Karštas kovas
Šią savaitę vyko Lietuvos parolimpinio komiteto vykdomasis posėdis. Jame nuspręsta, kad Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento rinkimai vyks kovo 29-ą dieną. Keliomis savaitėmis anksčiau planuojama surengti Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vadovo rinkimus.
Aiškėja, kad šalies parolimpiniam sportui kovo pabaiga bus karšta, o permainų vėzdą į savo rankas pasirengęs paimti tituluočiausias parolimpietis jau pradėjo pirmuosius pasirengimo darbus.
Kad turi ketinimų tapti LPOK vadovu, M.Bilius buvo užsiminęs vos tik sugrįžęs iš triumfo spalvomis nusidažiusios olimpinės Brazilijos. Imtis realių darbų ir siekti posto šiaulietį dar labiau pastūmėjo kolegų raginimai.
„Pirmiausia mano kandidatūrą dar turi kas nors iš narių iškelti, tačiau iš to palaikymo, kurio sulaukiu pastarosiomis savaitėmis, panašu, jog tai neturėtų būti problema. Jei sulauksiu pasitikėjimo ir palaikymo, esu pasiruošęs imtis šios atsakomybės“, – 15min kalbėjo M.Bilius.
Parolimpinis čempionas jau yra subūręs ir bendraminčių komandą. Generalinio sekretoriaus pareigas jis ketina siūlyti aklųjų sporto federacijos atstovui Pauliui Kalveliui.
„Norisi, kad naujoji vadovybė atstovautų tiek aklųjų, tiek neįgaliųjų sportininkų interesams, – savo sprendimą argumentavo M.Bilius. – Dabartinėje komiteto sudėtyje to nėra. Generalinis sekretorius Gintaras Zavadskis atstovauja neįgaliesiems, o prezidentas Vytautas Kvietkauskas yra labiau visuomenininkas.“
Ambicija – išvesti iš aklavietės
Parolimpinis komitetas yra atsakingas už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą, o neįgaliųjų sporto federaciją M.Bilius vadina pamatu. Būtent šios organizacijos pasyvius vadovus parolimpinis čempionas kaltina tuo, jog neįgaliųjų sportininkų skaičius šalyje kasmet vis mažėja.
Sakau aiškiai – neįgaliųjų sportui reikia pokyčių ir aš esu pasirengęs ta kryptimi dirbti.
„Tiek pats, tiek pasitaręs su bendražygiais nusprendžiau siekti šio posto. Visi matome, kad neįgaliųjų sportas pastaraisiais metais miršta. Kodėl taip yra? Pirmiausia dėl to, jog nėra normalaus vadovavimo tiek neįgaliųjų sporto federacijoje, tiek parolimpiniame komitete. Sakau aiškiai – neįgaliųjų sportui reikia pokyčių ir aš esu pasirengęs ta kryptimi dirbti“, – 15min kalbėjo M.Bilius.
Parolimpinio čempiono teigimu, pirmasis žingsnis link rimtų pokyčių galėtų būtų neįgaliųjų sporto federacijos (LNSF) vadovo rinkimai.
Parolimpinio komiteto prezidentą renka trys asociacijos nariai. Jais yra aklųjų sporto federacija (LASF), neįgaliųjų sporto federacija ir parolimpinio sporto rėmimo fondas, kurio direktoriumi dirba dabartinis LPOK prezidentas V.Kvietkauskas.
Kiekvienas asociacijos narys praėjusiuose prezidento rinkimuose turėjo po 10 balsų. Šiemet Vykdomajame komitete nuspręsta, jog kiekviena organizacija balsavimo metus galės deleguoti po 7 atstovus.
LASF gruodžio viduryje naują vadovą jau išsirinko. Liną Balsį pakeitė Juozas Miliauskas. Neįgaliųjų sporto federacijai iki šiol vadovavo Anatolijus Čupkovas, tačiau 73-ejų metų buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas pastaruoju metu sulaukdavo nemažai kritikos dėl pasyvumo.
Pastarosios organizacijos vadovą renka šalies neįgaliųjų sporto klubai. 15min žiniomis, pastaraisiais metais vis dažniau pastebima ydingos praktikos pavyzdžių. Daugiau nei pusė šių sporto klubų nevykdo beveik jokios veiklos, tačiau norėdami užsitikrinti finansavimą, renka tuos pačius žmones ir tokiu būdu užsitikrina ramų gyvenimą mažiausiai ketverių metų laikotarpiui.
O kodėl jūs klausiate? Neapsisprendžiau. Turiu dar gražaus laiko, tad ir nuspręsiu.
Ar ketina likti savo poste dar vienai kadencijai, A.Čupkovas 15min žurnalistui neatsakė. „O kodėl jūs klausiate? Neapsisprendžiau. Turiu dar gražaus laiko, tad ir nuspręsiu“, – slapukavo dabartinis LNSF vadovas.
Šiuo metu šalyje veikia devyniolika neįgaliųjų sporto klubų, tačiau dažnu atveju jų narių skaičius išpučiamas fiktyviai. Išeina užburtas ratas, o to pasekmes vis skaudžiau jaučia visas šalies parolimpinis sportas.
Sportuojančių žmonių su negalia skaičius kasmet greitai tirpsta, tarptautinėje arenoje sėkmingai pasirodančius sportininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Medaliai Rio – atsitiktinumas?
Savo olimpinius medalius bei golbolo rinktinės triumfą Rio de Žaneire M.Bilius taip pat vadina ne kryptingo federacijos darbo vaisiais.
Pažiūrėkite, su kokiomis problemomis dabar susiduria auksinė golbolo komanda. Net trenerio vyrams nesurandama.
