2014-ųjų sporto finansavimui Vyriausybė nutarė skirti daugiau nei 2013-ųjų. Tačiau projekte, kurį palaimino ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija, ir Seimo biudžeto komitetas buvo numatyta 13 mln litų didesnė suma. 6 mln. kurios būtų atitekę sporto gimnazijų steigimui ir 7 mln. – sporto žaidimų programai.
Tiesiogiai iš šalies biudžeto KKSD kūno kultūros ir sporto plėtrai gaus 72,1 mln. litų. Tai 10 mln. daugiau, nei šiemet. Didžioji dalis padidėjimo bus skirta sporto infrastruktūros projektams.
19,4 mln. litų, arba 2 mln. daugiau nei pernai, bus išdalinta per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kurio lėšas sudaro vienas procentas nuo alkoholinių gėrimų, tabako akcizo, loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Tiesa, sporto šakų federacijos norėjo, kad kaip ir prieš kelerius metus, jos būtų finansuojamos tiesiogiai per KKSD, o ne per fondą, tačiau prie senosios tvarkos kol kas negrįžtama.
Paliko tik svarbiausius pasiūlymus
„Mes tikrai nėjome su bet kokiais pasiūlymais, daugybę atmetėme. Palikome tik du siūlymus, kurie yra patys svarbiausi. Todėl biudžeto komitetas irgi labai pozityviai pasižiūrėjo į tai, tačiau Vyriausybė nepritarė šitam siūlymui“, – kalbėjo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela.
Jam antrino KKSD generalinis direktorius K. Rimšelis: „Keista, kad Vyriausybė nepritarė. Juk sporto gimnazijos ir mokyklų sporto klasės – Vyriausybės programinis prioritetas. Mūsų pasiūlymas buvo ne iš piršto laužtas, suderintas su Vidaus reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijomis.“
Tokiu Vyriausybės sprendimu buvo labai nusivylęs ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) generalinis sekretorius Valentinas Paketūras. „Visuomeninės organizacijos įdėjo daug darbo, kad kažką pakeistų požiūryje ir tuo pačiu padėtų gauti diesnį finansavimą. Mes juk važinėjame į užsienį, matome, kas dedasi pas kaimynus, su kuo mums reikia konkuruoti ir kokios lėšos turėtų būti metamos tai konkurencijai. Ir šiemet labai tikėjomės šiek tiek ryškesnio impulso“, – kalbėjo vienas LTOK vadovų.
V.Paketūro nuomone, nuo tokio sprendimo labiausiai nukentės sporto šakų federacijos ir sporto gimnazijų vizija: „Problemų yra. Federacijų biudžetai bus vėl labai suspausti, o nauji sporto gimnazijų projektai – sustabdyti.“
Nedaug LTOK generalinį sekretorių guodė ir tai, kad kitąmet sportas gaus daugiau valstybės pinigų, negu šiemet. „Suprantame sunkią visos šalies padėtį ir sporto biudžetas šiemet padidintas 16 procentų. Atrodytų viskas gerai, bet daugiausia lėšų atiteks infrastruktūrai“, – kalbėjo V. Paketūras.
„Aš suprantu įtemptą biudžeto situaciją, kad visoms sritims trūksta lėšų į kur pasižiūrėtum. Bet sportas per krizę kentėjo tikrai smarkiai ir mes netgi padidinę tą finansavimą negrįžtume į tą lygį, kurį turėjome iki krizės“, – savo požiūrį išdėstė J. Požela.
