Varžybos – stimulas sportuoti reguliariai
„12 metų pakankamai rimtai šokau pramoginius, sportinius šokius, tad fizinis pasirengimas buvo neatsiejama gyvenimo dalis, natūraliai reikėjo ir bėgti. Dabar liko tik bėgimas“, – pasakoja gyd. ortopedas – traumatologas Giedrius Bernotavičius. Riešėje (Vilniaus raj.) gyvenantis medikas sakosi ten po darbo ir bėgiojantis. „Pasiruošimas bėgimo renginiui yra puikus stimulas treniruotes paversti reguliariomis. Neturiu labai daug laiko, tad man bėgimas yra sportas numeris vienas. Bėgioju dažniausiai vakare, nedaug, apie 3-5 kilometrus, nors planuoju pradėti bėgioti ryte, kad pakelčiau tonusą. Be to, tai nekainuoja, tereikia susiderinti laiką, tačiau gali bėgti prieš, po ar net darbo metu“, – tvirtina vaikų traumatologas. Šiemet jis vėl ketina įveikti 10 kilometrų distanciją „Danske Bank Vilniaus maratone“.
Maratone bėga su vyru
Kad bėgimas yra malonumas, kolegai skuba antrinti ir Vaikų ligoninės ortopedė traumatologė Julija Ravinskienė – Kociūtė. „Aš jaučiu malonumą, kai kūnas juda, aš jaučiu malonumą, kai sportuoju, nebūtinai vien bėgiodama. Kitas dalykas, jeigu rekomenduoju vaikams sportuoti, kaip aš galiu tai daryti pati nerodydama pavyzdžio. Manau, kad suaugusieji turi parodyti vaikams, kaip svarbu ir smagu yra aktyviai leisti laiką, sportuoti. Tą turime daryti patys, jei norime, kad mūsų vaikai sportuotų“, – įsitikinusi medikė. Jai bėgimas – tai tik viena iš sporto rūšių. Du-tris kartus per savaitę nubėgdama po 4-5 kilometrus, gydytoja ne pirmus metus dalyvauja ir įvairiose bėgimo varžybose, kuriose ją palaiko vyras. „Praeitais metais „Danske Bank Vilniaus maratone“ bėgome drauge, o prie finišo linijos susikibome rankomis. Šiemet planuoju bėgti 10 kilometrų, tikiuosi bent truputuką pagerinti laiką, tačiau nenoriu persistengti“, – apie ateities planus pasakoja medikė. Bėgimą ji sieja su šiltu emociškai jausmu.
Siekia rimto dalyvavimo
Bėgimo džiaugsmą jau seniai atrado ir Vaikų urologijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gilvydas Verkauskas. Jam taip pat svarbu savo pavyzdžiu parodyti, kaip svarbu yra sportuoti. „Niekada gyvenime nebuvau nubėgęs daugiau nei 10 kilometrų, ir tai bėgau būdamas pirmo kurso studentu. Įkalbėtas fondo direktorės pernai mielai sutikau sudalyvauti, tačiau pasiryžau tai daryti rimtai, tad ir distancija buvo pasirinkta nemenka. „Danske Bank Vilniaus maratone“ nubėgau pusmaratonį. Buvo labai sunku, sutinku, kad reikia pasižiūrėti į tai rimčiau, ilgiau treniruotis. Du kartus per savaitę lankau Niat nam kovos menų treniruotes, kartą žaidžiu tenisą, bet bėgimas ilgų distancijų yra krūvis, kuris reikalauja rimto požiūrio į bėgimą. Šiemet treniruotis pradėjau kiek anksčiau, tad kol kas ruošiuosi 21 kilometro bėgimui“, – sportinio ryžto nestokoja medikas. Bėgimą jis prilygina savotiškai meditacijai.
Bėgdami neša kilnia misiją
Sportuoti kolegas medikus nuolat skatinanti Vaikų ligoninės paramos fondo direktorė gyd. Olga Zimanaitė ne pirmus metus buria medikų ir verslo komandą. „Pirma mintis buvo gana pragmatiška – norėjome, kad apie fondą sužinotų kuo daugiau žmonių. Turėjome didelę 34 bėgikų komandą. Šiemet tikimės nemažiau“, – tvirtina fondo direktorė.
Maratonai – itin populiari lėšų rinkimo priemonė. Jo kolegos užsienio valstybėse ne tik skatina kitus žmones bėgti, bet ir paremti ligonines. Gražu“, – apie Lietuvoje dar užsimezgančią labdaringą bėgimų tradiciją pasakoja medikas.
Vis dėlto, pasak gyd. O. Zimanaitės, tokios akcijos naudingos ne tik ligoninei, bet ir patiems darbuotojams. „Reikia judėti, stengtis būti sveikiems. Mūsų gydytojai labai daug dirba, konsultuoja, operuoja, dažnai neturi ar turi labai nedaug laisvo laiko. O prisidėję prie tokios misijos vakarais kad ir trumpam, tačiau vis vien išbėga pabėgioti. Manau, kad nauda ne tik paramos fondui, bet ir medikų sveikatai. Pirmas dalyvavimas maratone suteikė daug džiaugsmo. Atėjo šeimos nariai, pabendravome tarpusavyje“, – prisimena medikė.
