Penktadienį LTOK Generalinės asamblėjos nariai balsavo už tai, kad D.Rimšaitei būtų uždrausta startuoti šių metų Londono olimpinėse žaidynėse po Rusijos vėliava. Asamblėjos narių nesugraudino ir D.Rimšaitės prašymai bei ašaros.
„Tiesą sakant, ji manęs neįtikino, kad išvyko dėl širdies reikalų. Todėl, kad aš žinojau tikras priežastis. Tai – finansinės priežastys“, – iš karto po balsavimo sakė LTOK prezidentas A.Poviliūnas.
Nenorėdamas daryti įtakos asamblėjos narių nuomonei, LTOK prezidentas nusišalino nuo balsavimo, o savo oficialios pozicijos viešai neatskleidė. Visgi, maždaug 15 minučių trukmės A.Poviliūno kalboje prieš balsavimą dėl D.Rimšaitės, buvo jaučiamas LTOK prezidento noras, kad sportininkė negalėtų dalyvauti Londono olimpiadoje.
– Kaip vertinate LTOK Generalinės asamblėjos narių sprendimą? – paklausėme A.Poviliūno.
– Vertinu teigiamai. Donata žinojo visas pasekmes. Jai buvo pasakyta, kad jeigu išvažiuos į Rusiją, LTOK jai neleis dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Aišku, kaip žmogaus – gaila, bet ji juk suaugęs žmogus, ji pati pasirinko tokį kelią.
Jeigu ji tikrai būtų pasakiusi, kad turi ten širdies draugą, būtų atėjusi į federaciją pasitarti – tada būtų kitas klausimas. Bet dabar ji paprasčiausiai apgavo.
Daug kas kalbėjo, kad vieni išvyksta, kiti atvyksta, keičia pilietybes – aš šito, atvirai sakant, nemėgstu. Tačiau jeigu veiksmas būtų vykęs kitaip – ji tikrai būtų pasakiusi, kad turi ten širdies draugą, būtų atėjusi į federaciją pasitarti – tada būtų kitas klausimas. Bet dabar ji paprasčiausiai apgavo.
– Ar nustebino D.Rimšaitės pasirodymas?
– Šiek tiek nustebino, nes gavome daug skirtingų raštų iš jos. Penktadienį ji rašė ir atsiprašė, kad tikrai nedalyvaus, nes tikrinsis sveikatą, o po to atvyko su prašymu dalyvauti. Mes leidome – ir dalyvauti, ir pasisakyti. Čia juk ne jos teismas – tai paprasčiausia procedūra, laikantis Olimpinės chartijos.
– D.Rimšaitė kalbėjo apie meilę, apie vyrą...
– Aš jos 2010 metų liepos 12 dieną paklausiau, gal ji turi kokį širdies draugą. Ji atsakė, kad neturi jokio širdies draugo. Paklausiau, gal ji norėtų išvažiuoti kažkur kitur mokytis ir t.t. Ji atsakė, kad ją čia tenkina viskas.
Paskui, matote, greitai atsiranda ir širdies draugas, ir šeimyniniai dalykai... Tiesą sakant, ji manęs neįtikino, kad išvyko dėl šių priežasčių. Todėl, kad aš žinojau tikras priežastis. Tai – finansinės priežastys.
– Ar, jūsų nuomone, D.Rimšaitės santuoka yra fiktyvi?
– Aš negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Aš nemačiau jos vyro. Tik džiaugčiausi už ją, kad jai sektųsi šeimyninis gyvenimas.
– Kiek D.Rimšaitė uždirbdavo Lietuvoje?
– Nenoriu liesti finansinių klausimų, galiu tik garantuoti, kad visus įsipareigojimus, kuriuos buvome sutarę su Donata, LTOK įvykdė. Taip kad moraliai mes esame teisūs.
– Rusai teigė, kad LTOK neleidus startuoti Londono olimpiadoje, jie kreiptųsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą.
– Tokių klausimų sporto arbitražo teismas paprastai nenagrinėja. Yra Olimpinė chartija. Patys Viačeslavas Aminovas ir Aleksandras Žukovas (Rusijos šiuolaikinės penkiakovės ir tautinio olimpinio komiteto prezidentai, – aut. past.) laiške man rašė, kad be mūsų sutikimo nieko nebus. Toks yra Olimpinės chartijos reikalavimas. Kartais jis apeinamas, bet šį kartą situacija, kaip matote, kitokia.
– Tikite, kad D.Rimšaitės istorijoje padėtas taškas?
– Manau, kad taip. Už Rusijos rinktinę ji galės dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, ką ji sėkmingai daro, ir ruoštis Rio de Žaneirui (2016 metų olimpiadai, – aut. past.).
– Dabar turbūt reikėtų laukti rusų keršto?
– Tikiuosi, kad manęs niekas nelaukia už durų (juokiasi). Juk sprendė Generalinės asamblėjos sesija – viskas įvyko demokratiškai.
Nemanau, kad dėl vienos D.Rimšaitės bus kažkokie susikirtimai su Rusijos tautiniu olimpiniu komitetu ar federacija. Aš manau, kad viską užgydo laikas, o laikas labai greitai bėga. Bus viskas gerai, be abejonės.
– D.Rimšaitės pabėgimas atskleidė ir Lietuvos sporto skaudulių. Ar tokia istorija nepasikartos, nes finansavimas, lyginant ir su kaimynais, yra mažas?
– Sunku pasakyti. Nenorėčiau visko suvesti vien tik į finansus. Mes, sporto vadovai, darome viską, kad sportininkams būtų geriau, kad jie gautų didesnius atlyginimus. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Girdėjote, kad gali būti priimtas įstatymas, jog 8 proc. „Olifėjos“ apyvartos būtų pervedami nebe LTOK, o į valstybės biudžetą. Tuomet pinigų būtų dar mažiau. Tačiau aš tikiu, kad mūsų valdžia supranta, kad sportas duoda labai daug. Vien Lietuvos propaganda yra didelis dalykas. Manau, kad viskas bus gerai – būkim optimistais, ruoškimės Londonui.
Galų gale nukrito visi papildomi rūpesčiai. Galvokime dabar apie visus mūsų sportininkus, kurie dalyvaus Londone ir sirkime už juos.
