Psichologai sako, kad viena iš esminių priežasčių, kodėl žmonės skiriasi, nesutaria šeimoje, yra laiko, dėmesio stoka vienas kitam, tarpusavio ryšio ir supratimo nebuvimas. Apie tai, kaip šią problemą spręsti, kalbamės su psichologe Aiste Jasaityte-Čeburiak.
– Šiandien dažnas sunkiai atranda laiko savo artimiesiems, netgi patiems sau. Kokios to priežastys?
– Priežastys gali būti įvairiausios. Dažniausiai tai tapatinama su itin sparčiu gyvenimo tempu, laiko planavimo įgūdžių stoka. Esame įpratę suktis, daryti daugybę veiklų, esame užsibrėžę daugybę tikslų, kurių nepavykstant įgyvendinti stresuojame. Dažnai neturime ir aiškios dienotvarkės, kas išbalansuoja tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Dažnai neturime ir aiškios dienotvarkės, kas išbalansuoja tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Tad įsisukę į tą nepaliaujamą darbų ratą nespėjame pagalvoti ne tik apie artimiausią aplinką, bet ir apie save. O kai mažiau galvojame, automatiškai ir laiko lieka vis mažiau. Juk greitai besisukančiame pasaulyje dažnai labiau koncentruojamasi į karjerą, o šeima tampa antraeiliu dalyku, tai liūdina.
– Ar individualus stresas, patirtas kasdienėje veikloje, atsiliepia šeimos mikroklimatui?
– Patirtą įvairiausių formų stresą kasdienėje veikloje mes dažnai atsinešame ir į šeimą, tuomet kyla nesutarimų, o automatiškai mažėja ir dėmesys vienas kitam šeimoje. Nuolatinį stresą patiriantis žmogus dažnai išgyvena įtampą. Nuolatinė įtampa vargina žmogų. Kas be ko, tai atsiliepia ir artimiems žmonėms. Įtampą išgyvenantis žmogus gali būti suirzęs, turėti mažai empatijos artimui, taip pat tą įtampą gali perkelti kitiems žmonėms.
Norėdami patirti mažiau streso, pirmiausiai, kaip minėjau, turėtume skirti laiko planavimo įgūdžių lavinimui, gerai jausti savo poreikius ir asmenines ribas. Iš esmės, kai žmogus patiria stresą dėl sau išsikeltų neįgyvendintų per daug aukštų reikalavimų, jis linkęs užsidaryti savyje. Tampa mažiau kalbus, nenori patirti socialinio gyvenimo džiaugsmo, atsiverti netgi šeimoje. Tuomet atsiranda terpė pykčiams.
– Ko imtis, kad pykčiai šeimoje būtų kiek įmanoma retesnis atvejis?
– Iš patirties galiu pasakyti, kad viena esminių šeimos iširimo priežasčių yra tarpusavio ryšio nebuvimas. Žmonės ilgainiui pamiršta vertinti vieni kitus, vienas prie kito pripranta, didesnį dėmesį skiria darbui, galiausiai dėl jo stresuoja ir, kaip jau minėjau, patirtą stresą atsineša į namus. Deja, turėtų būti atvirkščiai, nes namuose reikia nuo viso to pabėgti. Galiausiai, dingus ryšiui, dažnai prieinama prie skyrybų proceso.
Galiausiai, dingus ryšiui, dažnai prieinama prie skyrybų proceso.
Tam, kad šito išvengtume, atsirastų ryšys, svarbiausia yra susėsti ir pasikalbėti, išryškinti tas problemas ir, galiausiai, pradėti jas spręsti. Jeigu nesikalbėsime, tai prives tik prie dar didesnių pykčių. Labai svarbu atrasti laiko vienas kitam, dalintis geromis emocijomis, nebijoti garsiai aptarinėti tam tikras problemas, domėtis vienas kitu. Iš esmės, visi nesutarimai santykiuose slypi nesusipratimuose, kurie atsiranda dėl to, kad nėra ryšio, o ryšio nėra dėl to, kad nesikalbama. Atviras kalbėjimasis yra raktas į santykių harmoniją.
– Kaip atrasti tą ryšį, ko reikėtų partneriams imtis?
– Atraskite laiko vienas kitam – tai svarbiausia. Tam padėtų aiškus planas, kuomet šeima leidžia laiką kartu, veiktų tai, kas patinka visiems šeimos nariams. Tai gali būti kelionės, vakarienė prie bendro stalo, filmo žiūrėjimas ir aptarimas, bendras žygis, pasivaikščiojimas ir daugelis kitų veiklų.
Leidžiamas laikas kartu yra pirmas žingsnis geresnių santykių link.
Tiesa, leidžiamas laikas kartu yra pirmas žingsnis geresnių santykių link. Tai galimybė iš naujo vienas kitą pažinti ir, galiausiai, vėl suartėti. Jau kiek vėliau seka svarbesni dalykai. Tokie, kaip atsakomybių pasidalijimas, tam kad santykiai būtų lygiavertiški.
– Galbūt, iš paminėtų veiklų, galėtumėte ką nors išskirti kaip ypač naudingą?
– Dažniausiai rekomenduotina yra fizinė veikla. Stresą bei įtampą išgyvenantis žmogus dažnai pamiršta reguliariai kvėpuoti, tad išėjimas į gryną orą, tikrai padeda ir atpalaiduoja. Pasivaikščiojimas gali padėti nusiraminti, žmogus, gaudamas gryno oro, gali atrasti jam tinkantį kvėpavimo ritmą, kuris nuramina. Tuomet jis gali susitelkti į save ir į kitą.
Nusiraminę žmonės labiau linkę girdėti vienas kitą ir įsiklausyti. Todėl jeigu net ir rečiau atrandate laisvo laiko pabūti kartu, vienas iš partnerių užsiimdamas fizine veikla, kuri nuramina, atneš didesnės ramybės ir į namus, o ji, galiausiai suartins ir visą šeimą.
Informaciją parengė virtualių treniruočių portalas www.sportobirza.lt
Mažinkite stresą dalyvaudami pirmosiose Proenzi ArthroStop masinio ėjimo varžybose Lietuvoje, kurios vyks balandžio 16 dieną Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke. Prisijunkite!
