Pirmoji, molio danga, žymiai populiaresnė Europoje nei Amerikoje – yra neatsiejamai firminis French Open atributas. Jos įrengimas pigesnis, tačiau išlaikymas ir priežiūra teniso korto savininkams kerta iš pasalų: molinę dangą reikia nuolat voluoti, konsistencijoje turi būti balansuojamas vandens kiekis. Skirstomos į raudono ir žalio molio.
Pirmoji daugeliui asocijuojasi su buvusia Lenino aikšte ir yra gaminama trinant viena plyta į kitą, o kitą į trečią. Žalio molio arba „amerikietiškoji“ danga yra žymiai kietesnė, todėl raketės virtuozas ant jos spyruokliuoja sparčiau.
Antroji, žolės danga, gali būti vadinama tradicine. Tai pati brangiausia ir įnoringiausia teniso korto danga iš visų. Žolę privaloma kasmet persodinti, o lietučiui godžiai palaisčius, tenka parą kitą lukterti kol viskas susigers ir išdžius. Tokius nepatogumus gali tverti tik aristokratai, todėl daugiausia kortų su žolės danga teko matyti Anglijoje. Juk ne išimtis ir Wimbledon‘as.
Trečioji, dažnai teniso kortuose pasitaikanti danga yra kietoji – dažniausiai asfaltas arba betonas. Kadangi ant tokios dangos žaidžiamas taip pat kietas, greitesnis tenisas, čia pranašumą turi stipriai smūgiuojantys žaidėjai.
Dar įvairesnių dangų pasitaiko uždaruose teniso kortuose, tačiau tikriems teniso gigantams Punsko fizkultūros salėj – ne žaidimas.
Daugiau apie tenisą www.berankis.info
