329 medalių komplektai buvo išdalinti Paryžiaus žaidynėse.
Bent po vieną medalį Prancūzijoje iškovojo 91 iš 204 žaidynėse dalyvavusių olimpinių komitetų atstovai.
O dvi šalys jų susižėrė daugiausiai – tai JAV ir Kinija.
Jos iki pat paskutinės akimirkos konkuravo dėl lyderės pozicijos medalių lentelėje, o dramatišką pergalę lenktynėse išplėšė amerikiečiai.
Jie didžiąją dalį žaidynių vijosi kinus, tačiau galiausiai juos aplenkė pasibaigus paskutinei rungčiai – moterų krepšinio turnyrui, kuriame amerikietės išplėšė auksą tik paskutinę sekundę.
Šis JAV triumfas sulygino amerikiečių ir kinų iškovotų aukso medalių skaičių – po 40. Bet Šiaurės Amerikos atstovai aplenkė azijiečius dėl kur kas didesnio sidabro medalių kiekio – 44 prieš 27.
JAV sportininkai olimpinių žaidynių medalių lenktynes laimėjo 19-ą kartą. Tai – daugiausiai iš visų šalių.
Šešis sykius lenktynėse nugalėjo Sovietų Sąjunga, po sykį – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) ir Kinija.
Suprasti akimirksniu: olimpinių žaidynių medalių lenktynių nugalėtojai
- 19 – JAV (1896, 1904, 1912, 1920, 1924, 1928, 1932, 1948, 1952, 1964, 1968, 1984, 1996, 2000, 2004, 2012, 2016, 2021, 2024);
- 6 – SSRS (1956, 1960, 1972, 1976, 1980, 1988);
- 1 – Prancūzija (1900);
- 1 – Didžioji Britanija (1908);
- 1 – Vokietija (1936);
- 1 – NVS (1992);
- 1 – Kinija (2008).
Paryžiaus žaidynių lentelėje įkandin amerikiečiams ir kinams finišavo Japonija.
20 aukso, 12 sidabro ir 13 bronzos medalių laimėję japonai treti finišavo antrą sykį paeiliui.
Penketuke taip pat atsidūrė ir Australija bei Prancūzija.
 |  |  |  | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 1. |  JAV | 40 | 44 | 42 | 126 |
| 2. |  Kinija | 40 | 27 | 24 | 91 |
| 3. |  Japonija | 20 | 12 | 13 | 45 |
| 4. |  Australija | 18 | 19 | 16 | 53 |
| 5. |  Prancūzija | 16 | 26 | 22 | 64 |
| 6. |  Nyderlandai | 15 | 7 | 12 | 34 |
| 7. |  Didžioji Britanija | 14 | 22 | 29 | 65 |
| 8. |  Pietų Korėja | 13 | 9 | 10 | 32 |
| 9. |  Italija | 12 | 13 | 15 | 40 |
| 10. |  Vokietija | 12 | 13 | 8 | 33 |
Lietuva, laimėjusi po du sidabro ir bronzos apdovanojimus, medalių lenktynėse finišavo 70-oje vietoje. Prieš mūsiškius atsidūrė Šiaurės Korėja (2 sidabro, 4 bronzos), už mūsų – Indija (1 sidabro, 5 bronzos).
Tai aukštesnė vieta nei prieš trejus metus Tokijuje ir 1996 m. Atlantoje, bet žemesnė nei per likusias šešerias olimpines žaidynes po Nepriklausomybės atkūrimo. Aukščiausiai mūsiškiai buvo užkilę Sidnėjuje – 2000-aisiais užėmė 33-iąją vietą.
Suprasti akimirksniu: Lietuvos vietos medalių lentelėse
- 1992 m. Barselona: 34 vieta;
- 1996 m. Atlanta: 71 vieta;
- 2000 m. Sidnėjus: 33 vieta;
- 2004 m. Atėnai: 45 vieta;
- 2008 m. Pekinas: 57 vieta;
- 2012 m. Londonas: 35 vieta;
- 2016 m. Rio de Žaneiras: 65 vieta;
- 2021 m. Tokijas: 77 vieta;
- 2024 m. Paryžius: 70 vieta.
Daugiau apie Lietuvos sportininkų medalius nuo 1992 m. skaitykite čia.
Pagal bendrą medalių skaičių Paryžiuje keturis kartus ant apdovanojimų pakylos lipę lietuviai pasidalino 49-57 pozicijas.
Kitos Baltijos šalys – Latvija ir Estija – Paryžiuje liko be medalių. Abiem šalims tai antras kartas išsilaisvinus iš SSRS, kai žaidynių kraitis liko tuščias.
Įdomu tai, kad pirmą kartą šalies istorijoje olimpinių medalių neiškovojo Suomija.
Tuo tarpu Lenkija (1 aukso, 4 sidabro, 5 bronzos) medalių lentelėje liko 42-a, o Ukraina (3 aukso, 5 sidabro, 4 bronzos) – 22-a.
