Nuo Nepriklausomybės atkūrimo aukščiausi Lietuvos sporto vėliavnešiai buvo krepšininkai.
Arvydas Sabonis turbūt yra geriausiai žinomas lietuvis visame pasaulyje, nuo Kinijos iki Venesuelos.
Jis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, o paskui ir Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas ir Co užkėlė Lietuvos krepšinio rinktinę ant olimpinės bronzinės pakylos 1992, 1996 ir 2000 metais, taip leisdavo nuskambėti žiniai apie gilias ir stiprias mūsų šalies krepšinio tradicijas didžiausiuose naujienų portaluose ir laikraščiuose.
Jono Kazlausko, Antano Sireikos, Ramūno Butauto ir Kęstučio Kemzūros treniruojami Lietuvos krepšininkai vis palaikė medalių ugnį Europos ir pasaulio pirmenybėse, parodydami, kad maža tauta turi didelių herojų komandas.
Virgilijus Alekna kone visą praėjusį dešimtmetį buvo geriausias savo rungties atletas, laimėjęs du olimpinius aukso medalius ir tapęs tautos numylėtiniu ne tik dėl jėgos, bet ir santūraus lietuviško charakterio. Tik tarptautinėje galaktikoje įsisprausti buvo sunkiau, nes disko metimas niekada nebuvo populiariausia lengvosios atletikos rungtis, nors V.Alekna ir buvo 2005-aisiais išrinktas geriausiu Europos lengvaatlečiu.
Žydrūnas Savickas buvo tituluojamas stipriausiu pasaulio žmogumi ir šis titulas jam buvo lipdomas pelnytai – vienintelė bėda, kad galiūnų sportas nėra olimpinis. Kaip ir akrobatinis skraidymas, nors padangėje nedaug tokių virtuozų, koks buvo Jurgis Kairys.
Iš Andrejaus Zadneprovskio ir Edvino Krungolco šiuolaikinės penkiakovės tradicijas perėmusi olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė bei buvusi dviračių treko pasaulio rekordininkė Simona Krupeckaitė irgi didžiavosi metais, kai buvo geriausios savo sporto šakose – ne atlečių kaltė, kad jų pasirinkti sportai yra sudėtingi techniškai ir mažiau suprantami eiliniam televizijos žiūrovui.
Plaukime – kometa tarsi iš niekur
Plaukimas atrodo suprantamesnis. Įšokus reikia kuo greičiau plaukti ir paliesti finišo sienelę, o kai tai greičiausiai padaro simpatiška niekam nežinoma 15-metė, pasaulis apalpsta.
Todėl R.Meilutytės laimėtas auksas 2012 metais Londono olimpiniame baseine taip pozityviai šokiravo ne tik tris milijonus lietuvių, bet ir tuos, kurie šį sportą stebi tik per didžiausius renginius.
Po Rūtos triumfo 100 m krūtine Londone jai komplimentus socialiniuose tinkluose žėrė tuomet žibėjusios Anglijos ir Nyderlandų futbolo žvaigždės: Wayne'as Rooney ir Robinas van Persie.
„Red Hot Chili Peppers“ muzikantas Flea neslėpė susižavėjimo, o Lady Gaga koncerto organizatoriai asmeniniu laišku pakvietė plaukikę į koncertą.
Išdžiūvus džiaugsmo ašaroms Londone Rūta lankėsi BBC studijoje, kur skelbė apie ištikimybę Lietuvai, nors pastaruosius kelerius metus treniravosi Plimute (Anglija).
„Argi ji ne nuostabi? Plaukimo sensacija Rūta Meilutytė. Vos 15-os. Lietuvos pasididžiavimas. Vis dar negalinti atsitokėti“, – tuomet žavėjosi BBC laidos vedėja Lucy Hockings.
Rūtos pasaulio rekordai padėjo mažai šaliai įplaukti į didžiausių naujienų kanalų žinias, o tai buvo itin retas reiškinys mūsų šaliai, nes rekordininkais Lietuvoje nelyja.
V.Aleknai iki pasaulio rekordo (74 m 8 cm), kurį tais laikais, kai Rytų Vokietijos sportą temdė dopingo šešėliai, pasiekė Jurgenas Shultas, pritrūko 20 cm.
S.Krupeckaitės greičio rekordai 2010–2011 metais 200 metrų sprinto ir 500 m atskiro starto lenktynėse buvo užfiksuoti, tačiau dviračių treke karaliavo ir daugiau atlečių – per ketverias žaidynes Simonai nepavyko laimėti olimpinio medalio.
Dviratininkas Raimondas Rumšas dar anksčiau buvo patekęs į Prancūzijos ir kitų dviračių sporto lenktynes sekančių kanalų radarą, bet trečią vietą „Tour de France“ iškart apsupo juodi dopingo debesys.
Lietuvos irkluotojai gali didžiuotis nuostabiomis tradicijomis ir medaliais, bet ir jų kolekcijose trūksta olimpinio aukso.
