Todėl prieš keletą metų D. Gudzinevičiūtė ėmėsi olimpinės čempionės verto iššūkio – ji yra Europos olimpinių komitetų asociacijos Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė.
D. Gudzinevičiūtė teigia, kad tokios šventės kaip artėjančios žiemos olimpinės žaidynės ne tik suvienija tautą, bet ir suteikia gerą progą kalbėti apie visiems svarbius dalykus.
Pergalės įkvepia jaunąją kartą
LTOK prezidentei pritaria Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vadovė Virginija Langbakk ir jos kolegė, lyčių lygybės ekspertė Jolanta Reingardė.
Pašnekovės teigia, kad sporto įtaka visuomenei yra labai stipri. „Sportas skatina socialinį aktyvumą, stiprina fizinę ir psichologinę sveikatą. Čempionai įkvepia visuomenės narius daugiau judėti, pamėgti sporto užsiėmimus, daugiau laiko praleisti aktyviai“, – pabrėžia J. Reingardė ir primena Rūtos Meilutytės fenomeną: kai plaukikė pasiekė įspūdingų pergalių olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose, Lietuvoje vaikai ėmė plūsti į plaukimo pamokas baseinuose.
Matome, kad vienas ryškus pavyzdys gali paskatinti tūkstančius berniukų ir mergaičių išmokti plaukti, išugdyti pomėgį judėti, siekti tikslo.
„Matome, kad vienas ryškus pavyzdys gali paskatinti tūkstančius berniukų ir mergaičių išmokti plaukti, išugdyti pomėgį judėti, siekti tikslo“, – pritaria LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė. Taip pat sportininkų pavyzdžiai įtikina jaunąją kartą, kad laisvoje visuomenėje ir vyrai, ir moterys gali pasiekti aukštų rezultatų – ne vien sporte, bet ir kitose srityse.
Akcentuoja įvairovės svarbą
LTOK prezidentė sako, kad sprendimui imtis svarbių pareigų Europos olimpinių komitetų asociacijoje įtakos turėjo įkvepiantys EIGE vadovės V. Langbakk žodžiai, vertingi patarimai ir kartu nubrėžtos veiklos gairės.
„Daina yra atvira naujovėms, visada stengiasi sužinoti daugiau, įsigilinti į informaciją ir, negana to, sugeba naujais dalykais sudominti aplinkinius. Todėl manau, kad Dainos veikla atneša didelę naudą Europos olimpinių komitetų asociacijai (EOK) ir visam olimpiniam judėjimui, išryškindama lyčių lygybės idėjas ir iniciatyvas“, – tvirtina V. Langbakk.
Prieš 50 metų įkurta EOK asociacija savo veikloje vadovaujasi olimpine chartija ir vysto olimpinį judėjimą Europos žemyne, skatina Europos nacionalinių olimpinių komitetų bendradarbiavimą, užtikrina Europos žaidynių ir Europos jaunimo olimpinių festivalių organizavimą. Pernai D. Gudzinevičiūtė buvo antrą kartą išrinkta EOK vykdomojo komiteto nare. LTOK prezidentė ir Islandijos atstovė Liney Rut Halldorsdott ir yra vienintelės moterys EOK vadovybėje, sudarytoje iš 12 narių.
„Visų pirma, norėjau įrodyti, kad lyčių lygybės klausimai nėra vien moterų rūpestis. Lyčių lygybė ir įvairovė yra mūsų visų bendras reikalas. Būtent įvairovė gali būti bet kokio kolektyvo stiprybė, kai tarpusavio supratimas bei komandinė dvasia sujungia skirtingus požiūrius, skirtingas patirtis ir skirtingus įgūdžius. Tai suteikia didesnį lankstumą, gebėjimą įsigilinti į problemas ir padeda sukurti kompleksinius sprendimus“, – dėsto D. Gudzinevičiūtė. Todėl, būdama EOK Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė, lietuvė nuolat ragina kolegas įsitraukti į komisijos iniciatyvas ir atkreipti dėmesį į situacijas savo šalyse.
Iškalbinga statistika
„Buvo labai malonu, kad į komisijos veiklą su entuziazmu įsitraukė mano bičiuliai, tuomečiai Suomijos ir Lenkijos olimpinių komitetų prezidentai. Vėliau jie patys prisipažino iš pradžių netikėję, kad bus taip įdomu. Jie kruopščiai rinko ir analizavo duomenis, rengėsi diskusijoms ir sukaupė daug vertingų įžvalgų bei pasiūlymų. Išleidome seriją naujienlaiškių, iš kurių buvo labai aiškiai matyti, kokios yra problemos ir kokie gali būti sprendimo būdai“, – kalba LTOK prezidentė.
