Suprasti akimirksniu
- Naujame įstatymo projekte daugiausia aistrų kelia rentos
- Jos nusipelnusiems atletams yra vienodos – po 1175 eurus
- Priėmus įstatymą, rentos būtų diferencijuojamos ir sumažėtų 150–350 eurų
Po Seimo kabinetus šiuo metu keliauja Vidaus reikalų ministerijos darbo grupės paruoštas Sporto įstatymo projektas, keliantis aistras tarp sportininkų ir valdininkų.
„Yra vilties, kad jis nebus priimtas“, – vylėsi parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius.
„Jei bus priimtas, bus didelių problemų“, – įspėjo olimpinis prizininkas baidarininkas Aurimas Lankas.
„Bus katastrofa“, – apibendrino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Kitoje barikadų pusėje yra Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius, ginantis jo vadovaujamų valdininkų parengtą įstatymo projektą, dėl kurio Seimas turėtų balsuoti gegužės 30 dieną.
15min kvietė į diskusiją abiejų stovyklų vadovus, bet D.Gudzinevičiūtė atsisakė kalbėtis akis į akį su E.Urbanavičiumi 15min studijoje, pasirinkusi bendraminčių ratą LTOK būstinėje.
Todėl, siekiant išklausyti abiejų pusių nuomones, liko sugretinti nesutariančių sporto veikėjų mintis apie svarbiausius įstatymo projekto klausimus.
Kodėl siekiama keisti rentų dydžius?
Daliai karjerą baigusių olimpinių prizininkų, pasaulio ar Europos čempionų pagrindinis pragyvenimo šaltinis dabar yra valstybės skiriama renta. Iki šiol iškiliausiems atletams būdavo skiriama vienoda vidutinio darbo užmokesčio – 1175 eurų renta.
Iš viso 138 karjeras jau baigę sportininkai gauna šią rentą, o valstybei tai per metus kainuoja apie 1,7 mln. eurų.
„Norima parodyti, kad mes sportuojame dėl rentų, bet taip nėra, – tvirtino baidarininkas A.Lankas, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dvivietėje su Edvinu Ramanausku laimėjęs bronzos medalį. – Kalbu iš asmeninės patirties.
Rentą iškovoti nėra paprasta, ją gali iškovoti tik aukščiausio lygio sportininkas.
Mes sportavome iki 18 metų, bet po to pasijutome nereikalingi dėl federacijos ir miesto valdžios požiūrio. Penkerius metus visiškai nesportavome ir sugrįžome kaip į hobį, neturėdami daug svajonių dėl olimpinių žaidynių. Turėjome ir dabar turime kitus darbus. Tačiau rentos skiriamos už pasiektą rezultatą. Manau, kad tai – teisingas atlygis. Rentą iškovoti nėra paprasta, ją gali iškovoti tik aukščiausio lygio sportininkas. Renta nėra pati svarbiausia, bet daugumai už sportą gaunami pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.“
Rentininkų sąraše yra visas būrys sporto žvaigždžių, tarp jų ir solidžiai per savo karjeras uždirbę bei dabar verslo projektuose besisukantys Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Tomas Pačėsas, Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas.
Rentininkų sąraše yra ir žinomi krepšinio treneriai Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila, Dainius Adomaitis bei svarbias pareigas sporto ir valstybės valdyme užimantys asmenys, tarp jų LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė ir Seimo narys Virgilijus Alekna.
Reikia pabrėžti, jog rentos netrukdo buvusiems atletams susirasti papildomo uždarbio, nes draudžiamomis pajamomis nelaikomas atlygis už darbą sporto srityje. Kurie asmenys šiuo metu gauna rentą, KKSD teigimu, yra konfidenciali informacija.
Nauju projektu norima sumažinti rentų dydį ir išmokas dalyti pagal titulų reikšmę.
Pavyzdžiui, olimpiniai čempionai kas mėnesį gautų po 1026 eurus. Olimpinius sidabro ar bronzos medalius laimėję atletai per mėnesį savo sąskaitas papildytų 874 eurais.
„Rentų redakcija buvo pradėtos kurti dar iki manęs, bet aš joms pritariu dėl kelių priežasčių, – aiškino KKSD vadovas E.Urbanavičius. – Pirmiausia, dabar premijos bus diferencijuojamos pagal varžybų rangą: olimpinės žaidynės, pasaulio pirmenybės, Europos čempionai – jų rangas turėtų atsispindėti. Juk ir pensijos yra skirtingų lygmenų.
