Lietuvos krepšininkai smagiai juokėsi iš FIBA jiems suteiktų akreditacijų šiam Europos čempionatui. Dar smagiau buvo Kšyštofui Lavrinovičiui, kuris ant savo akreditacijos išvydo šešiolikmetį brolį Darjušą.
Vis dėlto tokios išskirtinės akreditacijos kaip Juozukas neturėjo ir neturi nė vienas kitas čempionatų dalyvis. Dar 1996 metais per Atlantos olimpines žaidynes Juozukas sumanė savo akreditaciją paversti „kapinėmis“, o rinktinės varžovus – „lavoniukais“.
Viskas vyksta taip: prieš kiekvienas čempionatų ar olimpinių žaidynių rungtynes komandų nariai apsikeičia simbolinėmis dovanomis. Tarp tų dovanų visuomet būna šalių nacionaliniai ženkliukai. Ženkliukai, kuriuos galima kažkur įsisegti ar įsegti. Bet Juozukas šiems ženkliukams turi savąją paskirtį.
Jeigu Lietuvos komanda įveikia varžovą, Juozukas to varžovo šalies ženkliuką įsega į laminuotą akreditaciją. Jei mūsų šalis pralaimi – ženkliukas būna įsegamas ant raištelio.
Kaip visa tai skamba Juozuko lūpomis?
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Juozas Petkevičius |
„Čia ta tradicija atėjo nuo 1996-ųjų metų. Barselonoje dar nekabinau, o Atlantoje jau pradėjau kabinti „lavonus“. Vis kabindavau, kabindavau ir toliau kabinu. Kitaip sakant, užkasu „lavoniukus“ į savo „kapines“. Šiame čempionate jau „užkasiau“ anglus, turkus, lenkus ir serbus. Portugalų negalėjau „užkasti“, nes niekur nerandu ženkliuko. Bet tikrai gausiu ir va čia, į tuščią tarpą, „užkasiu“. O serbus „užkasiau“ likus dviem minutėms iki rungtynių pabaigos. Žinojau, kad neatsikas“, – juokaudamas pasakojo Juozukas.
Šią tradiciją puikiai žino ir rinktinės nariai: jie Juozukui nuolat primena, kad šis „lavoniuką“ pakabintų.
Viena iš tokių akreditacijų jau pateko į Lietuvos krepšinio muziejų ir, pasak Juozuko, padeda puikiai prisiminti, ką ir kokiame čempionate Lietuvos rinktinė nugalėjo.
Paklausiau Juozuko, kodėl nėra ant akreditacijos raištelio Lietuvą įveikusių ispanų? Jis pasižiūrėjo į mane tokiu įtikinančiu žvilgsniu ir pasakė štai ką: „Jie dar vaikšto čia (rodo į raištelį), bet ir jiems bus „kapinės“, – šypsojosi J.Petkevičius.
Šio čempionato Juozuko akreditaciją taip pat puošia nedidukas talismano Amberio ženkliukas, o virš jo – Kauno miesto ženkliukas.
„Kauno ženkliukas čia yra todėl, kad mes būsime Kaune. Mes kažkur jau prie Pravieniškių atkeliavome. Nebedaug ir iki Kauno liko“, – šmaikštavo Juozukas.
Štai tokia yra Juozuko istorija. Jos herojus viliasi, kad Europos čempionate mes „pakasime“ visus varžovus. To linki visa Lietuva.