K. Rimšelis sporto gimnazijų finansavimo projektą grindė skaičiais: „Pagal mūsų biudžetinės įstaigos Lietuvos olimpinio sporto centro patirtį, vienas sportininkas “kainuoja„ maždaug 700 Lt. Pagal esamą infrastruktūrą, atsižvelgdami, kiek galima būtų skirti ar gimnazijoms, ar sporto mokykloms, paskaičiavome, kad reikėtų 6 mln.“
Tačiau KKSD vadovas yra linkęs ir nuleisti kartelę. Anot jo, yra galimybė projektą įgyvendinti ir mažesniu finansavimu. „Paprastas dalykas: jeigu būtų 4 mln. Lt, tai būtų padaryta už 4 mln. Lt. Suderinus tarp institucijų, į sporto gimnaziją ar sporto klasę, bendrojo lavinimo mokyklą ateitų pinigai – tai mokinio krepšelis, ūkinės išlaidos ir sporto krepšelis treneriams, treniruočių stovykloms apmokėti. Šitie išankstiniai finansiniai paskaičiavimai sukeltų norą išlaikyti tokio profilio gimnazijas pačioms savivaldybėms, nes dabar gimnazijos yra savivaldybių savarankiškos kompetencijos dalis.
Šitoje vietoje centralizuoti pinigai iš valstybės tikslui pasiekti ir įgyvendinti Vyriausybės programą būtų efektyviai naudojami ir pasikeistų požiūris bei santykis tarp valstybės ir savivaldybių, pastarosioms būtų lengviau išlaikyti savo mokymo įstaigas..
Galop tai atsilieptų produktyviam didelio sportinio meistriškumo augimui Lietuvoje, gabių vaikų iš tolimesnių rajonų atrinkimą ir rengimą tolimesniems žygiams už Lietuvą. Tai būtų labai gražu. Deja, šito nesulaukėme“, – kalbėjo K. Rimšelis.
Patarėjai neturėjo įtakos
Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus aplinkoje yra bent du žmonės, išmanantys sportą ne iš antrų lūpų. Neseniai karjerą baigęs plaukikas Vytautas Janušaitis premjero patarėju dirba, o Lietuvos lengvosios atletikos prezidentas Eimantas Skrabulis pataria visuomeniniais pagrindais.
Tačiau jiems nepavyko apginti sporto interesų.
„Manau, tai daugiau galėtų pakomentuoti Finansų ministerija. Ji formuoja biudžetą pagal galimybes. Šiuo momentų yra daug svarbesnių dalykų“, – atsakė V.Janušaitis į klausimą, kodėl, jo manymu, Vyriausybė atmetė siūlymą.
Paprašytas išdėstyti savo nuomonę apie siūlymą, V.Janušaitis kalbėjo: „Aišku, atstatyti sporto finansavimą būtų gerai. Poreikis yra ir aukšto meistriškumo sportininkams, ir moksleivių užimtumo didinimui ir tikėkimės, kad ateityje tos skiriamos lėšos tikrai didės.“
Buvęs plaukikas aiškino pats negalėjęs daryti įtakos premjerui ar Vyriausybei nagrinėjant šį klausimą. „Matote, prie biudžeto dirba daug žmonių. Norisi jį sudėlioti kuo geriau, bet nėra galimybių. Reikalinga pensijų pensininkams, algas atstatinėti valstybės tarnautojams, todėl kai kurios sritys ir nukenčia“, – dėstė V. Janušaitis.
Vilties nepraranda
Vis dėl to nei LTOK generalinis sekretorius, nei KKSD vadovas, nei Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas galutinai vilties, kad Vyriausybė pakeis nuomonę, nepraranda.
„Vilties mes vis dar turime, gal per biudžeto svarstymą bus kažkas įmanoma“, – kalbėjo V. Paketūras.
„Galvoju, kad būtent tai daliai dėl gimnazijų bus pritarta, kadangi tai Vyriausybės programinis prioritetas. Gal ne 6 mln. litų, bet tikrai bus pritarta, nes produktas jau yra praėjęs visas derinimo procedūras“, – sakė K. Rimšelis.
„Žinau, kad mūsų komisijos nariai yra registravę pataisą ir vėl turi siūlymą. Todėl tikiuosi, kad Vyriausybė dar kartą apsvarstys skirstant lėšas, nes prašymas tikrai yra pagrįstas“, – vylėsi J. Požela.
