Paplūdimio tinklinio garbingiausioje scenoje mūsiškių kol kas nėra buvę, nors pernai tame pačiame Tokijuje kaimynai latviai kovojo dėl bronzos ir vyrų, ir moterų mažuosiuose finaluose.
Viltis ryškiai sužibo prieš dešimtmetį, kai Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė (dabar Paulikienė) dominavo Europos ir pasaulio jaunių čempionatuose, laimėjo bronzą Europos žaidynėse, bet vėliau pora dėl nesutarimų iširo, o su naujomis partnerėmis pasiekti aukštumų nepavyko.
Dar vienas domino efektas – naujų porų gimimas – nutiko prieš artėjantį pasaulio čempionato etapą Egipte. Kitą savaitę jame pasirodys net trys naujos komandos iš Lietuvos.
Grupių varžybas Europos čempionate Miunchene kartu su Gerda Grudzinskaite šiemet įveikusi I.Dumbauskaitė nuo šiol žais drauge su Skalve Križanauskaite.
M.Paulikienė, tame pačiame Europos čempionate prieš kelis mėnesius žaidusi su Erika Kliokmanaite, pergalių dabar sieks su Aine Raupelyte, buvusia S.Križanauskaitės porininke.
O Gerda Grudzinskaitė suvienys jėgas su seserimi Rugile.
„Tie keitimai, kurie dabar vyksta, iš esmės, yra ieškojimas. Gal su kitomis porininkėmis pavyks pasiekti aukštesnių rezultatų? Šiandien nuo olimpiados šiek tiek atsiliekame, bet niekas nežino, kas bus po metų, dvejų“, – 15min sakė Marius Vasiliauskas, Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) viceprezidentas paplūdimio tinkliniui.
„Olimpinė atranka prasideda kitais metais, bet dabar renkami reitingo taškai. Komandos nori pakilti kuo aukščiau, kad kitus metus pradėtų iš geresnių pozicijų“, – pridūrė jis.
Aukščiausią vietą iš lietuvių pasaulio paplūdimio reitinge šiuo metu užima vyrai – 23-ejų Patrikas Stankevičius ir 24-erių Audrius Knašas. Dėl P.Stankevičiaus traumos anksčiau laiko sezoną baigę vyrai yra 46-i.
Moterų reitinge M.Paulikienė (drauge su E.Kliokmanaite) žengia 52-a, I.Dumbauskaitė (drauge su E.Grudzinskaite) – 63-ia. Jų reitingas, pasak M.Vasiliausko, su naujomis porininkėmis labai nepasikeis.
„Iš esmės keisis nedaug. Reitingą realiai turi kiekviena tinklininkė. Pavyzdžiui, pora yra surinkusi 1000 taškų, tai dviem sportininkėms tenka po 500. Jei jos keičia porininkes, tai savo taškus išsineša“, – paaiškino M.Vasiliauskas.
Norint patekti į olimpiadą reikia būti geriausiųjų 24-uke. Arba greta jo, nes iš vienos šalies į žaidynes gali pakliūti ne daugiau nei dvi poros. Šiuo metu vien Brazilija pirmajame moterų 24-uke turi net penkias poras.
„Mūsų vyrai dar jauni ir ne visur dalyvauja, kur galėtų, nes yra ir finansų klausimas. Bet perspektyvų tikrai turi.
I.Dumbauskaitė ir M.Paulikienė – labiau patyrusios. Dabar jos pasiėmė jaunas merginas, kurios atrodo perspektyviai, o kaip joms seksis žaisti – greitu metu ir pamatysime.
Svarbiausia – žaisti gerai, laimėti ir tuomet reitingas automatiškai kils. Jeigu laimėti negali, tuomet (į olimpiadą) tiesiog nepatenki“, – olimpines paplūdimio tinklininkų galimybes vertino M.Vasiliauskas.
Gal vėl surėmusios pečius M.Paulikienė ir I.Dumbauskaitė žibėtų kaip geriausiais laikais?
„Tai jų sprendimas (žaisti atskirai, – past.). Galbūt jos ir sueis kartu, bet reikia atsiminti, kad didžiausi laimėjimai buvo jaunimo čempionatuose, o dabar jaunimo čempionatai baigėsi. Visiems reikia dirbti ir tobulėti, kad tarp suaugusiųjų būtume tame lygyje“, – teigė M.Vasiliauskas.
Kitas opus dalykas – finansai. Norint rinkti reitingo taškus ir kilti aukštyn, reikia dalyvauti varžybose, o tai nėra pigu, kai pasaulio čempionato etapai vyksta nuo Brazilijos iki Australijos.
„Normaliai dalyvavimui varžybose ir pasiruošimui vienai porai per metus reikia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Mes tokių porų, kurios gali, bando – turime kokias 6-8. Taigi vien paplūdimio tinklinio poroms, normaliam dalyvavimui varžybose, reikia beveik milijono“, – pats susijuokė LTF viceprezidentas.
„Šiemet mums buvo skirta apie 100 tūkst. eurų. Įskaičiuojant visus čempionatus, administravimą ir t.t. Kaip bus po pertvarkos – aš nežinau. Labai norėtume finansuoti visus geriausius savo sportininkus, kuriems dabar tenka keliauti ir iš savo pinigų, bet tiesiog nėra iš ko.
Įprastai kitų šalių sportininkai į varžybas atvažiuoja su treneriu, fizinio ruošimo treneriu, medicina ir t.t. Mūsų sportininkai dažnai važiuoja vieni, be papildomų žmonių, nes taip taupomi finansai. Esame tokioje situacijoje, bet kokioje esame, tokioje – bandome iš jos išlipti“, – tęsė M.Vasiliauskas.
Negelbėja, jo teigimu, ir piniginiai prizai, kuriuos galima laimėti paplūdimio tinklinio turnyruose.
„Paplūdimio tinklinis yra keista sporto šaka. Salės tinklinyje arba, pavyzdžiui, krepšinyje yra klubinė sistema. Žaidėjai gali užsidribti pinigus klubuose. Paplūdimio tinklinyje to nėra. Iš esmės, tai yra nacionalinis klausimas: jei šalis finansuoja, tada sportininkai važiuoja.
Yra priziniai fondai, bet jie yra tiek maži, kad tik galbūt pirmojo penketo komandos iš tų laimėtų pinigų galbūt išsilaiko. Bet ir tai nelabai“, – reziumavo M.Vasiliauskas.
