15min.lt sudarė dešimtuką Lietuvos sportininkų, kurių karjeroje praėjusieji metai nebuvo patys sėkmingiausi ir kuriems Drakono metais teks nuveikti šiek tiek daugiau nei 2011-aisiais.
1. Linas Kleiza, krepšinis
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Linas Kleiza |
Vieneri metai išbraukti iš karjeros, kai ji tik įgavo pagreitį. Nuo 2011-ųjų sausio 21 dienos Linas Kleiza nesužaidė nė vienerių rungtynių, o visą laiką skyrė reabilitacijai po sudėtingos menisko operacijos. Netekusi lyderio Lietuvos krepšinio rinktinė Europos čempionate liko be medalių, o Toronto „Raptors“ klube pasigirdo kalbos, kad galbūt verta paieškoti kito tokios pat pozicijos žaidėjo. Tiesa, L.Kleiza lieka Toronte, o pats krepšininkas apie vasaros planus padėti Lietuvos rinktinei kalba labai noriai. Tačiau kol kas svarbiausia – sugrįžimas į aikštelę, kuris turėtų įvykti sausio viduryje.
2. Živilė Balčiūnaitė, lengvoji atletika
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Živilė Balčiūnaitė |
Dėl dopingo skandalo į šešėlį pasitraukusi maratoninkė Živilė Balčiūnaitė taško sportinėje karjeroje neketina dėti. Lozanos sporto arbitražo teismas Ž.Balčiūnaitės bylą prieš Lietuvos lengvosios atletikos federaciją, kuri sportininkę pripažino kalta dėl neleistinų preparatų vartojimo ir diskvalifikavo, nagrinės vasario 1 dieną. Ž.Balčiūnaitė tikisi palankaus sprendimo, kuris jai suteiktų galimybę startuoti Londono olimpinėse žaidynėse. „Tikiuosi, kad sprendimas bus man palankus. Tokiu atveju galėčiau dar 2012 metų Londono olimpiadoje įrodyti, kad savo pergalę (2009 m. Europos čempionate) pasiekiau sunkiu darbu sąžiningoje kovoje“, – išplatintame pranešime buvo cituojama 32 metų sportininkė.
3. Ramūnas Vyšniauskas, sunkioji atletika
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Ramūnas Vyšniauskas |
Ramūnas Vyšniauskas vis dar vadinamas Lietuvos sunkiosios atletikos lyderiu, nors pastaraisiais metais buvo itin retas svečias svarbiausiose tarptautinėse varžybose. 2008 metais Pekino olimpiadoje R.Vyšniauskas nebaigė varžybų dėl peties traumos. 2009-aisiais pasaulio čempionate Pietų Korėjoje lietuvis nedalyvavo dėl staiga pakilusios temperatūros, o 2010 m. planus startuoti planetos pirmenybėse pakišo atsinaujinusi kojos trauma. 2010-ųjų pavasarį Baltarusijoje vykusį Europos čempionatą R.Vyšniauskas praleido dėl riešo traumos. 2011 m. pasaulio pirmenybėse Paryžiuje klaipėdietis nestartavo, nes dar nebuvo atsigavę po peties operacijos. 2012 metais laukia Europos čempionatas ir olimpinės žaidynės, arba kitaip – proga atsigriebti už prarastus ir traumomis paženklintus metus.
4. Ričardas Berankis, tenisas
 |
| organizatorių nuotr./Ričardas Berankis |
2010-ųjų paskutinę lapkričio savaitę Ričardas Berankis pirmą kartą ATP reitinge prasimušė į pirmąjį šimtuką ir užsibrėžė naują tikslą – prasibrauti į 50-uką. Vis dėlto traumos neleido įgyvendinti ambicingų planų. Liepą pajėgiausias Lietuvos tenisininkas iškrito ir iš šimtuko, žemiausiai nusirisdamas iki 157-osios pozicijos. Lapkritį trumpam pakilo iki 95-osios pozicijos, tačiau 2011 metus baigė 125-as. „Jei Ričardas bus sveikas, 2012-aisiais įmanoma patekti ir į 50-uką“, – tikina tenisininko treneris Remigijus Balžekas. Belieka tikėtis, kad taip ir bus.
5. Simona Krupeckaitė, dviračių trekas
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Simona Krupeckaitė |
Nors tradiciniuose LTOK geriausių sportininkų rinkimuose Simona Krupeckaitė užėmė 3 vietą, 2011-ieji dviratininkei nebuvo patys sėkmingiausi. Europos čempionate S.Krupeckaitė nepelnė nė vieno medalio, ir tai buvo pirmas kartas nuo 2003 metų, kai iš Europos arba pasaulio čempionato treko rinktinės lyderė grįžo be apdovanojimo. 2011 m. pasaulio pirmenybėse S.Krupeckaitė iškovojo du medalius, bet nė vieno aukso. Tiesa, apie tai, kad 2011-aisiais iš jos neverta tikėtis pačių aukščiausių rezultatų, S.Krupeckaitė perspėjo dar metų pradžioje. „Privalau sustoti ir sukaupti jėgų pagrindiniam tikslui – Londono olimpiadai. Dabar tik treniruosiuosi ir žūtbūt medalių nesieksiu“, – prieš svarbiausius 2011-ųjų startus kalbėjo S.Krupeckaitė, tarsi žadėdama, kad 2012-ieji vėl bus pergalių metai.
