Lietuvos rankinio rinktinė ieško naujo vairininko, kai Mindaugas Andriuška paskelbė apie atsistatydinimą po trijų pralaimėtų rungtynių Europos čempionate.
50-metis treneris neslėpė, jog jau kalbėjosi apie galimybę treniruoti Lietuvos rankinio rinktinę.
Tačiau prieš duodamas atsakymą, jis turi viską aptarti su savo treniruojamos Zaparožės „Motor“ komandos vadovu.
„Deja, kol kas sprendimo neturiu, – pirmadienį 15min sakė G.Savukynas. – Mėginu susisiekti su klubo vadovais, nes rūpi išsiaiškinti jų poziciją. Vis dėlto, su klubu pasirašiau sutartį anksčiau nei sulaukiau fedearcijos pasiūlymo, o tada dar neturėjau minčių blaškytis.“
G.Savukynas pažadėjo duoti atsakymą D.Pasvenskui iki sausio pabaigos, bet paskubinti pokalbį su „Motor Sich“ gamyklos prezidentu Viačeslavu Boguslajevu negali, nes reikia pasikalbėti akis į akį, o klubo savininkas susirgo ir atšaukė pirmadienį planuotą susitikimą.
„Nenoriu spekuliuoti, suteikti vilčių ar jas sužlugdyti. Aplinkui tebėra daug svarstymų, bet pirmiausia reikia sulaukti klubo savininkų sprendimo, – sakė G.Savukynas. – Jei jie užvetuos, tuo viskas ir pasibaigs. O jei suteiks pozityvų atsakymą, tada dėliosime toliau pliusus ir minusus.“
G.Savukynas jau yra treniravęs Lietuvos rinktinę nuo 2009 iki 2014 metų, kai jo vyrams nedaug trūko iki patekimo į Europos ar pasaulio pirmenybes, kuriose G.Savukynas pats yra žaidęs 1997 ir 1998 metais.
„Buvo geras laikas su vyresnės kartos žaidėjais, – savo vadovavimo Lietuvos rinktinei etapą prisiminė G.Savukynas. – Tuo metu rinktinėje dar rungtyniavo vyrai, su kuriais pats buvau žaidęs dar būdamas rankininku: Algimantas Savonis, Arūnas Vaškevičius, Augustas Strazdas ir kiti. Tai buvo tarpsnis, kai po truputį traukėsi rankinio mohikanai ir atėjo nauja karta, mano darbų ciklo pabaigoje jau įtraukėme Joną Truchanovičių ir kitus jaunesnius žaidėjus.“
2014 metais G.Savukyną rinktinės trenerio poste pakeitė jo buvęs asistentas Artūras Juškėnas. Pats G.Savukynas iškeliavo ir treniravo Norvegijos bei Suomijos klubus.
Iš pradžių į elitą išvedęs Suomijos miestelio Ryhimekio „Cocks“ ekipą, dabar G.Savukynas antrus metus treniruoja ambicingą Zaporožės „Motor“ klubą, šiuo metu užimantį 6 vietą grupėje ir pretenduojantį į kitą rankinio Čempionų lygos etapą.
Ar G.Savukynas pats labai pasikeitė, lyginant su pirmuoju etapu rinktinėje?
„Pasikeitė. Patikėkite manimi pasikeitė, – nusijuokė rankinio specialistas. – Daugiau patirties, bet pasikeitė ir požiūris į kai kuriuos darbinius dalykus. Dėl žaidėjų požiūrio į darbą, kai buvau jaunesnis, buvau labiau nuolaidesnis, bet paskui įsitikinau, kad taip niekas nevyksta. Reikia reiklumo. Rezultatas gali ateiti, bet reikia daugiau pastangų, tad tikrai pasikeičiau.“
Jonas Truchanovičius dėl traumos negalėjo padėti Lietuvos rinktinei per šių metų Europos pirmenybes, kur vienas komandos lyderių buvo kitas „Motor“ žaidėjas Aidenas Malašinskas.
Lietuvos rankininkai žaidė kovingai, bet Košicėje pralaimėjo visas trejas rungtynes Rusijai, Slovakijai ir Norvegijai bei galiausiai užėmė 21 vietą turnyre, kurio finalinės kovos vyks šią savaitę.
G.Savukynas linkėjo pergalių lietuviams, bet tikėjosi iš komandos daugiau per dvikovas su rusais ir slovakais.
„Trūko organizuotumo. Noro, pajėgių žaidėjų tarsi buvo, bet jautėsi per daug baimės. Trečiose rungtynėse žaidė laisviau, nors komanda liko be Povilo Babarsko, kuris dėl traumos nebegalėjo žaisti po pirmųjų rungtynių.
Vėliau rinktinė rado jėgų mobilizuotis, o gal atsipalaidavo, ir garbingai laikėsi dvikovoje su Norvegija, – kalbėjo G.Savukynas. – Įspūdis dvejopas. Nelabai randu atsakymų, kodėl čempionato pradžia buvo vienokia, o pabaiga – geresnė. Vadinasi, komanda gali žaisti ir kovoti, yra kam tai daryti. Tik reikia psichologinio pasirengimo, kad užsivedimas būtų nuo pat pradžių turnyre, o ne tada, kai šaukštai būna po pietų.”
