Lotynų Amerikos šokius paįvairinę klasikinio baleto judesiais, šokėjai užkariavo publiką, bet dar ne teisėjus – porai niekaip nesiseka užkopti ant aukščiausios pakylos.
Šokiu sudomino profesorių
Žinomas filosofas Arvydas Šliogeris, išgirdęs, kad jo doktorantas randa laiko šokiams, buvo nuoširdžiai sukrėstas. „Kaip ir dera tikram mąstytojui, jis pradėjo studijuoti šokio istoriją, o vėliau pateikė rimtų teorinių klausimų apie šokį, baletą, į kuriuos net nežinojau atsakymų“, – J.Kučinskas neslėpė irgi buvęs nustebintas disertacijos vadovo.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Jekaterina Romankova ir Justas Kučinskas |
Jo manymu, profesoriui kilę klausimai tik patvirtino, kad ir šokyje, ir dailėje, skulptūroje, poezijoje ar versle žmonės atsiduria ribinėse situacijose bei išbando save.
Kam daugelį metų sportinius šokius šokusiam, ne vieną medalį pelniusiam žmogui prireikė mokslų daktaro laipsnio ir dar tokioje neįprastoje srityje? Juolab kad Londone baigė šokių režisūros studijas, o dabar koordinuoja „Arvi“ įmonių grupės plėtrą.
„Paklausčiau kitaip – kam daktarui reikia dar ir šokti? – šyptelėjo J.Kučinskas. – Neprisistatau šokėju. Jei nešvaistome laiko, galime jį skirti hobiui. Aš visą laiką tai ir dariau.“
J.Kučinskas: „Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra. Tai – ne arogancija. Mums pavyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kombinaciją.“
Per 10-ąjį gimtadienį Justui kilo keistas noras gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus, kuriuos mintyse nešiojasi iki šiol. Dabar filosofija padeda atskirti tikrus dalykus nuo miražų, nuo visumos judėti prie detalių. Tai padeda versle.
„Negaliu pasakyti, kad jau perpratau atskirus verslo procesus – finansus, gamybą, – pripažino pašnekovas. – Dirbu tarpinėje grandyje, kuri susijusi su esminiais principais, – žmonėmis, jų santykiais, kompanijos kultūra, ką kuriame ir kuo vadovaudamiesi bendraujame su darbuotojais, klientais, partneriais.“
Klumpakojis nesužavėjo
Nuo mažens, užgrojus muzikai, Justas darydavo keistus judesius, todėl tėvai nuvedė berniuką į tautinių šokių būrelį. Tėvai buvo šokę liaudies šokius, ten ir susipažino. Pramoginiai šokiai, ypač Marijampolėje, nebuvo žinomi.
Būrelyje tebuvo du berniukai. Ši popamokinė veikla buvo ne prie širdies – bičiuliai tuo metu žaisdavo futbolą, todėl klumpakoju menkai susidomėjęs Justas keletą kartų buvo išprašytas už durų. Šokiai jam nelipo, net galvojo juos mesti – kol dešimtmetis neatsidūrė pramoginių šokių treniruotėje pas trenerį Eugenijų Pūką. Ten tvyrojo smagi atmosfera – vadovas mokėjo užsiimti su vaikais, prie šokio juos vedė per džiaugsmą ir juoką.
Justui ir jo partnerei sekėsi – ėmė važinėti į vietos konkursus, tapo pagrindiniais klubo šokėjais. Norą siekti aukštesnio rezultato pajuto 13-os, kai nacionalinėse – pirmose rimtose – varžybose pora liko paskutinė. Suprato, kad nepakanka lygiuotis į saviškius.
Pora perėjo į Kauno sportinių šokių klubą „Sūkurys“ ir per trumpą laiką tapo Lietuvos jaunimo čempionais.
J.Romankova ir J.Kučinskas – pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime.
Tai buvo neįtikėtinas šuolis. Šokėjai ėmė dalyvauti ir suaugusiųjų čempionatuose, bet iki viršūnės niekaip neužkopdavo – keturis kartus liko antri. Čempionais vis tapdavo Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė.
Nuo pastarųjų marijampolietis atsilikdavo ir tarptautinėse varžybose. 2006–aisiais Vokietijoje vykusiame pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate šie užėmė 10, o J.Kučinskas su Agne Malinauskaite – 26 vietą.
Partnerę rado balete
Didesnė sėkmė ėmė lankyti gyvenime atsiradus baleto šokėjai J.Romankovai. Nedaug trūko, kad jų keliai būtų prasilenkę. J.Kučinskas išvažiavo mokytis į Londoną, susitelkė į studijas, pradėjo dirbti „Arvi“, susidomėjo biatlonu ir beveik pamiršo šokius. Nors Londone papildomai baigė šiuolaikinio šokio studijas, galvojo, kad šokiai liks tik pomėgiu, bet netikėtai virto nauja karjera.
 |
| 15min.lt archyvo nuotr./Justas Kučinskas ir Jekaterina Romankova |
Vilnietė Jekaterina studijavo Minsko baleto koledže, baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą. 2008-aisiais ji rengėsi šokių „Eurovizijai“, o Justas buvo pakviestas konsultuoti atlikėjų.