Antra, šią idėją palaikė nevyriausybinių organizacijų atstovai. Protokoluose yra užfiksuota, kad tam 2013 metais pritarė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).“
Ar bus sutaupoma sumažinus rentų dydžius?
Mažesnes rentas gaus tik tie atletai, kurie reikiamus titulus iškovos po įstatymo įsigaliojimo datos – tai turėtų būti liepos 1 diena, jei prieš tai įstatymą palaimins Seimas.
Nereikia pamiršti, kad grįžta stipendijos jaunimui. Jis nebūtinai bus finansuojamas iš sutaupytų pinigų, bet iš esmės taip valstybės išlaidos nepadidės.
Rentų perskaičiavimo modelis nesumažins dabartinės rentoms skiriamos sumos, bet ateičiai bus nubrėžtos siauresnės linijos, kurios, E.Urbanavičiaus nuomone, padės išlaikyti bendrą balansą ir pateisinti jaunimui vėl numatytų stipendijų sugrįžimą.
Pavyzdžiui, pasaulio jaunimo čempionai ir jaunimo olimpinių žaidynių nugalėtojai kas mėnesį gaus 342 eurus, prizininkai ir Europos jaunimo čempionai – 190 eurų.
„Nereikia pamiršti, kad grįžta stipendijos jaunimui. Jis nebūtinai bus finansuojamas iš sutaupytų pinigų, bet iš esmės taip valstybės išlaidos nepadidės, – teigė E.Urbanavičius. – Nevyriausybinės organizacijos ieškojo būdų, kaip skatinti jaunimą, nes tai yra svarbu, ir į tai buvo atsižvelgta. Dabar visi tai pamiršo ir kalba tik apie rentas. Tačiau reikia matyti visą kontekstą.“
Kodėl nerimauja sportininkai?
Į rentas pretenduoti gali tik karjerą baigę sportininkai, bet klausimas yra pakibęs ore dėl titulus jau laimėjusių, bet karjeros dar nebaigusių atletų.
Pernai parolimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire lengvosios atletikos varžybose auksą ir sidabrą laimėjęs, o šiemet Parolimpinio komiteto prezidentu išrinktas M.Bilius jau pateikė prašymą dėl rentos.
Jis skuba, nes nerimauja, jog rentos bus sumažintos ir atletams, kurie titulus iškovojo iki įstatymo įsigaliojimo datos, bet tebetęsia karjerą.
„Bus daug tokių sportininkų ir tarp sveikųjų, ir tarp neįgaliųjų. Pavyzdžiui, yra mūsų golbolo rinktinė. Visiems šešiems žaidėjams, iškovojusiems parolimpinį auksą, pagal įstatymą priklauso rentos. Jų gaunamos neįgalumo pensijos, pašalpos yra per mažos. Būnant akliems tikrai sunku gyventi, todėl tie keli šimtai eurų, kuriuos ketinama atimti, jiems yra dideli pinigai. Palaiminus įstatymą golbolo rinktinės tiesiog nebebūtų. Viskas laikosi ant 7–8 sportininkų pečių. Jeigu bent penki iš jų išeina, tada viskas: mes golbolo rinktinės Tokijuje neturime“, – perspėjo M.Bilius.
Jam pritarė ir A.Lankas, kuris pagal naują įstatymo pataisą gautų 300 eurų mažesnę rentą.
E.Urbanavičius tvirtino, kad atletams rentos numatytos pagal pasiekimus iki įstatymo įsigaliojimo, bet perklaustas pripažino, jog tai kol kas nėra užfiksuota įstatyme.
„Jau iškovoję teisę į rentą sportininkai turi teisėtus lūkesčius. Jei aiškumo nėra, kaip jos turėtų būti mokamos, korekciją reikės padaryti. Manau, kad Seimas tai ir padarys, nes visi dėl to sutariame – naujas rentų klasifikavimas bus taikomos tiems sportininkams, kurie pergales pasieks jau po redakcijos įsigaliojimo. Kol kas dėl to niekas neprieštaravo“, – kalbėjo KKSD vadovas.
Ar renta negundo anksčiau baigti karjeros?