Anot D. Gudzinevičiūtės, vien tai, kad atlikto tyrimo metu iš 50 olimpinių komitetų Europoje tik keturiems vadovavo moterys, liudijo akivaizdų pusiausvyros sutrikimą. „Statistika dar ir šiandien yra labai iškalbinga. Tačiau kartu mes matome ir gerąsias praktikas, pavyzdžiui, tokių valstybių kaip Švedija, kurioje konkretūs sprendimai duoda labai aiškius rezultatus. Švedijos sporto organizacijose aukštas pareigas užimančių moterų skaičius siekia 43 procentus“, – pažymi D. Gudzinevičiūtė. Lyčių pusiausvyros intervalu laikoma 40-60 procentų dalis.
Pasak ekspertų, paplitę su lytimis susiję stereotipai turi įtakos ne tik moterų dalyvavimui priimant sprendimus sporto organizacijose, bet ir jų dalyvavimui sporto veiklose. Pavyzdžiui, jeigu visuomenėje gaji patriarchalinė mąstymo sistema, aiškiai apibrėžianti lyčių vaidmenis, moterų galimybės ir laisvė užsiimti sporto veikla yra smarkiai apribojama – tarsi iš Žemaitės laikų išnyranti norma nustato, kad moterys privalo daugiau laiko praleisti namuose, rūpintis buitimi ir vaikais.
Pabrėžia didelę žiniasklaidos įtaką
Europos lyčių lygybės instituto vadovė V. Langbakk siūlo dažniau atkreipti dėmesį į detales, kurios yra patriarchalinio mąstymo išdava. Pasak jos, sportas puikiai atspindi mąstymo stereotipus ir platesnius lyčių nelygybės reiškinius visuomenėje. Pavyzdžiui, kalbėdami apie gynybos schemas ir puolimo derinius, krepšinio varžybų komentatoriai smarkiai išplečia karo metaforų lauką: varžovų armija, sunkioji artilerija, snaiperiai, taiklūs šūviai, lemiamas šturmas ir pan. Šiame „karo lauke“ moterims vietos nebelieka. Kalbėjimo būdas įtvirtina, kad sportas – vyriška veikla, kur taikomi reikalavimai: daugiau agresyvumo, daugiau fizinio kontakto, daugiau ištvermės ir jėgos. Taikant tokius standartus, moterų sportas visuomenei atrodo ne toks patrauklus, ne toks įdomus.
Kadangi moterų sportas yra mažiau matomas, jis pritraukia mažiau rėmėjų, o moterys sportininkės mažiau uždirba.
Be to, žiniasklaidoje vyrų sportas gauna kur kas daugiau dėmesio ir erdvės. „Kadangi moterų sportas yra mažiau matomas, jis pritraukia mažiau rėmėjų, o moterys sportininkės mažiau uždirba“, – apibendrina lyčių lygybės ekspertė J. Reingardė. Anot jos, redakcijos ir žurnalistus rengiančios švietimo įstaigos galėtų smarkiai prisidėti prie visuomenei svarbių pokyčių ir pažangos.
Per lyčių lygybę laimi visi
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia, kad sporto profesionalo kelias tiek iš vyrų, tiek iš moterų reikalauja to paties: disciplinos, atkaklumo, tvirto charakterio. Šios savybės yra bendražmogiškos.
Tačiau dažnai sporto būrelį mokykloje pradėjusios lankyti mergaitės atsisako tęsti treniruotes ne dėl valios ar disciplinos stokos, o dėl to, kad nesulaukia palaikymo ir, net priešingai, patiria aplinkos spaudimą.
„Jungtinių Tautų organizacijos duomenys rodo, kad beveik pusė mergaičių (49 procentai) atsisako sporto užsiėmimų sulaukusios paauglystės. Vadinasi, daugybė talentingų vaikų pradeda sportuoti, tačiau vėliau patenka į patriarchalinio mąstymo žabangas, ant kurių parašyta: „Jeigu sportuoji, esi vyriška“. Tai sugriauna mergaičių svajones tapti sporto profesionalėmis – elitinio lygmens jos nepasiekia“, – pastebi J. Reingardė.
Olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė pripažįsta ir pati ne kartą girdėjusi replikų, kad šaudymas – vyriška sporto šaka. Jos tai niekada netrikdė. „Tačiau būdama atsakinga už lyčių lygybę sporte, kartu prisiimu atsakomybę, kad tokių replikų apie vyriškas ir moteriškas sporto šakas mažėtų, kad keistųsi visuomenės mąstymas ir kultūra, o sporte atsirastų vietos visiems“, – pabrėžia LTOK vadovė. Ji atkreipia dėmesį, kad lyčių lygybė kartais suvokiama klaidingai – per vyrų ir moterų susipriešinimą, konfliktą: „Iš tiesų, lyčių lygybė yra padėtis, kai laimi visi. Tai gebėjimas veikti bendradarbiaujant, o ne kito asmens ar grupės sąskaita“.
D. Gudzinevičiūtė džiaugiasi, kad lyčių lygybei sporte daug dėmesio skiria dabartinis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas, kuris pernai rudenį viešėjo Lietuvoje. Th. Bachas akcentuoja, kad olimpinės žaidynės ir olimpinis judėjimas turi skatinti visuomenės pažangą ir kuo plačiau atverti galimybes kiekvienam žmogui, norinčiam siekti sporto laimėjimų.
