– Šiandien startuoja olimpinės žaidynės. Ar ištarėte „Olia, Rio“ („Labas, Rio“), atvykusi į olimpinių žaidynių sostinę?
– Žinoma, pasisveikinome „Labas rytas“. Atvykome labai anksti drauge su ne viena komanda. [...] Viskas vyksta gana sklandžiai. Žinoma, kaip ir visur, yra nesusipratimų, Rio – ne išimtis. Kažko tenka perklausti, galbūt savanoriai ne viską žino.
Atvyksta šitokia daugybė sportininkų, juos lydinčių asmenų, aptarnaujančio personalo, olimpiniai komitetai, todėl nereikia tikėtis, kad viskas bus sustyguota. Rimtų nesusipratimų nepatyrėme. Olimpiniame kaimelyje, kaip ir visur, visko buvo, tačiau kažkokia tragedija neįvyko.
Lankėmės olimpiniame kaimelyje, bendravome su sportininkais, visi nusiteikę gerai, linksmi, ruošiasi. Taip gražiai visi atrodo su ta uniforma. Mano manymu, ji turbūt viena gražiausių kaimelyje, išsiskiriame, išgirstame labai daug komplimentų.
– Pasaulis artimiausias pora savaičių gyvens olimpiniu ritmu. Ko tikisi Lietuva? Ko mums tikėtis?
– Pirmiausia tikimės, kad viskas praeis gerai. Neduok Dieve, traumų ar nelaimių. Žinoma, tikimės gerų rezultatų. Tikimės, kad mūsų sportininkai parodys viską, kam jie taip sunkiai, ilgai dirbo ir ruošėsi. Tikimės, kad olimpinės svajonės išsipildys, kad Lietuva patirs begalę gerų emocijų, stebėdama tuos rezultatus ir be abejo matydama savo vėliavą bekylančią virš apdovanojimų pakylos. Tikimės, kad bus medalių.
Tikrai nevardinsiu sportininkų, bet kas domisi sportu gali pamatyti, kad turime pirmo ryškumo žvaigždžių, mūsų rinktinė labai pajėgi, labai jauna ir perspektyvi. [...] Tie, kurie nėra tikri sporto specialistai, galbūt nežino, kad jau atėjo ta nauja karta, nauji pajėgūs sportininkai. Mano vertinimu, tai gali būti vienos geriausių žaidynių, bet galbūt esu perdėta optimistė.
– Bet optimizmas gyvenime padeda.
– Optimizmas turi būti pamatuotas. Kartais pajuokauju – jei mūsų senieji protėviai būtų tik optimistai, tai juos kardadančiai būtų išgaudę daug greičiau.
– Kalbate apie medalius, kurių tikimasi. Ar komanda turi sportininkų, deimantų, kokia buvo Rūta Meilutytė, Gintarė Volungevičiūtė praėjusiose olimpinėse žaidynėse, kurie po to taptų didvyriais Lietuvoje? Ar šioje komandoje yra tokių sportininkų, kurių mes dar nežinome?
– Nei R.Meilutytė, nei G.Volungevičiūtė, nei Laura Asadauskaitė, nei kiti neišdygo per naktį. Tai labai sunkaus, ilgo darbo rezultatas. Galbūt kai kam atrodė, kad R.Meilutytė atsirado tą rytą ar tą vakarą, kai ji plaukė olimpiniame baseine Londone. Iš tikrųjų taip nebuvo. Į ją buvo įdėta nemažai trenerių, aptarnaujančio personalo darbo ir, be abejo, lėšų. [...] Žinoma, peržiūrėję ankstesnius rezultatus, galime spėlioti, kas ką pasieks – aukštesnį ar žemesnį laiptelį. Stebuklų sporte nebūna.
– Kokia mūsų sportininkų delegacija olimpinėse žaidynėse?
– 67 sportininkai.
– Tai nėra pati gausiausia delegacija.
– Tai nėra pati gausiausia delegacija, kurią Lietuva yra turėjusi, tačiau gana gausi, lyginant su mūsų kaimynais. Vienų yra iki 30, kitų – iki 50.
– Kalbate apie latvius ir estus?
