Oksana Masters praleido pirmuosius savo gyvenimo septynerius metus našlaičių namuose Ukrainoje.
Jos kūnas patyrė aiškių 1986 metais nutikusios Černobylio katastrofos radiacijos sukeltų pasekmių. Kojos nuo gimimo buvo skirtingo svorio, ant jų buvo po šešis pirštus, bet rankos be nykščių, jai trūko kai kurių vidaus organų.
„Jie siejo tai su Černobyliu, nes aš gimiau netoli, o radiacijos lygis ten buvo paplitęs. Nuodingų medžiagų akivaizdžiai liko, kai aš gimiau“, – BBC pasakojo O.Masters.
Lemtingas gyvenimo posūkis įvyko, kai jai buvo septyneri. Po dvejų metų dokumentų tvarkymo ją įsidukrino vieno JAV universiteto profesorė.
„Aš nežinojau, kad esu kitokia, kol neatvykau į Ameriką. Tik tada supratau, kad viskas, ką patyriau, buvo nenormalu“, – pasakojo O.Masters, kuri būdama aštuonerių metų buvo 87 cm ūgio ir svėrė apie 16 kg.
Oksanai buvo devyneri, kuomet buvo amputuota kairioji koja – ji buvo ženkliai trumpesnė už dešinę. Trylikos metų mergaitei teko amputuoti ir dešinę, nes skausmas tapo nepakeliamas.
2002 metais, kai jai irgi buvo trylika, teko operuoti rankas.
Iki 2008 metų O.Masters nebuvo nieko girdėjusi apie paralimpinį sportą, bet tada atrado irklavimą.
„Aš galvojau: „Dieve. Kaip tai šaunu!“. Neturėjau net minties, kad toks žmogus kaip aš, kuri neteko abiejų kojų, galėtų varžytis ir tai daryti aukštu lygiu. Užtruko iki 2012 metų Londono žaidynių, kad suprasčiau, kad galiu ir aš. Nuo tada savo gyvenimą paskyriau sportui“, – pasakojo O.Masters.
Vėliau ji iškovojo paralimpinių žaidynių medalius irklavime ir biatlone, o 2018 metais Pjongčange laimėjo du aukso medalius slidinėjimo varžybose.
Ji tapo žymi ir mielai dalinasi dėmesiu: „Manau, kad kuo daugiau žmonės mato paraolimpiečių, tuo lengviau gyventi, nebijoti. Gera matyti, kad požiūris keičiasi į gera.“