„Tai mano pirmas kartas Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse ir apskritai kurčiųjų varžybose. Tiesa, esu stebėjęs mūsų krepšininkų pasirodymą, nes su treneriu Algimantu Šatu esame jau seniai pažįstami. Galiu pasakyti, kad turkai pasistengė. Tai buvo tikrai labai panašu į tai, ką matome olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijose. Pilnas stadionas žmonių paliko gerą įspūdį“, – apie žaidynių startą Samsūne kalbėjo KKSD vadovas.
Buvęs Lietuvos rankinio federacijos prezidentas skubėjo pamatyti ne tik lietuvių pasirodymus, tačiau ir elitinę rankinio dvikovą tarp Vokietijos ir Danijos.
Kol kas naujoves Lietuvos sporto pasaulyje siūlantis KKSD pralaimėjo mūšį, bet ne karą. E.Urbanavičius tiki, kad dauguma nesutarimų jau išspręsta, nors pripažįsta, kad sportininkus įtikinti susimažinti rentas – rimtas iššūkis.
Lietuviškos peštynės
Anot E.Urbanavičiaus, Lietuvoje sporto organizacijos labiau tarpusavyje konkuruoja, o ne sutelkia bendras jėgas. Nors Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse yra rinktinių, kurios atvyksta savo šalies olimpinio komiteto finansavimu, mūsų šalyje tokia praktika neegzistuoja. Atvirkščiai, Lietuvos olimpinis komitetas (LTOK) neleidžia Kurčiųjų sporto komitetui naudoti žodžio „olimpinis“ ir grasina teismais.
Tačiau Samsūne olimpinių vėliavų ir žiedų gausu, o Tarptautinio olimpinio komiteto sveikinimas skambėjo ir ištaigingoje atidarymo ceremonijoje.
Pagrindinis likęs neišspręstas klausimas – rentų.
Kitas pavyzdys – Lietuvos parolimpinio komiteto ir Kurčiųjų sporto komiteto konkurencija. TOK yra pripažinę, kad šios organizacijos yra vienodame lygmenyje, tačiau Parolimpinis komitetas nėra linkęs kalbėti apie vienodas premijas su kurčiaisiais.
„Pačios didžiausios nevyriausybinės sporto organizacijos Lietuvoje vis dar mano, kad visais kitais turi pasirūpinti valstybė. Tarkime, Estijoje olimpinis komitetas jau seniai integruoja į savo veiklą ir neįgaliųjų sportą. Pas mus ieškoma valstybės pagalbos ir stumiamasi vieni nuo kitų. Viską reikia daryti kartu, tačiau to nenorima“, – aiškina E.Urbanavičius.
– Kaip Lietuvoje turėtų veikti neįgaliųjų sporto organizacija?
– Neįgaliųjų sportas turėtų integruotis į sveikųjų sportą ir susivienyti. Dabar turime vienetinių pavyzdžių – mūsų neįgalieji dalyvauja lengvosios atletikos čempionate, o kurtieji krepšininkai žaidžia RKL. Jeigu sporto organizacijos mielai priimtų neįgaliųjų sportą, mes galėtume jiems užtikrinti ir atitinkamą finansavimą.
– Pirmasis Sporto įstatymo pataisų svarstymas vaisių nedavė ir buvo sugrąžintas taisyti. Ką tikitės iki rudens padaryti, kad įtikintumėte Seimą?
– Spalio 2-ąją dieną bus grąžinamas Sporto įstatymas svarstyti dar kartą. Diskusijų metu mes jau išsprendėme daugiau nei 90 proc. klausimų. Pagrindinis likęs neišspręstas klausimas – rentų.
– Sulaukėte aršios kritikos iš Parolimpinio komiteto. Jie pataisas vadina diskriminacinėmis ir žingsniu atgal neįgaliųjų sportui.
– Mes klausėme Parolimpinio komiteto, kurioje vietoje jie įžvelgia diskriminaciją jų atžvilgiu. Buvo pasakyta, kad jiems nepatinka sąvoka „neįgaliųjų sportas“. Mes ir patys buvome už šios sąvokos panaikinimą, todėl su tuo sutinkame.
– Didžiausią atgarsį sukėlė rentų klausimas. Ar apskritai įmanoma įtikinti sportininkus susimažinti rentas?
– Problema su rentomis yra ta, kad jas moka valstybė. Iš kitų pavyzdžių matome, kad dažniausiai už tai būna atsakingos pačios sporto organizacijos. Kai pati nevyriausybinė organizacija išmoka tas premijas ir rentas, tai jie moka tiek, kiek gali. Tada diskriminacijos nebūna. Kai prireikia papildomų lėšų iš valstybės, prasideda diskusijos.
Rentos atsirado tam, kad apsaugotų tuos sportininkus, kurie per savo karjerą nesugebėjo užsidirbti.
Problema atsirado, kai suskaičiavome, kiek yra potencialių rentų gavėjų tarp parolimpiečių ir kurčiųjų sportininkų. Tada Parolimpinis komitetas pareiškė, kad kurtieji yra prastesni ir jų varžybos žemesnio rango. Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas memorandumu yra užfiksavęs, kad Parolimpinis ir Kurčiųjų komitetai yra viename lygmenyje.
– Dar vienas paradoksas mūsų šalyje, kad rentas gauna ir sportininkai milijonieriai. Ar nereikėtų kažką daryti, kad jos pasiektų tik tuos, kurių jiems tikrai reikia?
– Rentos atsirado tam, kad apsaugotų tuos sportininkus, kurie per savo karjerą nesugebėjo užsidirbti. Tačiau gyvenimas stipriai pasikeitė. Daugelyje sporto šakų vyksta komercinės varžybos ir sportininkai turi galimybių užsidirbti – ne tik iš solidžių prizinių fondų, bet ir reklamos. Kalbame ne tik apie krepšinį. Kažkada turėjome dėti tašką ir priimti nepopuliarų sprendimą. Ar politikai tam pasirengę? Klausimas, ar valstybė yra pasirengusi visiems tiems sportininkams mokėti rentas, nesvarbu, kiek jie uždirba. Tačiau tada čia didelė nelygybė – taip turime milijonierius, kurie gauna valstybinę paramą, ir paprastus žmones, kuriems jos tikrai reikia.
– Lietuvoje vyks Kurčiųjų pasaulio krepšinio čempionatas. Tai dar vienas įvertinimas krepšinio šaliai?
– Mūsų moterų ir vyrų rinktinės rodo puikius rezultatus. Tai ilgų metų įdirbis. Ir mes turime infrastruktūrą, kuri nėra gerai išnaudojama. Po 2011 metų Europos čempionato didelių tarptautinių renginių neturėjome. Tačiau žmonės renkasi į tokio lygio varžybas. Kurčiųjų čempionatas bus geras pavyzdys. Mūsų federacijos turėtų imtis iniciatyvų organizuoti suaugusiųjų čempionatus, ne tik jaunių ar jaunimo. Mes Lietuvoje, palyginti, labai pigiai galime surengti renginius. Turime siekti aukščiausio rango čempionatų. Tai sutraukia pasaulinės žiniasklaidos dėmesį ir suteikia džiaugsmo žmonėms.