– Taip, artimiausius kaimynus. Žinoma, negalime lygintis su tokiais kaimynais, kaip Lenkija ar Baltarusija, bet tradiciškai lyginamės su Baltijos šalimis. Mūsų rinktinė tikrai nėra pati mažiausia. Galime tuo didžiuotis.
– Tai pirmos olimpinės žaidynės Pietų Amerikos žemyne. Koks oras, kokios klimatinės sąlygos, infrastruktūra?
– Infrastruktūra paruošta, bet, kaip daug kas sako, – brazilai mėgsta viską pabaigti paskutinę naktį. Kai kur išsikišęs (žinoma, izoliuotas) laidas, kai kur nebaigta dažyti, kai kur dar kažkas nepabaigta. Iš tikrųjų tos sąlygos vienodos visiems. Jei kažkas nepabaigta olimpiniame kaimelyje, pavyzdžiui, blogai užsidaro durys ar pačioje bazėje kažkas ne iki galo paruošta, tai tos pačios sąlygos bus visiems.
Tarp Lietuvos ir Rio – šešių valandų skirtumas. Oro sąlygos kaip Lietuvoje – dieną šilta, naktį šiek tiek vėsiau, bet nei per karšta, nei per šalta. Skųstis, kad labai šalta ar karšta, kažkas vargina, tikrai negalime. Be to, sportininkai pratę prie išties įvairių sąlygų.
– Ar nejaučiate diskomforto, kad išvykote vasarą iš Lietuvos, nuvykote į kitą žemyną, o ten žiema?
– Mūsų diskomfortas nieko nereiškia. Svarbu, kad sportininkai būtų patenkinti, aprūpinti, mes jau tikrai neturime kuo skųstis. Manau, kad sportininkų orai neturėtų labai slėgti, nes yra 20–30 laipsnių šilumos.
– Kiek rimtesnis klausimas – beprecedentis atvejis olimpinių žaidynių istorijoje – svarstoma, ar leisti atletams dalyvauti žaidynėse dėl dopingo vartojimo. Jau penktadienį – žaidynių pradžia. Kas vyksta ir ko mes nežinome pasaulio sporto sistemoje?
– Iš tikrųjų, kaip ir sakote, tai beprecedentis atvejis, kad būtų taip masiškai šalinami atletai dėl dopingo vartojimo. Nesu medicinos ar antidopingo agentūros darbuotoja ar specialistė, bet galiu tik pasamprotauti, kad vis dėlto žengtas labai svarbus žingsnis, kovojant su dopingu, kad vis dėlto olimpinės vertybės ir švarus sportas išliktų.
Sukčiavimas (dopingas ir yra sukčiavimas), deja, nėra toks retas nei įprastame gyvenime, nei sporte. Norėtųsi, kad sporte to būtų kuo mažiau. Šis žingsnis labai sudėtingas. Galbūt nežinome visų aplinkybių, kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas, galbūt sužinosime vėliau, kai vis dėlto bus paaiškinta, kodėl pasielgė Tarptautinis olimpinis komitetas vienaip, o ne kitaip, bet šis žingsnis buvo būtinas. Tai, kad jis buvo žengtas prieš pat olimpines žaidynes, galbūt yra sutapimas, bet iš kitos pusės, jį žengti reikėjo. Sukčiavimas sporte negali būti toleruojamas.
– Šiame kontekste Lietuvos sportininkai švarūs, neįklius dopingo kontrolieriams?
– Kaip žinote, deja, mes irgi esame turėję ne vieną incidentą, kai sportininkai buvo pagauti vartoję dopingą, todėl sakyti, kad mes švarūs ir balti, o kiti – juodi, nėra teisinga. Deja, nesąžiningų žmonių atsiranda nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos ar kt.
– Kas būtų svarbiausia olimpiadoje, kad ta akimirka arba akimirkos daugeliui sportininkų pakeistų gyvenimą?
– Visiems kartoju, kad sportininkų svajonių išsipildymas yra svarbiausia. Be abejo, turime galimybę atstovauti Lietuvai, bet ne kas kitas, o tie sportininkai jai ir atstovauja. Esame viena komanda. Dirbame tam, kad jų svajonės išsipildytų ir, be abejo, išsipildytų visos Lietuvos begalinis noras, džiaugsmas.
