Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 09 19

Daina Gudzinevičiūtė su japonais aptarė pasirengimą Tokijo olimpinėms žaidynėms

Nors Rio olimpinių žaidynių ugnis užgeso vos prieš mėnesį, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jau rengiasi Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Daina Gudzinevičiūtė priima svečius iš Japonijos
Daina Gudzinevičiūtė priima svečius iš Japonijos / LTOK nuotr.

Rugsėjo 19 d. LTOK lankėsi Hiracukos miesto delegacija iš Japonijos.

„Viliamės, kad mūsų bendradarbiavimas duos naudos ne tik mums, bet ir jūsų miestui, nes draugystė visada neša naudą“, – sveikindama svečius iš Japonijos sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Japonų tikslas, kad Tokijo olimpinės žaidynės išliktų visų atminty. Mūsų miestas pasiruošęs priimti lietuvių sportininkus ir glaudžiai bendradarbiauti rengiantis olimpinėms žaidynėms“, – patikino Hiracukos vicemeras Junichi Inoue.

Pagrindinis LTOK ir japonų susitikimo tikslas – aptarti bendradarbiavimo per šį olimpinį ciklą galimybes.

Hiracuka įsikūrusi maždaug valanda kelio automobiliu arba elektriniu traukiniu nuo Tokijo. Šiame mieste, pasak LTOK olimpinės direkcijos direktoriaus pavaduotojo Einiaus Petkaus, labai geros sąlygos treniruotis krepšininkams, plaukikams, dvikovinių sporto šakų atstovams, yra geras sporto medicinos centras. Irkluotojams, baidarių ir kanojų atstovams, kurių, tikėtina, bus gausu tarp Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų, tektų keliauti treniruotis į Sagamiharos miestą, kuris yra maždaug 1,5 val. kelio nuo Hiracukos. Tačiau, pasak vicemero, į šį miestą dabar tiesiamas kitas kelias, tad gali būti, kad sportininkams kelionė sutrumpėtų iki valandos.

Kalbant apie treniruočių stovyklas, svarbus klausimas ne tik sporto bazės, bet ir atletų apgyvendinimas. Pasak vicemero, šiuo metu mieste esantys viešbučiai daugiausia pritaikyti japonams, kurie yra smulkesnio kūno sudėjimo nei lietuviai. „Tačiau miestas dės visas pastangas, kad kambariai būtų paruošti aukštaūgiams lietuviams“, – užtikrino J.Inoue.

Hiracukoje taip pat įsikūręs Tokai universitetas. Susitikime dalyvavęs Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius sakė, kad mūsų dziudo imtynininkams ruoštis Tokijo žaidynėms šiame mieste būtų itin patogu, nes Tokai universiteto dziudo komanda itin pajėgi: „Tai nacionalinės rinktinės lygio komanda, todėl mes labai suinteresuoti dalyvauti bendrose stovyklose“.

Japonų delegacijos atstovai patikino, kad užsimezgus bendradarbiavimui, jie lietuviams suteiktų ne tik sporto bazes, bet pasirūpintų ir varžovais, su kuriais būtų galima išmėginti jėgas draugiškose varžybose. Beje, Rio olimpinėse žaidynėse Hiracukos atstovas pelnė aukso medalį būtent dziudo varžybose.

Pasak Lietuvos olimpinio fondo direktoriaus Vitalijaus Vasiliausko, planuojamas ne tik bendradarbiavimas sporto srityje, bet galvojama ir apie tai, kad parke, kuriame įsikūrusios sporto bazės, būtų atidarytas Lietuvių kultūros centras. Šią idėją palaikė ir miesto vicemeras, patikinęs, kad jie bus pasirengę prisidėti prie tokio centro steigimo.

LTOK ir Hiracuka savo bendradarbiavimą ketina įtvirtinti dar šį rudenį pasirašydami sutartį. Tuomet jau kitų metų pradžioje suinteresuotų Lietuvos sporto federacijų atstovai galėtų vykti į miestą ir patys susipažinti su sąlygomis sportininkams bei planuoti jų pasirengimą Japonijoje.

Susitikime dalyvavo Hiracukos miesto atstovai bei Japonijos ir Lietuvos mainų centro atstovai, Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas, LTOK darbuotojai, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, Lietuvos krepšinio, dziudo imtynių, baidarių ir kanojų irklavimo federacijų atstovai.

Susitikimo pabaigoje Hiracukos vicemeras J.Inoue pasirašė LTOK svečių knygoje, svečiams buvo įteiktos LTOK atminimo dovanos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos