Artėjanti atranka apnuogino Lietuvos rankinio bėdas: stinga ir žaidėjų, ir pinigų

Traumuota pusė startinės sudėties

Praėjusių metų birželio viduryje Klaipėdos „Švyturio“ arenoje susirinkę žiūrovai išvydo tikrą rankinio šou, kai iki sensacijos trūko visai nedaug. Tuomet tik dalį profesionalių žaidėjų savo sudėtyje turėjusi Lietuvos rinktinė po itin įtemptos kovos vos vienu tašku nusileido pasaulio čempionams bei olimpiniams vicečempionams prancūzams (25:26). Ši dvikova ir prieš tai iškovota pergalė prieš taip pat itin galingą Norvegijos komandą (32:29) ir rinktinei, ir sirgaliams leido patikėti, kad komanda gali mesti iššūkį stipriausioms pasaulio komandoms. O ką jau bekalbėti apie panašaus lygios komandas.

Tačiau prabėgus vos pusmečiui, nuotaikos rinktinės stovykloje – gana prastos. Jau daugiau nei 13 metų su nacionaline rinktine susijęs jos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas teigia, kad dėl vienintelio kelialapio į papildomą atrankos etapą susikausiančioje mūsiškių komandoje trūksta didelės dalies svarbiausių žaidėjų.

„Ne tie žmonės susirinko, kurie turėjo būti. Tie sportininkai, kuriuos norėjome matyti, neatvyko dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Praradimai yra labai dideli. (...) Mes neturime Beno Petreikio, Valdo Drabavičiaus, Gerdo Babarsko, Jono Truchanovičiaus. Tai – startinės sudėties žaidėjai. Pastarieji du – kertiniai žaidėjai“, – teigia A.Juškėnas.

Iš šių keturių startinės sudėties žaidėjų netekčių itin skaudi – J.Truchanovičiaus, mat jis yra vienas iš dviejų Lietuvos rankininkų, rungtyniaujančių pajėgiausiame Europos čempionate – Čempionų lygoje.

K.Bakūno nuotr./Jonas Truchanovičius

Koją kiša ir nevienodas pasiruošimas

Tiesa, ir iš susirinkusiųjų net sudaryti startinį septintuką trejoms atrankos rungtynėms treneriui gali būti sudėtinga.

„Turime bėdų ir su tais, kurie yra. Jie turi didesnių ar mažesnių traumų, tad nėra aišku dėl jų dalyvavimo. (...) Turi traumų ir du centro gynėjai. Vienas jų nesitreniruoja jau tris dienas. Situacija tikrai ne kokia“, – atvirauja strategas.

Tačiau tai dar ne viskas. Pagrindinių žaidėjų traumos apnuogino ir paties Lietuvos rankinio lygį.

Prieš atrankos burtų traukimą Lietuvos rinktinė pateko į stipriausiųjų krepšelį, buvo išsikovota teisė atranką rengti namuose, o pats turnyras turėjo tapti lengvu pasivaikščiojimu prieš papildomą atranką į kitąmet Danijoje bei Vokietijoje vyksiantį pasaulio rankinio čempionatą. Tačiau, kaip teigia komandos strategas, taip būtų, jei pavyktų surinkti visą sudėtį, o dabar tenka spręsti ne tik traumų, bet ir nevienodo pasiruošimo problemas. Tad laimėti šią atranką jau tapo iššūkiu.

„Lietuvos rankinio bėda ta, kad neturime nei vienos profesionalios rankinio komandos. Jei nors viena profesionali komanda atsirastų, būtų kur kas lengviau. Dabar į rinktinę susirenka labai skirtingo pasiruošimo sportininkai – vieni po pusės mėnesio atostogų, kiti atvažiuoja žaidę prieš porą dieną.

Viską sustyguoti sudėtinga: vieniems trūksta fizinio pasiruošimo, kitiems – jo per daug. Kai kurių pasiruošimas neatitinka rinktinės lygio, bet geresnių neturime. (...) Todėl visas procesas vyksta ne taip, kaip mes planavome. Turi būti pasiruošęs įvairiems pakeitimams, tačiau šįkart yra šiek tiek per daug“, – teigia A.Juškėnas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Artūras Juškėnas

Laukia lemiamas mūšis su kaimynais?

Nepaisant problemų, komandos strategas mano, kad savų sirgalių palaikomi rankininkai gali „įkrėsti varžovams į kuprą“, nes komandų lygis yra panašus.

Jau penktadienį lietuviai susirems su tobulėjančia Izraelio nacionaline rinktine, kurioje dominuoja žemesnio ūgio žaidėjai, o aukštesni dar neatlieka svarbaus vaidmens komandoje. Kalbant apie komandos žvaigždes, verta išskirti daugiau nei 100 įvarčių per 20 tarptautinių rungtynių pelniusį Ramą Turkenitzą.