6. Mindaugas Mizgaitis, graikų-romėnų imtynės
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Mindaugas Mizgaitis |
Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Mindaugas Mizgaitis taip pat neišvengė traumų, tačiau į pasaulio čempionatą Stambule vyko gerai pasiruošęs. Rezultatas šokiravo pačius trenerius. M.Mizgaitis įveikė vos vieną varžovą ir tarp 40 dalyvių liko 16-as. Rinktinės treneris treneris Ruslanas Vartanovas po M.Mizgaičio nesėkmės tik konstatavo: „Nesuprantu, kas vyksta“. 2012-aisiais M.Mizgaičiui teks pabandyti nuplauti Triušio metų nuoskaudas.
7. Justinas Kinderis, šiuolaikinė penkiakovė
 |
| BFL/G.Lukoševičiaus nuotr./Justinas Kinderis |
Iki 2010-ųjų Justinas Kinderis Europos ir pasaulio čempionatų medalius pelnydavo tik komandinėse rungtyse, tačiau 2010-aisiais pagaliau iškovojo apdovanojimą ir individualioje rungtyje – pasipuošė pasaulio čempionato bronza. Tuomet pasaulio reitinge J.Kinderis aplenkė ilgamečius Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės lyderius Edviną Krungolcą ir Andrejų Zadneprovskį. Tačiau 2011-aisiais J.Kinderio karjeroje įvyko stabtelėjimas –Europos čempionate 24-erių penkiakovininkas net nepateko į finalą (finale – 36 sportininkai), o pasaulio čempionate liko tik 28-as. Daiktus vadinant tikraisiais vardais, tai buvo – fiasko. Arba motyvacija 2012-aisiais pasiekti daugiau.
8. Jonas Mačiulis, krepšinis
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Mačiulis |
Linas Kleiza nebuvo vienintelė skaudi Lietuvos krepšinio rinktinės netektis 2011 metais. Galbūt Jono Mačiulio vaidmuo Kęstučio Kemzūros taktinėse schemose šiek tiek mažiau svarbus, tačiau puolėjo kovingumas – tiesiog neįkainojamas. Dėl gegužę patirtos kelio traumos J.Mačiuliui ne tik teko praleisti Europos čempionatą, bet ir atsisveikinti su Milano „Armani“ klubu. Krepšininko reabilitacija artėja į pabaigą, netrukus paaiškės, kuriame klube J.Mačiulis tęs karjerą. Kitaip tariant, J.Mačiulis turi pusmetį, kad atgautų sportinę formą, o tada – iš pradžių olimpinės atrankos turnyre – su Lietuvos rinktine dar kartą pabandytų iš naujo.
9. Kęstutis Navickas, badmintonas
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Kęstutis Navickas |
Prieš 2011-ųjų sezoną Kęstutis Navickas tikino jaučiantis pasiekęs karjeros brandą, kai gali demonstruoti patį geriausią žaidimą ir rezultatas. Vis dėlto pajėgiausią Lietuvos badmintonininką nuolat stabdė chroniškas Achilo sausgyslės uždegimas, neleidęs realizuoti sportininko galimybių. Mažiau nei prieš metus pasaulio vyrų vienetų reitinge K.Navickas buvo 38 vietoje, o dabar nukrito iki 62 pozicijos. Ir kris dar žemiau. 27-erių badmintonininkas galiausiai ryžosi operacijai, kuri pareikalaus trijų mėnesių reabilitacijos. „Dėl nuolatinių skausmų negalėjau žaisti pagal savo galimybes. Šiuo metu esu labai arti olimpinio kelialapio, todėl nusprendžiau visiškai išsigydyti traumą, kad galėčiau sportuoti visa jėga, ir galutinai užsitikrinti vietą Londone“, – kalbėjo K.Navickas, kuriam operacija buvo atlikta šiandien, sausio 2 dieną, Kaune.
10. Virgilijus Alekna, lengvoji atletika
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Virgilijus Alekna |
Virgilijui Aleknai vasarį sueis 40 metų, tačiau jis vis dar vienas pagrindinių Lietuvos kandidatų olimpinėse žaidynėse pakovoti dėl medalio. Formaliai V.Alekna laikomas pretendentu į auksą, tačiau vargu, ar lietuvį galima vadinti favoritu. Nuo 2006 metų V.Alekna svarbiausiose varžybose nė karto disko nemetė toliau nei 68 metrai, o visus Europos, pasaulio čempionatų bei olimpinių žaidynių aukso medalius V.Alekna iškovojo įrankį nusviedęs būtent už šios ribos. Nuo 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių, kur V.Alekna iškovojo bronzą, Lietuvos disko metikas svarbiausiose varžybose nepelnė nė vieno medalio. 2011-ųjų metų pasaulio čempionate jis liko šeštas – tai žemiausia V.Aleknos vieta pasaulio, Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse nuo 1995 metų. Pats sportininkas ne kartą sakė, kad karjerą norėtų užbaigti iškovotu medaliu, nebūtinai aukso, tad Londone visi lietuvių žvilgsnių vėl bus nukreipti į disko metiką.
