti KHL jaunimo lygoje. Lietuvių ten – kol kas tik penki, bet, pasak komandos trenerio Dmitrijaus Medvedevo, beje, daug metų treniravusio šalies rinktinę, ateityje jų turėtų būti daugiau. 

Apie finansinę „Baltica“ situaciją jau nuo praėjusio sezono antros pusės pasigirsta įvairių gandų, bet kalbama, jog netrukus turėtų ateiti nauji rėmėjai, kurie padėtį stabilizuos.

Kita lietuviško ledo ritulio viltis – Vilniaus „Geležinis vilkas“. Komandoje, kuri ne tik bando mesti iššūkį „Energijai“ šalies čempionate, bet taip pat rungtyniauja ir Baltarusijos dvidešimtmečių pirmenybėse, suburti Andriaus Jadkausko treniruojami šalies jaunimo rinktinės žaidėjai.

Faktas – 2012-ieji Lietuvos ledo rituliui buvo puotų, festivalių, bankrotų metai. Tačiau  nauji darbai leidžia tikėtis, kad netrukus ateis laikas, kai vien mokėdamas apvynioti lazdą lipnia juosta į rinktinę nepateksi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?