Pirmos minutės šįkart tiksėjo visiškai kitaip, nei su rusais (27:29) ir slovakais (26:31). Į vartus stojęs Lukas Gurskis atrėmė pirmą norvegų ataką, o Valdas Drabavičius šveitė tiksliai (1:0) ir lietuviai pirmą sykį pirmavo šiame čempionate.
Audringų sirgalių, lyg namie, vėl palaikomi Mindaugo Andriuškos auklėtiniai atrodė visiškai nusimetę bet kokius įtampos pančius ir tiesiog mėgavosi rankiniu. Atiminėjo kamuolius iš nugaros, patys atakavo iš apačios ir, sužaidus 20 minučių, pirmavo dviem įvarčiais (12:10).
„Vyrai parodė, kad gali žaisti ir nuo pirmos minutės. Su bet kuria komanda. Manau, nustebinom norvegus. Mums nebuvo, ką prarasti. Žaidėjai sakė atiduos viską, ką gali. Pabandė. Antrajame kėlinyje padarėm mažų klaidelių, norvegai nubaudė greitais įvarčiais ir skirtumas susikrovė“, – rungtynes reziumavo M.Andriuška.
Po pirmojo kėlinio vis dar buvo lygu (16:16). Tik šįkart įsiutę po didžiosios pertraukos grįžo varžovai. Siausti aikštėje lietuviams nebeleidę norvegai, į čempionatą atvykę tik medalių, perėmė iniciatyvą, o traumų išretintų mūsiškių jėgos ėmė sekti (21:28). Norvegai savo gniaužtų nebeatleido – 29:35.
Turbūt geriausiai lietuvių kovą paskutinėse rungtynėse iliustravo pasiaukojantis Deivido Virbausko šuolis, atsiliekant 7 įvarčiais ir neturint realios galimybės perimti kamuolį. Kaip ir žadėjo, mūsiškiai paskutinėse rungtynėse kovėsi negailėdami nei jėgų, nei sveikatos – taip, kad iš aikštelės reikėjo iššliaužti arba išnešti.
„Manau, kiekvienas rūbinėje bus iškelta galva ir nėra ko stipriai liūdėti. Žinome, kam pralaimėjome. Šį kartą rungtynės pavyko nuo pat pradžių. Gal tik antrajame kėlinyje atkarpa nesusiklostė ir paleidome norvegus taip, kad pavyti šansų nebebuvo“, – kalbėjo A.Malašinskas.
Nuaidėjus finaliniam rungtynių švilpukui, rankininkai pagaliau galėjo apkabinti ir artimuosius bei pažįstamus, atvykusius juos palaikyti į Europos čempionatą ir kūrusius nepamirštamą atmosferą Košicės arenoje. Žaidėjai iki tol vengė bet kokios rizikos susirgti COVID-19.
„Reikia padėkoti sirgaliams, patiems sau. Tikrai nėra lengva sužaisti trejas rungtynes per 5 dienas, o paskutines – su tokia greita komanda, kaip Norvegija. Žaidėme su jais lygiai. Nežinau, ar po pralaimėtų rungtynių esu gavęs tiek daug palaikymo žinučių. Manau, visas šitas čempionatas mums buvo tik pozityvas ir labai gera patirtis. Manau, kad tai nebus paskutinis kartas“, – vylėsi A.Malašinskas.
Paskutinėse rungtynėse M.Andriuška neregistravo vartininko Viliaus Rašimo, Skirmanto Plėtos ir traumuoto Povilo Babarsko. Pirmą sykį į aikštę išbėgo Lukas Juškėnas, pabaigoje sulaukęs A.Malašinsko dovanėlės – leidimo mesti 7 metrų baudinį, kurį jam pavyko realizuoti. Europos čempionate įvarčiais pasižymėti pavyko visiems rinktinės žaidėjams, išskyrus vieną vartininką iš trijų – V.Rašimą.
„Toks planas ir buvo, kad visi sudalyvautų čempionate ir visi sužaistų. Ir visi pasižymėtų įvarčiais“, – plačiai šypsojosi M.Andriuška.
Tiesa, minėtas baudinys A.Malašinskui būtų leidęs įsirašyti į rekordų knygą. Europos čempionatą jis baigė su 21 įvarčiu – tiek pat, kiek prieš 24-erius metus Italijoje pelnė Gintaras Savukynas ir Dalius Rasikevičius.
Dar vienas įvartis būtų leidęs A.Malašinskui susilyginti ir su Vaidu Klimčiausku, kuris vieneriose rungtynėse 1998-aisiais pasižymėjo 9 sykius. A.Malašinskas po 8 įmetė norvegams ir slovakams.
„Nusprendžiau, kad reikės dar kartą atvažiuoti į čempionatą ir tuos rekordus pagerinti“, – šyptelėjo rezultatyviausias visų laikų rinktinės rankininkas. 35-erių įžaidėjo sąskaitoje dabar jau 441 taiklus metimas.
Drąsiai rungtynes pradėję lietuviai vienu metu prieš norvegus pirmavo dviem įvarčiais, bet apie pergalę 8 įvarčių skirtumu neįsisvajojo.
„Pajuokavome, bet tokios minties nebuvo. Suprantame, kokio lygio tai yra komanda. Tiesiog ėjome kabintis ir laimėti. Laimėti 8 įvarčiais – nežinau, kokių stebuklų čia prireiktų. Jei rungtynės pakryptų tą linkme, gal pačioje pabaigoje ir galima pagalvoti, bet rungtynių metu, pirmaujant 1–2 įvarčiais – tai nieko nereiškia, nes žinome, kaip greitai ta persvara tirpsta. Mes žinome, kaip greitai jie žaidžia ir bėga“, – tęsė įžaidėjas.
Po paskutinių rungtynių F grupėje rusai ir norvegai patraukė į Bratislavą, kur vyks antrasis Europos čempionato etapas, o lietuviai – namo.
„Vakarienė, į autobusą ir namo“, – paskutinio vakaro planais dalijosi A.Malašinskas.
„Nežinau, kiek poilsio turėsime, priklausys nuo klubų. Aš laiko turiu iki šeštadienio. Penktadienį jau turiu būti Ukrainoje“, – prisipažino lietuvio Gintaro Savukyno treniruojamame Zaporožės „Motor“ klube, EHF Čempionų lygoje, rungtyniaujantis A.Malašinskas.
Pirmiausia – 15 valandų kelionė autobusu iki Lietuvos. Jos metu bus galima apgalvoti ir visą rinktinės pasirodymą čempionate.
„Šiuo metu dar sunku viską apibendrinti. Reikia atsipūsti, susidėlioti mintis. Pabaigėme neblogomis emocijomis, reikia taip ir galvoti. Paanalizavus, bus galima aiškiau atsakyti“, – nenuplovęs prakaito išvadų nedarė A.Malašinskas.
„Kai važiuoji namo su 0 taškų – nėra labai linksma, bet, aš manau, visi pasisėmė patirties ir padarys išvadas. Tikiuosi, kad Lietuvos dalyvavimas čempionatuose bus ne atsitiktinumas, o tendencija“, – vylėsi M.Andriuška.
Tiesa, jam pačiam tai buvo paskutinės rungtynės prie rinktinės vairo. Nusprendęs prisiimti atsakomybę už tai, kad čempionate nepavyko iškovoti nė vieno taško, M.Andriuška pareiškė pasitraukiantis.
Nubudus po Europos čempionato sapno, rankininkams reikės ieškotis naujo vedlio ir tikėtis, kad kitų pirmenybių neteks vėl laukti ketvirčio amžiaus.
