34-erių dešimtkovininkas buvo sulaikytas lapkričio 8 dieną, kartu su daugeliu kitų Baltarusijos protestuotojų, tarp kurių ir žymus sportininkas, baltarusių kikboksininkas Ivanas Haninas.
A.Kraučanka atskleidė, jog jį su draugais jėgos struktūrų asmenys sulaikė netikėtai, vos išėjusius iš „McDonald's“ restorano.
„Išėjome iš restorano, įlipome į automobilį ir bandėme išvažiuoti, bet pareigūnai sustabdė automobilį ir išvilko mus į lauką, – „Narodnaya Volya“ pasakojo sportininkas. – Jie klausinėjo mūsų vardų, o vėliau nusivedė mus į kiemą.
Vienas policininkas manęs iš pradžių klausinėjo adekvačiai, tačiau iš kažkur pasirodė kitas ir smogė mano draugui Pašai visa jėga tiesiai į veidą.
Aš atsistojau, pažiūrėjau į žemę, šiek tiek pakėliau galvą ir netrukus sulaukiau tokio paties smūgio į gerklę, po kurio išgirdau jo riksmą: „Ką čia darai?“
Jie visą laiką keikėsi. Aš tik paaiškinau, kad išėjau iš „McDonald's“, tuo tarpu policininkas grasino Pašai, kad jei norėtų išsitepti rankas, galėtų trenkti jam taip, kad šis mirtų. Tai buvo nepaaiškinamas žiaurumas. Po viso šito jie mus nusitempė į autobusą.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Iš kalėjimo Baltarusijoje paleista krepšininkė užsikrėtė COVID-19: „Norėjau rėkti“
Sulaikytas sportininkas buvo nuvežtas į Žodzinos kalėjimą, kur jam paskirta 10 dienų įkalinimo bausmė.
A.Kraučanka buvo įkalintas kameroje, į kurią iš pradžių buvo įmesti net 20 asmenų, nors joje buvo tik dvi lovos. Vėliau kameroje buvo palikti aštuoni žmonės, kol galiausiai liko penki.
„Kalėjimą buvau matęs tik filmuose, tačiau realybė pasirodė esanti gerokai niūresnė, – sakė 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas. – Nebūčiau net košmaruose susapnavęs, kad atsidursiu tokioje vietoje. Švelniai tariant, mano įspūdžiai iš ten nėra labai malonūs.
Kamera buvo vos 12 kvadratinių metrų dydžio, joje trūko deguonies. Kameroje nebuvo pastovios šviesos, mums trūko ir maisto.
Jie nori „perauklėti“ žmones, tačiau po pagyvenimo tokiomis sąlygomis visi tampa tik dar piktesni ant valdžios. O dabar kalėjimuose yra tūkstančiai žmonių, kurie nėra nusikaltėliai – tai padorūs, inteligentiški asmenys – inžinieriai, mokytojai, mokslininkai, programuotojai...“
Jie nori „perauklėti“ žmones, tačiau po pagyvenimo tokiomis sąlygomis visi tampa tik dar piktesni ant valdžios.
A.Kraučanka atskleidė ir žiaurias taisykles, dėl kurių kaliniams teko kankintis ištisas dienas.
„Pirmos keturios dienos buvo labai nelinksmos, nes turėjau stovėti nuo šešių ryto iki dešimtos vakaro. Mums buvo draudžiama sėdėti ant lovų, prižiūrėtojai mus tikrino ir tikrino. O ant mažo suoliuko kameroje tilpo tik du žmonės, – pasakojo sportininkas. – Sienos buvo šaltos, tad į jas remtis taip pat buvo neįmanoma. Dvi paras praktiškai nemiegojau, kol galiausiai mane užklupo mieguistumas, atsirėmiau į sieną ir tai vos nesibaigė plaučių uždegimu.
Be to, mums buvo liepiama žąsele eiti koridoriumi, daryti pritūpimus, šokinėti. Taip be galo, neprisimenu, kiek kartų tūpiausi, kiti jau gulėjo ant žemės be jėgų. Be to, paskui keturiomis turėjome eiti, kad mus užregistruotų.
Nesuprantu, kodėl jie taip kankina ir tyčiojasi iš žmonių. Ivanas ir aš esame pasitreniravę atletai, tačiau net ir mums buvo sunku iškęsti fizinius kankinimus. Ką jau bekalbėti apie kitus? Ypač, kai tenka prastovėti po 16 valandų per parą.“
Po 10 dienų paleistas sportininkas ketina tęsti karjerą dešimtkovėje, tačiau po Baltarusijos vėliava tarptautinėse varžybose jis jau nedalyvaus.
2014 m. Europos čempionas buvo išmestas iš olimpinės rinktinės dėl protestų palaikymo, tad jei ir prasibraus į olimpines žaidynes, tai jis padarys kaip neutralus atletas.
Tiesa, kol kas jo galvoje ne sportas, o nerami situacija gimtinėje.
„Treniruosiuosi bet kuriuo atveju, tačiau dabar apie sportą galvoju mažiausiai. Tūkstančiai žmonių yra siunčiami į kalėjimus, mano siela dėl to verkia“, – sakė A.Kraučanka.
Maža to, jau išėjusį iš kalėjimo lengvaatletį užklupo ir COVID-19. Virusą, kaip įtaria, sportininkas pasigavo dar tada, kai buvo įkalintas.
„Pirmą dieną grįžęs iš kalėjimo nuėjau į vonią. Prausiausi, o po to nusprendžiau pasikvėpinti. Tada ir supratau, kad nieko neužuodžiu. Grįžęs namo pabandžiau pauostyti česnako, tačiau jo taip pat neužuodžiau. Greičiausiai, kad užsikrėčiau Žodzinoje. Jau penktą dieną kalėjime pajutau deginimą nosyje, tai greičiausiai ir buvo metas, kai užsikrėčiau. Be to, kameroje buvo žmonių, kurie skundėsi aukšta temperatūra, tad užsikrėsti nebuvo sudėtinga“, – pasakojo sportininkas.