Rentų įstatymas savo laiku buvo priimtas siekiant užtikrinti sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvą garsinusių atletų orų gyvenimą baigus karjerą. Vėliau rentų paskyrimas buvo perkvalifikuotas kaip valstybės padėka už pergales.
Seimo narys buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Sergejus Jovaiša, pats pretenduojantis į rentą, bet šiuo metu negalintis jos gauti dėl kitų pareigų, kurios nėra susietos tiesiogiai su sportu, yra siūlęs, jog renta galėtų būti mokama nuo 55 metų.
Toks siūlymas žeidžia ir piktina dabartinius atletus.
„Mes neturime rėmėjų „Nike“ ar „Adidas“, negalime lygintis su A.Saboniu, kuris žaidė NBA ir gavo milijonus. Gal jam tūkstančio eurų renta yra juokinga, bet nepopuliarios sporto šakos atstovams tai yra svarbu“, – sakė A.Lankas.
Praėjusį mėnesį iš sporto nutarė trauktis dvi tituluotos, jaunesnės nei 30 metų atletės: olimpinė prizininkė irkluotoja Donata Karalienė ir dviračių treko Europos čempionė Aušrinė Trebaitė.
Pranešimuose tarp priežasčių pasitraukti iš sporto buvo įpintas ir rentų mažinimas. E.Urbanavičius tai neigia.
„Dėl kai kurių atletų aš pats gavau informaciją iš sporto federacijų. Pavyzdžiui, dviračių sporto sąjungos viena vadovių sakė, kad A.Trebaitė sprendimą priėmė matydama, kaip varžovės nuo jos tolsta ir ji nesugeba konkuruoti. Tokius motyvus baigti karjerą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, rentos galbūt ir nemotyvuoja, nes sunkiu periodu sportininkas gali pasakyti: viskas, baigiu karjerą.
Kita vertus, sportininkas elgiasi kaip profesionalas ir galbūt traukiasi, matydamas, kad konkuruoti dėl aukščiausių vietų negalės.
Bet priežastis nėra rentų perskaičiavimas, kaip ir D.Karalienės atveju. Kalbama, kad jos sprendimą sustabdyti karjerą irklavime galbūt nulėmė šeimyniniai prioritetai. Viešojoje erdvėje prirašoma įvairių dalykų, bet norisi išgirsti teisybę iš pačių sportininkų.“
E.Urbanavičius akcentavo dvigubos karjeros sistemos modelį, kurį nusižiūrėjo Vokietijoje.
„Turime siekti, kad sportininku valstybė rūpintųsi nuo jo karjeros pradžios, kai jis pasiekia tam tikrą rezultatą, iki pabaigos. Tai reiškia, kad sportininkui būtų suteiktos galimybės mokytis ir paskui integruotis į sporto rinką, – aiškino KKSD direktorius. – Esame vykę į Vokietiją ir rinkę medžiagą, pateiktą vieno iš vokiečių universiteto. Medžiagą perdavėme Mykolo Romerio universitetui.
Šios sudėtingos, bet rimtos sistemos esmė yra ta, kad į sportininką investavusi valstybė paskui turi galimybę susigrąžinti dalį investuotų lėšų per atleto sukurtą produktą. Tai – brangus dalykas, bet efektyvus valstybei.
Nes nuo rentos mokesčiai nėra mokami. Bet mes norėtume, kad sportininkas būtų valstybės ląstelės dalimi. Būna laikas, kai į jį investuojama, yra laikas, kai jis valstybei grąžina – ne tik rezultatą, bet ir sukurtą produktą. O sukurtas produktas yra tai, kai padaręs darbą žmogus gauna atlygį ir sumoka mokesčius.
Dabar mes įsivaizduojame, kad jei jau skiriame rentą, tai daugiau tas sportininkas valstybei nerūpi. Jis tampa tarsi pusiau pensininkas.
Dabar mes įsivaizduojame, kad jei jau skiriame rentą, tai daugiau tas sportininkas valstybei nerūpi. Jis tampa tarsi pusiau pensininkas. Bet atletas turi rūpėti valstybei, ji privalo padėti jam integruotis. Tada ir atletui baigus karjerą, jie gali būti naudingi vienas kitam.“
Kodėl premijų netektų atletų pagalbininkai?
Priėmus naują redakciją, valstybinių premijų, kurios skiriamos už aukščiausias vietas svarbiausiose žaidynėse ir pirmenybėse, nebegautų medikai ir kiti personalo nariai. Jiems atitekdavo ketvirtis sportininkų prizų.
