Nuo 1912-ųjų olimpiados savo istoriją skaičiuojančiai penkiakovei po pernai Tokijo žaidynėse kilusio skandalo teko atsisakyti jojimo rungties. Užtikrintai pirmavusi vokietė Annika Schleu botago kirčiais bandė išjudinti užsispyrusį žirgą, bet užsitraukė gyvūnų teisių gynėjų rūstybę.
„Jojimas dar bus Paryžiaus olimpiadoje, tačiau vėliau jo nebeliks. Kas jį pakeis – paaiškės iki šių metų pabaigos“, – teigė dukart olimpinis prizininkas, pasaulio čempionas, Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės vyras bei treneris Andrejus Zadneprovskis, dirbantis ir Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) svarbiausiame valdymo organe – vykdomojoje taryboje.
Būtent šiuolaikinės penkiakovės varžybose lietuviai pelnė vienintelį medalį žaidynėse Tokijuje – sidabrą dovanojo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienės. Per visą Nepriklausomybės istoriją daugiau olimpinių apdovanojimų yra iškovoję tik lengvaatlečiai – 6. Penkiakovininkų sąskaitoje – 5.
Ar nesibaigs lietuvių sėkmė, pakeitus vieną rungtį? Juolab kad tarp siūlomų variantų – daugybė itin skirtingų sporto šakų: nuo dažasvydžio iki buriavimo, esporto, laipiojimo ar dviračių sporto rungčių.
Nuo šių metų pradžios jau pasikeitė ir šiuolaikinės penkiakovės varžybų formatas. Jis – patogesnis žiūrovams, bet sunkesnis sportininkams.
Be viso to, intrigų netrūksta ir savame kieme. Šalies federacijos prezidentu tapus verslininkui Aisčiui Baronui, ryškiausią šalies žvaigždę L.Asadauskaitę-Zadneprovskienę treniruojantis A.Zadneprovskis pasitraukė į opoziciją.
Kokia ateitis laukia vienos iš sėkmingiausių šalies sporto šakų?