„Tiek aš, tiek aklųjų riedulio komanda dirbome individualiai, o federacijos parama ir indėlis į šias pergales yra minimalus. Pažiūrėkite, su kokiomis problemomis dabar susiduria auksinė golbolo komanda. Net trenerio vyrams nesurandama. Panaši situacija ir su ketvirtąją vietą šuolio į tolį rungtyje užėmusia Ramune Adomaitienė. Toks pasiekimas, o niekam sportininkė nėra įdomi. Galėtų būti parodyta bent elementariausia pagarba“, – dabartinės valdžios neveiksnumu skundėsi M.Bilius.
Lengvaatletis pirštu bedė ir į medalių lentelę. „Nuo 1992-ųjų, kai pradėjome dalyvauti parolimpinėse žaidynėse, medalių buvo nemažai ir jų palaipsniui vis mažėjo. Londone 2012-aisiais Lietuva išvis neiškovojo apdovanojimų. Akivaizdu, kad situacija blogėja ir mums kuo greičiau reikia į tai atkreipti dėmesį. Bandysime viską pakeisti, nes jau neturime ką prarasti“, – kalbėjo M.Bilius.
Vasario viduryje M.Bilius su savo komanda žada surengti konferenciją, kurios metu su šalies sporto vadovais pristatys savo vizijas.
Dabartinių pareigų atsisakytų
Nuo praėjusių metų spalio sportą M.Bilius derina su Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos ir mero sekretoriato vadovo pareigomis.
Kaip čia viskas pasisuks, matysime ateityje. Negali visko taip imti ir mesti galvodamas apie dalykus, kurie gali ir neįvykti.
Sportininko teigimu, jei Lietuvos parolimpinio komiteto prezidento postas jam bus pasiūlytas, dabartinių pareigų veikiausiai teks atsisakyti.
„Nenoriu skubėti ir prisikalbėti, kol dar niekas nelaimėta. Tačiau jei jau taip nutiktų, veikiausiai dabartinių pareigų tektų atsisakyti“, – svarstė šiaulietis.
Vežimo prieš arklį M.Bilius nestato ir kalbėdamas apie savo sportininko karjerą. Parolimpinis čempionatas vis dar sportinių batelių ant vinies nekabina ir tęsia karjerą.
„Kaip čia viskas pasisuks, matysime ateityje. Negali visko taip imti ir mesti galvodamas apie dalykus, kurie gali ir neįvykti“, – šypsojosi sportininkas.
Žadėjo trauktis
2013-aisiais LPOK prezidentu ketverių metų kadencijai buvo perrinktas žurnalistas V.Kvietkauskas. 65-erių metų vyras vadovavo LPOK 1990–2005 metais bei grįžo į šį postą 2009-aisiais.
Prieš ketverius metus V.Kvietkauskas gavo 16 balsų iš 30 ir pralenkė VšĮ „Sveikas miestas“ direktorių Mantą Paulauską (12 balsų) bei 2005–2009 metais šiai organizacijai vadovavusį kaunietį Vytautą Girnių (2 balsai).
Tąkart tapęs prezidentu V.Kvietkauskas pažadėjo, kad tai bus paskutinė jo kadencija. „Esu kiek nusivylęs rinkimų rezultatais. Būčiau buvęs labiau patenkintas, jei kuris nors iš kandidatų būtų laimėjęs didele dauguma balsų, kas rodytų didesnį pasitikėjimą. Po ketverių aš nebekandidatuosiu, bet stengsiuosi, kad per ateinančius ketverius metus įgyčiau didesnį pasitikėjimą“, – tuomet kalbėjo V.Kvietkauskas.
Vis dėlto dabar visuomenininkas dėl savo apsisprendimo toks tikras nėra. „Sakiau, kad savo kandidatūros nekelsiu, jei bus tinkamas kandidatas, tačiau kol kas nei vieno pretendento nėra. Kai sužinosiu kandidatus, tuomet ir apsispręsiu“, - 15min kalbėjo V.Kvietkauskas.
Paklaustas, ar savo įpėdiniu įsivaizduoja M.Bilių, dabartinis LPOK vadovas neturėjo tvirtos nuomonės.
Galbūt Mindaugas ir galėtų imtis šių pareigų, tačiau naujasis prezidentas turėtų gyventi Vilniuje, o ne Šiauliuose.
„Galbūt Mindaugas ir galėtų imtis šių pareigų, tačiau naujasis prezidentas turėtų gyventi Vilniuje, o ne Šiauliuose. Kiekvieną savaitę yra darbų, susijusių su sostinėje esančiomis institucijomis – Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Kūno kultūros ir sporto departamentu, neįgaliųjų reikalų departamentu, socialinių reikalų ir švietimo ministerijomis, Seimu. Darbų apimtis yra nemaža. Neįsivaizduoju, kad parolimpinis komitetas galėtų keltis į Šiaulius“, – svarstė V.Kvietkauskas.
Jis prisipažino, kad su pačiu sportininku apie šią galimybę nėra kalbėjęs ir net pažėrė jam kritikos.
„Man atrodo, kad jis kol kas dar blaškosi. Jei jis jau apsispręstų, turėtų labai gerai viską susidėlioti ir paaiškinti, kaip įsivaizduoja parolimpinio komiteto ateitį. Kol kas jo kalbos apie tai, kad tapęs prezidentu jis pritrauks rėmėjų, yra tik kalbos. Niekas netrukdo ir dabar to daryti, tačiau nematau nė vieno mažo žingsnelio ta kryptimi. Niekada nesame sulaukę jo nuomonės vienu ar kitu klausimu. Išvis nežinau, ar jis ją turi“, – teigė V.Kvietkauskas.