„Pamačiau šokančią Jekateriną ir pamaniau, kad galime sukurti ką nors neįprasta, sujungti du stilius – mano Lotynų Amerikos šokius ir jos klasikinį baletą, – prisiminė pašnekovas. – Tai buvo lyg vizija, jau regėtas sapnas, déjà vu – šokio elementas, kurį vaizduotėje matydavau save atliekant būtent su tokia mergina.“
Įžūli mintis virto realybe, o Justas su Jekaterina tapo pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Jiems pavyko sukurti nematytą derinį.
„Iki šiol niekas nesukūrė tokios kombinacijos poros, o jei ir sukūrė, nebuvo pasirodę profesionalų varžybose, juo labiau pasiekęs aukšto rezultato. Galioja mitas, kad balerinos dėl skirtingos technikos negali šokti Lotynų Amerikos šokių – jos visai kitaip juda. Dar vienas mitas – kad turi tuo užsiimti nuo ankstyvos vaikystės“, – pasakojo J.Kučinskas.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Justas Kučinskas |
Šokiui, jo manymu, seniai trūko kažko ypatingo. Tai ypač svarbu Lotynų Amerikos šokių profesionalų konkursuose, kuriuose poros pasirodo po vieną. Jos turi pusketvirtos minutės talentui bei technikai parodyti.
Jekaterinos ir Justino programoje daug fiziškai sunkių ir ypatingo pasiruošimo reikalaujančių elementų, bet galimybė tuo nustebinti publiką motyvuoja. Būna, kad žiūrovai po jų pasirodymų net nesulaiko ašarų.
Nuo dar originalesnių pasirodymų sulaiko taisyklės. Teisėjai, Lotynų Amerikos šokiuose pamatę baletą, nevertintų, nes tai – ne tas stilius, kad ir kaip gražu būtų.
Kurias nišinį produktą
Kai pora supynė klasikinį baletą ir nevaržomus Lotynų Amerikos šokius, profesionalai juokėsi. Bet pritilo, kai Lietuvos atstovai jau pirmo savo Europos čempionato Lotynų Amerikos profesionalų šokių kategorijoje 2010 m. užėmė antrą vietą. J.Kučinskas šį sidabrą vadina didžiausia pergale, nors vicečempionais Vokietijoje vykusiuose čempionatuose jie tapo dar dusyk.
Sulaukusi pirmojo pripažinimo, pora laimėjo tarptautines profesionalų Lotynų Amerikos sportinių šokių varžybas Nyderlanduose. Pasaulio čempionatuose jie dukart užėmė penktą vietą.
„Sunku pasakyti, ar tai – sėkmė, – svarstė J.Kučinskas. – Daug kas sako, kad seniai galėjome būti pirmi. Bet teisėjus pristabdo faktas, kad Jekaterina nėra iš Lotynų Amerikos šokių pasaulio. Tai ką mes darome, yra netradiciška. Norisi parodyti kažką naujo, bet girdime: palauk, mes ne to mokėme. Kalbant verslo terminais, kuriame nišinį produktą. Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra. Tai – ne arogancija. Mums pavyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kombinaciją, nors nebūtinai esame geresni, darbštesni ar protingesni.“
Kaip juos vertina kiti šokėjai, sunku suprasti – neįprasta dalintis nuomonėmis apie konkurentus, ypač nuoširdžiais vertinimais. Kai marijampolietis, nusižengdamas nerašytoms taisyklėms, prisipažįsta, kad patiko kitos poros šokio detalė, sulaukia nuostabos.
Matytus įdomesnius elementus jie perteikia kitiems šokėjams seminaruose ir pamokose, kurių daugiausia turi Danijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir šiek tiek Lietuvoje.
Nyderlanduose gyvena poros treneris Ruudas Vermeijis – ne tik žinomas taisyklių laužytojas, daugiausia Lotynų Amerikos šokių pasaulio čempionų paruošęs choreografas, bet ir psichoterapeutas.
Jis auklėtinius kartu moko suvaldyti emocijas ir išvengti streso per varžybas. „Šokis dažnai kuriamas sėdint, apie jį mąstant ir kalbant. Kai atsiranda vizija, atsistojus nuo kėdės šokis tiesiog įvyksta“, – mokytoją gyrė J.Kučinskas, nors muziką jie pasirenka ir choreografiją sukuria patys. Šukuosena ir makiažu irgi pasirūpina Jekaterina.
Egzaminus laikė po varžybų
„Dalis manęs nori susivelti dredus, užsimesti kuprinę ant pečių ir išeiti toli, be plano. Trokštu šiek tiek laisvės, pasipriešinimo, – įsisvajojo J.Kučinskas, prabilęs apie dar vieną savo aistrą – jėgos aitvarus. – Vėjas, tu ir aitvaras. Laukinė gamta, kuprinė, lenta. Susirenki daiktus ir išeini pakrante…“
J.Kučinskas pripažino, kad skirtingi užsiėmimai ir pomėgiai kuo toliau, tuo labiau vienas kitam trukdo. Buvo laikas, kai griežtoje dienotvarkėje sutilpdavo viskas.
Valstybinius egzaminus jis išlaikė puikiai, vos grįžęs iš varžybų Blekpule (Didžioji Britanija). „Dabar taip nebeišeina. Bijau pripažinti, kad senstu, – nusikvatojo. – Kiekviena veikla reikalauja susitelkimo, ne tik fizinio darbo, bet ir dvasinio, protinio įsigilinimo. Čempionu bet kurioje srityje – darbe, šokiuose, filosofijoje – galima tapti dvasios pastangomis.“