A.Lankas ir D.Gudzinevičiūtė tvirtino, jog neteisinga atimti premijas iš gydytojų, kurie daug prisideda prie atletų fizinės būklės, aukodami savo laiką. „Koks gydytojas tik už atlyginimą išvažiuotų keturioms savaitėms į mišką su 10 irkluotojų?“ – nerimavo A.Lankas.
D.Gudzinevičiūtė priminė, jog olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas jau paliko pareigas, o jo pėdomis gali pasekti ir kiti specialistai.
Tačiau E.Urbanavičius teigė, jog sprendimams panaikinti premijas medikams anksčiau pritarė ir D.Gudzinevičiūtė.
„Tuos pasiūlymus teikė nevyriausybinių organizacijų ir sportininkų darbo grupė. Tiek LTOK vadovė siūlė neskirti premijų šiems asmenims, tiek sportininkų atstovai – Edvinas Krungolcas, Virgilijus Alekna, kuris tuo metu buvo Vidaus reikalų ministerijos tarnautojas. Aš nedalyvavau tuose posėdžiuose, bet jų protokolus esu matęs. Jie tikrai tokie yra.“
A.Lankas pasiteiravo D.Gudzinevičiūtės, ar iš tiesų taip ir buvo.
„Negaliu gulti kryžiumi, bet aš visada pasisakiau už premijas medikams ir personalui, – sutriko LTOK vadovė. – Aš paprašysiu šio protokolo.“
Dėl ko dar kyla nepasitenkinimas?
M.Bilius nemato įstatymo rengėjų iniciatyvos sulyginti sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų teises į valstybines rentas. Naujasis įstatymas numato, kad dėl rentų ateityje galės kreiptis sveikieji sportininkai, tapę olimpinių žaidynių prizininkais, pasaulio ir Europos čempionais. O neįgalieji atletai rentas gautų tik iškovoję parolimpinį auksą. Be to, mažesnę – tokio paties dydžio, kokia priklausytų sveikiesiems Europos čempionams.
Ir M.Bilius, ir D.Gudzinevičiūtė nepatenkinti, kad įstatymo pataisų rengėjai nepaisė jų nuomonės.
„Projektą parašė Kūno kultūros ir sporto departamento teisininkai. Ir kai darbo grupė imdavo kritikuoti kurią nors dalį, iškart sulaukdavome atsakymo, kad to nereikia keisti. O kitą kartą susirinkus vėl rasdavome tą pačią formuluotę, kurią siūlėme pakeisti“, – piktinosi D.Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovės nuomone, įstatymo projekte yra daug neaiškumų, liečiančių viešus sporto renginius, sportininkų rengimo finansavimą ir atsakomybę už tai, „Sporto visiems“ sąvoką, technines sporto šakas. Iš skėtinių ar kitų visuomeninių organizacijų, išskyrus olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančias organizacijas ir sporto šakų federacijas, atimama galimybė gauti valstybės finansavimą.
Be to, iki šiol nėra visiškai aiškus KKSD statusas, nes vis kalbama, jog sporto departamentas bus prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Tačiau įstatymo projekte atsakinga už sporto sritį, kaip ir dabar, įvardijama Vidaus reikalų ministerija.
Dabar neaišku, kas atsakingas už sportininkų rengimą. Gali laukti krachas.
„Dabar neaišku, kas atsakingas už sportininkų rengimą. Gali laukti krachas. Turėjome centralizuotą rengimą ir mūsų šaliai medaliai kainavo nedaug“, – tvirtino LTOK vadovė.
Penktadienį rengiamas KKSD, LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovų pasitarimas dėl Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) likimo.
Planuojama, jog LOSC turėtų veikti kaip viešoji įstaiga, LTOK taptų dalininku, o kitą dalį sportininkų rengimo kalvės Vilniuje finansavimo perimtų Švietimo ir mokslo ministerija. Administravimas būtų patikėtas Rimanto Kveselaičio vadovaujamai sporto federacijų sąjungai.
D.Gudzinevičiūtei kelia abejonių ir E.Urbanavičiaus siekis pakeisti KKSD rėmimo fondo tarybos modelį, nors dabartinė sistema jau daug metų kelia didelių įtarimų dėl sportui skiriamų lėšų dalybų skaidrumo.
