„Man praėjęs sezonas buvo vienas nesėkmingiausių. Sezono pradžioje, kai jau atrodė, kad įsivažiavau, pasigavau bronchitą, todėl mėnesį teko praleisti su antibiotikais. Vėliau lenktynėse Prancūzijoje griuvau ir susilaužiau šonkaulius. Dar neišsigydžius traumos teko dalyvauti daugiadienėse lenktynėse Prancūzijoje ir Europos žaidynėse Minske. Europos čempionate viskas jau buvo normaliai, o po jo vykau į aukštikalnes rengtis pasaulio čempionatui,“ – pasakojo R.Leleivytė.
Patyrusi dviratininkė Jorkšyre (Jungtinė Karalystė) vykusių pasaulio pirmenybių grupinėse lenktynėse (151 dalyvė) liko 83-ia.
„Pasaulio čempionate galėjau laisvai paimti reitingo taškų. Ir savijauta buvo nebloga – buvo galima kovoti dėl 6-10 vietų. Bet viena varžovė įvažiavo iš galo man į ratą. Sulaukiau neutralios techninės pagalbos, bet pakeistas ratas buvo 28 colių ir dviratis vos riedėjo. Kol jau mūsų pagalbininkai sprendė problemą, grupė nuvažiavo. Man beliko tik pasiekti finišą treniruotės tempu.
Po šių lenktynių jau praktiškai buvau susitaikiusi su mintimi, kad manęs Tokijuje nebus. Sakiau, kad jei nelemta, tai nelemta. Bet susikaupiau paskutiniams sezono startams ir man pavyko“, – prisiminė 31 metų dviratininkė.
Lenktynėse Italijoje „Giro dell’Emilia“ Rasa finišavo ketvirta, o „Gran Premio Bruno Beghelli“ – 12-a. Už tai jai atiteko 70 pasaulio reitingo taškų.
R.Leleivytė dar nebuvo tikra, ar užteks jai reitingo taškų, todėl spalio 20 dieną dar dalyvavo asmeninėse lenktynėse „Chrono des Nations“ Prancūzijoje. Jose lietuvė pelnė 3 reitingo taškus.
Plento dviratininkų atranka į olimpines žaidynes baigėsi spalio 22-ąją. Rasa pasaulio reitinge užėmė 96 vietą ir pelnė Lietuvai kelialapį į Japoniją (reikėjo būti pirmajame 100-uke).
„Dvejos lenktynės Italijoje man buvo lemiamos. Pernai jose nebuvo daug stiprių dviratininkių, o šiemet jų susirinko gerokai daugiau. Šiaip ne taip pirmą dieną pelniau 60, o antrą – 10 taškų. Paskui nusprendėme dar po dviejų savaičių vykti į varžybas Prancūzijoje. Per jas lijo ir aš jau pirmajame posūkyje išsitėškiau ant asfalto. Staigiai pakilau, bet dviratis neriedėjo. Maniau, kad taip yra tik dėl to, kad nesu pripratusi prie asmeninių lenktynių dviračio. Į finišą atvažiavau mirusi. Vėliau paaiškėjo, kad per griūtį gerokai apgadinau ratą. Vis dėlto, pavyko pelnyti tris reitingo taškus“, – komentavo R.Leleivytė.
Daugkartinė Lietuvos čempionė pasirengimą naujajam sezonui pradėjo gruodžio 2 dieną Italijoje. Pirmosios 2020 metų Rasos varžybos – vasario 20-23 dienomis Ispanijoje vyksiančios lenktynės „IV Setmana Ciclista Valenciana“.
„Šiemet mūsų komandą papildė kelios labai pajėgios jaunos dviratininkės, tarp jų ir pasaulio jaunių treko čempionė Sofia Collinelli, kuri gerai važiuoja ir plente. Ateinantį sezoną komanda turės daugiau lenktynių. Džiaugiuosi, nes galėsiu geriau pasirengti svarbiausiems metų startams. Mūsų komanda – labai paprasta, joje tvyro šeimyninė atmosfera. Jaučiuosi labai gerai“, – teigė šiemet Europos žaidynėse 9-ą, o Europos čempionate 10-ą vietas iškovojusi dviratininkė.
R.Leleivytė išskyrė trejas svarbiausias kitais metais vyksiančias varžybas – olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus.
„Olimpinių žaidynių trasa bus labai sunki, bus karšta, bet karštis man patinka. Tikrai galima „įvažiuoti“ į pirmąjį dešimtuką, o, palankiai susiklosčius aplinkybėms, ir pakovoti ir dėl labai aukštų vietų. Labai svarbu pataikyti pasirengti. Jei neturėčiau šansų, tai į žaidynes net nevažiuočiau. Man neįdomu vien dalyvauti. O favoritėmis laikau olandes Annemiek van Vleuten ir Anną van der Breggen, PAR atstovę Ashleigh Moolman, lenkę Katarzyną Niewiadomą, – sakė R.Leleivytė. – Sunki trasa laukia tiek Europos čempionate Italijoje, tiek pasaulio čempionate Šveicarijoje. Iš trijų svarbiausių kitų metų startų bandysim bent vieną „nušauti“.
