„Rinktinei reikia naujų idėjų, tad nusprendžiau trauktis. Jei šitos rungtynės būtų kitaip pasibaigusios, būčiau likęs. Tai turi teikti malonumą, nes finansiniu atžvilgiu tai nėra svajonių darbas. Šansas patekti į Europos čempionatą lieka, tad reikia tuo naudotis. Gal kitam treneriui pavyks tai padaryti geriau“, – po rungtynių kalbėjo A.Juškėnas.
48-erių klaipėdietis nacionalinei komandai vadovavo nuo 2014-ųjų spalio ir turėjo ilgalaikę sutartį su rankinio federacija iki 2020-ųjų.
Pralaimėję portugalams lietuviai gerokai sukomplikavo savo galimybes sugrįžti į Europos čempionatą, kuriame pirmą ir vienintelį kartą žaidė 1998-aisiais, kai pirmenybės vyko Italijoje.
Tuomet auksinė šalies rankininkų karta tarp dvylikos komandų užėmė devintąją vietą, aplenkę Čekiją, Italiją ir Makedoniją.
Išplėtus Europos čempionato dalyvių skaičių iki 24 ekipų, į finalinį etapą keliaus po dvi stipriausias kiekvienos atrankos grupės komandas, tačiau sekmadienį patirtas pralaimėjimas jaukia visus planus.
Būtent su portugalais lietuviai turėtų kovoti dėl antrojo bilieto, nes į pirmąją vietą iš anksto nusitaikiusi dviejų pastarųjų pasaulio čempionatų nugalėtoja Prancūzija. Ketvirtai ekipai Rumunijai prognozuojamas autsaiderės vaidmuo.
| 1. | Prancūzija | 2 | 2 | 0 | 0 | 73:48 | 4 |
| 2. | Portugalija | 2 | 2 | 0 | 0 | 45:36 | 4 |
| 3. | Lietuva | 2 | 0 | 0 | 2 | 50:66 | 0 |
| 4. | Rumunija | 2 | 0 | 0 | 2 | 34:52 | 0 |
Tai, kad trenerio A.Juškėno sprendimas buvo netikėtas, bendraudamas su 15min prisipažino ir Lietuvos rankinio federacijos prezidentas Donatas Pasvenskas.
Visgi net ir komandai likus be pagrindinio vairininko federacijos vadovas panikuoti nesiruošia bei tikina, jog rinktinės tikslas išlieka toks pats – kelialapis.
Kitas rungtynes lietuviai žais su Rumunija 2019 m. balandžio 14 d.
– Jums šis trenerio sprendimas buvo netikėtas, ar jau prieš dvikovą A.Juškėnas buvo užsiminęs, kad galima laukti tokio jo pareiškimo, jei Europos čempionato atrankos startas prasidės nesėkmingai? – 15min pradėjo pokalbį su D.Pasvensku.
– Jokių ženklų prieš dvikovą tikrai nebuvo. Mane, kaip ir daugelį, toks sprendimas labai nustebino. Man treneris apie savo apsisprendimą pranešė iš karto po rungtynių, eidamas į spaudos konferenciją. Manau, jog tai buvo spontaniškas sprendimas, bet galbūt dar prieš rungtynes jis buvo nusprendęs trauktis, jei nepasiseks.
– Pralaimėjimas Portugalijai ir nulis taškų po dviejų rungtynių – federacijos vadovą nuviliantis rezultatas, ar visgi manote, kad treneris tiesiog paskubėjo?
– Mums norėjosi, kad A.Juškėnas pabaigtų visą šį ciklą. Nors rezultatas po dviejų rungtynių yra neigiamas, bet laimėti prieš Prancūziją be trijų Čempionų lygos žaidėjų buvo sunku tikėtis. Pergalės prieš portugalus tikrai tikėjomės ir laukėme, ji būtų buvusi labai svarbi ir didelis žingsnis link patekimo į Europos čempionatą.
Visgi nuslūgus emocijoms, galima pasakyti, kad nedaug kas pasikeitė. Net jeigu būtume ir nugalėję portugalus, mums vis tiek būtų reikėję du sykius įveikti Rumuniją ir svečiuose nepralaimėti Portugalijai. Uždaviniai lieka tie patys. Niekas nėra prarasta. Turime laiko iki balandžio – tai labai daug.
Rinktinė parodė, kad potencialo turi daug. Galbūt kai kuriose atkarpose ir nepasisekė, bet kovoti dėl patekimo į Europos čempionatą mes vis dar turime visus šansus. Galvų nenuleidžiame, jokių kitų minčių niekas neturi.
– Kaip įsivaizduojate, kada būtų galima tikėtis išgirsti naujo trenerio pavardę?
– Problema ta, kad trenerių eilės prie durų tikrai nėra. Nuslūgus emocijoms, reikės ramiai atsisėsti, kalbėtis ir viską įvertinti. Kol kas jokių konkrečių variantų tikrai neturime. Žinoma, vakarienės metu su federacijos generaliniu sekretoriumi Migliumi Astrausku jau kalbėjomės apie tai. Tikiuosi, kad „į naktį“ netempsime, kuo anksčiau bus aiškumas, tuo visiems bus lengviau. Treneriui reikia kalbėtis su žaidėjais, rankininkams taip pat svarbu žinoti, ko iš jų tikimasi.
– Moterų rinktinę jau kuris laikas treniruoja danas Bo Miltonas Andersonas. Ar tikėtina, kad vyrams irgi galėtų vadovauti užsienietis?
– Kalbėjomės apie tai su generaliniu sekretoriumi. Man asmeniškai norėtųsi, kad tai būtų lietuvis, mūsų rankinio mokyklos atstovas. Tai lemia du pagrindiniai dalykai. Pirmiausia, už tą atlyginimą, kurį galime pasiūlyti rinktinės treneriui, gero specialisto užsieniečio mes nerasime. Kitas dalykas – lietuvis treneris geriau supranta žaidėjų psichologiją, lengviau randa raktą į jų širdis. Patriotizmo momentas kalbant apie Lietuvos rankinio rinktinę visuomet buvo labai svarbus.
– Kad ir kas stotų prie rinktinės vairo, jam keliamas uždavinys liks tas pats – Europos čempionato finalinis etapas?
– Be abejo. Jokių kitų tikslų kelti negalime. Nuo 2020-ųjų čempionate dalyvauja 24 ekipos ir mes tikrai pajėgūs ten patekti. Po vienos nesėkmės nuleisti galvų tikrai nereikėtų. Juolab, kad Portugalijoje mums jau galbūt galės padėti ir vienas rinktinės lyderių Jonas Truchanovičius. Mūsų mažai šaliai kiekvienas žaidėjas yra labai svarbus, o jo netektis tikrai atsiliepė.
Tikiu, jog esam pajėgūs laimėti tuos tris mačus ir netgi namuose mesti iššūkį prancūzams. Galime prisiminti, kad praėjusioje atrankoje, kai jie jau buvo užsitikrinę kelialapį, mums kovoti Klaipėdoje sekėsi puikiai.
Maža to, po Europos čempionato atrankos seks pasaulio čempionato atranka. Planetos pirmenybių komandų skaičius prieš keletą savaičių taip pat išaugo iki 32. Galima neabejoti, kad daugiau vietų teks ir Europai. Šios rinktinės perspektyvos yra geros ir esu tikras, kad po kelių metų mes dalyvausime pasaulio ar Europos čempionate.