Šeštadienį lauks dvikova su gruzinais, kurie nesėkmingai dalyvavo paskutinėse atrankose į didžiuosius rankinio čempionatus. Tiesa, skirtingai nei Izraelio komandoje, Gruzijos rinktinėje yra aukštesnių, varžovų gynybai nemalonumų lengviau galinčių pridaryti žaidėjų.

Paskutinę turnyro dieną, sekmadienį, mūsiškių laukia dvikova su kaimynais latviais. Paskutiniuose dviejuose tarpusavio susitikimuose mūsiškiai įtikinamai nugalėjo varžovus (40:30; 36:23), tačiau tuomet šie žaidė be savo lyderio Dainio Krištopanso. Šis kairiojo gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis 212 cm rankininkas yra itin mobilus bei sėkmingai gali žaisti puolime. Daug apie gynėjo lygį pasako ir tai, kad jis su Skopjės „Vardar“ (Makedonija) klubu pernai laimėjo Čempionų lygą, o šiemet komandos įvarčių sąskaitą šiame turnyre papildė net 33 taikliais smūgiais.

Šio žaidėjo vedama rinktinė, kurios pusė narių rungtyniauja užsienyje, atrankoje į 2017 metų pasaulio čempionatą su Baltarusija pasidalijo po pergalę ir tik dėl blogesnio įvarčių santykio nepateko į šį turnyrą. Tiesa, atrankoje į pernai vykusį šių metų Europos čempionatą latviai patyrė fiasko atrankos grupėje užimdami paskutinę vietą.

Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas mano, kad būtent jie gali mesti didžiausią iššūkį mūsiškiams.

„Lietuviai yra laikomi stipriausiais šiame pogrupyje. Tačiau visos komandos yra labai apylygės ir kiekviena jų ketina patekti į kitą etapą. Manau, jos apsidžiaugė pamačiusios tokį pogrupį. Pagrindinis varžovas turėtų būti Latvija, tad paskutinę atrankos dieną turbūt vyks sunkiausia ir galbūt lemiama kova“, – mintimis pasidalino pašnekovas.

Atranka – ne vienintelis galvos skausmas

Federacijos generaliniam sekretoriui pritaria ir A. Juškėnas, tačiau jis siūlo palaukti varžybų bei pamatyti, ar visgi rinktinės atsiveš visus svarbiausius, paraiškose minimus žaidėjus. Tačiau panašu, kad bent jau vieną kozirį latviai tikrai turės. Manoma, kad į rinktinės varžybas atvyks daugybė jos sirgalių.

„Latvijoje yra didelis susidomėjimas turnyru, tad turėtų būti daugybė žiūrovų iš ten. Panašu, kad arena gali būti užpildyta“, – sakė M.Astrauskas.

Tiesa, jei lietuviai užimtų pirmą vietą grupėje ir patektų į papildomą atranką, vienerias namų rungtynes su burtais paskirta ekipa rinktinė visgi žaistų Vilniuje, mat federacija turi galiojančią sutartį su šiuo metu užimta „Siemens“ arena.

Tačiau organizaciniai rūpesčiai yra smulkmė lyginant su problemomis, kurios visai neseniai pradėjo slėgti M.Astrausko bei visos federacijos pečius. Anot jo, dėl pasikeitusių sporto federacijų finansavimo šaltinių, rankininkai turės bent kuriam laikui gerokai susiveržti diržus – federacijos biudžetas sumažėjo 44 tūkst. eurų.

„Pernai pinigų gavome iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo – 104 tūkst. eurų. Toliau visoms komandinėms sporto šakoms būdavo skiriama 600 tūkst. eurų. Pusė to atiteko krepšiniui, o likusius pinigus išsidalino kitos federacijos. Mes iš to pyrago gavome apie 69 tūkst. eurų. O šiemet iš viso gausime 129 tūkst. eurų, nes visus pinigus sumetė į vieną katilą ir paskirstė pagal naudos gavimą (sportininkų laimėjimus, organizuotus turnyrus ir pan.)“, – piktinosi M.Astrauskas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Miglius Astrauskas

Anot jo, sumažėjęs finansavimas – lygus dviejų jaunimo rinktinių biudžetams. Tačiau iš padėties bus stengiamasi krapštytis su rėmėjų pagalba, o ne mažinant finansavimą perspektyviam jaunimui.

„Jau iš kiekvienos jaunimo rinktinės po 3–4 sportininkus tikrai gali papildyti pagrindinę komandą. (...) Jiems stengiamės suteikti kuo geriausias treniruočių sąlygas“, – tvirtina federacijos generalinis sekretorius.

Jam antrina ir ekipos vairininkas. Anot jo, rinktinė yra nuolat atjauninama ir jai greičiausiai neturėtų kilti kartų kaitos problemų.

Nepaisydamas sunkumų, A.Juškėnas išlieka optimistišku ir dėl artėjančios atrankos: „Bet kuriuo atveju – ar būtume susirinkę visos sudėties, ar tokios kaip dabar, bus graži kova. Į aikštelę eina septyni žaidėjai, kurie turės kovoti iš visų jėgų.“