R.Meilutytei netrūko nieko – ji pagerino pasaulio rekordus, tapo pasaulio ir Europos čempione, varžydamasi aiškiu ir iš pažiūros paprastu plaukimo būdu, kuriuo plaukia dauguma mūsų ežeruose ar jūroje.
Techniškai pasirengti tokiai rungčiai nebuvo taip paprasta, nes, skirtingai nei kituose plaukimo stiliuose, krūtine judesiai kojomis ir rankomis atliekami po vandeniu.
Beribis talentas ir įgimta jėga, leidusi R.Meilutytei lengvai padaryti po 20 prisitraukimų ant skersinio, taip pat išlavinta reakcija atliekant starto šuolį padarė Rūtą viena greičiausių pasaulyje.
Dėl savo pasaką primenančios istorijos – užauginta močiutės, tėvo ir brolių, nes anksti neteko motinos, taip pat ir dėl draugiškos, drovios ir pajuokauti mokančios mergaitės įvaizdžio, R.Meilutytė akimirksniu užsitarnavo tautiečių meilę.
Ji buvo žvaigždė ir tarptautiniams plaukimo portalams, kurie skyrė daug dėmesio lietuvei, nes ne tiek daug plaukikių sugeba ilgai likti savo rungčių lyderėmis.
Net kai ją kartais aplenkdavo rusė Julija Jefimova ar jamaikietė Alia Atkinson, ateidavo laikas ir Rūtos revanšams.
Tik 2016 metais Rio de Žaneire plaukime krūtine iškilo R.Meilutytės bendraamžė amerikietė Lilly King, tapusi nauja plaukimo krūtine karaliene.
R.Meilutytė buvo priversta atiduoti karūną, o pralaimėtų kovų baseine augančią įtampą stiprino šalies žiniasklaidos antraštės.
Būta ir asmeninio gyvenimo dramų, bohemiškų posūkių ir žmogiškų klystkelių, bet sunkių paslapčių Rūta niekada neviešino – tik maža dalis buvo parodyta pernai pristatytame dokumentiniame filme „Rūta“.
Trys treneriai – Paulius Andrijauskas, Davidas Marshas, Dave'as Salo netapo tokiais mentoriais, koks buvo Jonas Ruddas, treniravęs Rūtą Plimute iki 2016 metų.
Jos įvaizdžiui sudavė smūgį trys praleisti dopingo testai, kurie jokiu būdu neparodo mėginimų sukčiauti, o veikiau atskleidžia aplaidumą, už ką tauta turėtų lengvai atleisti ir tai liudija tūkstančiai padėkų, užtvindžiusių socialinius tinklus trečiadienį.
Ji baigė karjerą, darsyk patekusi į didžiausios pasaulio naujienų agentūros AP naujienų tinklą, kur lietuviai minimi itin retai.
Kiek žvaigždžių dabar turime?
Lietuva pradės dairytis aplink, aukštindama jau subrendusias sporto asmenybes ir ieškodama naujų sporto idealų.
Jų nedaug, bet yra. Šarūnas Jasikevičius jau linksniuojamas ne tik kaip keturis kartus Eurolygos čempionas, bet ir vienas perspektyviausių Europos krepšinio trenerių, kuriais domisi NBA.
Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis patenka į stipriausios pasaulio krepšinio lygos (NBA) straipsnius, nes savo komandose vaidina svarbius vaidmenis.
Tokio lygio įpėdinių krepšinyje dar nematyti, bet ir patiems vidurio puolėjams dar daug nuotykių prieš akis – Jonui yra 27-eri, Domantui – 23-eji.
Lengvojoje atletikoje 28 metų Andrius Gudžius ir 26 metų Airinė Palšytė yra tarp favoritų savo rungtyse, nors iki superžvaigždžių statuso dar norėtųsi olimpinio medalio.
Plaukime Lietuva turi naują lyderį Daną Rapšį, kuris labiau darbu nei talentu įsitvirtino tarp geriausių 200 ir 400 m laisvuoju stiliumi rungtyse.
Svajonės, kad D.Rapšys gali iškovoti du olimpinius medalius kitais metais Tokijuje, yra realios – nesinori užbėgti įvykiams už akių, bet laikydamas pastarųjų metų ritmą 24 metų panevėžietis turi šansų tapti pirmuoju lietuviu plaukiku, laiminčiu du olimpinius medalius.
23 metų baidarininkas Artūras Sėja jau turi pasaulio vicečempiono titulą, akademinio irklavimo atstovai turi dar daugiau atstovų, galinčių užlipti ant garbės pakylos, o kovinio sporto treneriai sugeba ištraukti savų tūzų, kai ateina svarbiausių varžybų metas.
Jaunimo varžybose pasaulinio garso kometomis Lietuvos sporto padangė nespindi. Tačiau galbūt vėl ateis olimpinės žaidynės ir neeilinis talentas išnirs tarsi iš niekur, kaip tai padarė Rūta Meilutytė.
