IOC buvo vienas pirmųjų, liepusių šalinti šalių agresorių sportininkus iš tarptautinės arenos, tačiau pastaruoju metu IOC plokštelė pasikeitė.
Pasigirdo svarstymų, kad rusai ir baltarusiai, tęsiantys kruvinas atakas Ukrainoje, gali būti sugrąžinti pridengiant juos neutralia vėliava.
Tam griežtai pasipriešino Lietuva, JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, Lenkija ir dar 30 pasaulio šalių, įskaitant ir artėjančių olimpinių žaidynių šeimininkę Prancūziją.
Kaip griežčiausia priemonė įvardinta netgi boikoto galimybė.
IOC Taryba savo žodį žada tarti po diskusijų, kurios vyks kovo 28–30 dienomis. IOC jau kuris laikas apie tai kalbasi su nacionaliniais komitetais, tarptautinėmis federacijomis ir sportininkus vienijančiomis organizacijomis.
Esminis klausimas IOC Taryboje pavadintas „solidarumu su Ukraina, sankcijomis Rusijai ir Baltarusijai bei šių šalių atletų statusu“.
IOC prezidento Thomo Bacho teigimu, „negalima izoliuoti sportininkų dėl jų paso“, o Tarptautinis olimpinis komitetas „turi jausti atsakomybę prieš žmonių teises ir Olimpinę chartiją“.
IOC verdikto nekantriai laukia ir sporto šakų federacijos. Tiesa, dalis jų jau žengė savo žingsnius. Lengvoji atletika pranešė, kad jos varžybose Rusija ir Baltarusija liks suspenduota, tačiau fechtavimas pasielgė priešingai ir grąžino šalių agresorių sportininkus į savo turnyrus.
Th.Bachas tikina, kad varžybose negalėtų dalyvauti nė vienas atletas, palaikantis karą, o „IOC privalo išlikti politiškai neutralus“, tačiau kritikai atkerta, kad Rusija ir Baltarusija sportą naudoja savo propagandai.
Jei šalių agresorių sportininkai ir būtų sugrąžinti į tarptautines arenas kaip neutralūs sportininkai, jų dalyvavimas varžybose Europoje vis tiek būtų itin komplikuotas dėl galiojančių keliavimo apribojimų.
Vienas iš pasiūlymų tuomet būtų rusų sportininkams kraustytis į Aziją, kaip jau pasielgė šios šalies šachmatininkai.
