Sidabro medalį pelnė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, dukart pasaulio ir dukart Europos komandų persekiojimo lenktynių čempionė britė Elinor Barker, o bronzos – 2015 metų pasaulio skrečo čempionė bei šių metų pasaulio vicečempionė olandė Kirsten Wild.
2014 metų Europos skrečo čempionė rusė Jevgenija Romaniuta tarp 20 dalyvių liko 15-a.
„Prieš lenktynes jaučiausi gana atsipalaidavusi – jokio spaudimo ir jokio startinio jaudulio. Neturėjau ko prarasti, bet ir nevažiavau su mintimi, kad bus, kaip bus. Labai norėjau kuo geriau pasirodyti. Ir šį kartą viskas pavyko. Pergalę lėmė ir įdėtas darbas, ir sėkmė ir, žinoma, patirtis. Labai džiaugiuosi“, – sakė trenerio Antano Jakimavičiaus auklėtinė.
Lietuvos dviratininkė distanciją įveikė per 12 min. 45,687 sek. (vid. greitis – 47,017 km/h). Aušrinė atakavo iki finišo likus aštuoniems ratams. Ji greitai prieš pagrindinę grupę įgijo pusės rato pranašumą ir išsaugojo persvarą iki pat finišo.
„Tikrai planavau pabėgimą ir norėjau įgyti rato pranašumą. Iš pradžių galvojau „sėdėti ant rato“ varžovei, kuri tikrai bandys pabėgti, bet prasidėjus lenktynėms mano taktika pasikeitė. Važiavau priekyje, bet po to pagalvojau, kad geriau pataupyti jėgas ir laukti savo šanso.
Kelioms dviratininkėms pavyko atitrūkti, bet grupėje buvo likusi pasaulio čempionė Kirsten Wild, kurios netenkino tokia situacija. O aš laukiau, važiavau gale. Žinojau, kad vos tik grupė pavys bėgles, man atsiras šansas. Kai tik tai įvyko, šoviau, kiek eina. Ir mano ataka buvo vainikuota sėkme“, – pasakojo A.Trebaitė.
Aušrinė dar dalyvaus šeštadienį vyksiančiose daugiakovės varžybose (omniume), kurias nuo šiol sudaro ne šešios, o keturias rungtys.
A.Trebaitė šiame čempionate Lietuvos rinktinei iškovojo antrąjį medalį. Taip pat ketvirtadienį moterų komandų sprinto lenktynėse bronzą iškovojo Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.
Žinojau, kad vos tik grupė pavys bėgles, man atsiras šansas. Kai tik tai įvyko, šoviau, kiek eina. Ir mano ataka buvo vainikuota sėkme
„Medalis labiau netikėtas, nei tikėtas. Džiaugiamės tapusios prizininkėmis“, – sakė S.Krupeckaitė, kuri su Migle dar dalyvaus keirino ir sprinto rungtyse.
33-ejų metų S.Krupeckaitė savo kolekcijoje jau turi šešis Europos pirmenybių medalius – du aukso, vieną sidabro ir tris bronzos, o 20-metė M.Marozaitė Europos elito čempionate ant prizininkų pakylos kopė pirmą kartą. Miglė šių metų liepą Italijoje Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato keirino rungtyje iškovojo bronzos medalį.
2015 metų Europos čempionato komandų sprinto rungtyje S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė buvo septintos.
Septintame Europos čempionate, kuris baigsis sekmadienį, dalyvauja septyni Lietuvos atstovai.
Mūsų šalies dviratininkai Europos treko pirmenybėse nuo 2010 metų yra iškovoję jau 13 medalių – penkis aukso, du sidabro ir šešis bronzos.
A.Trebaitė jau turi penkis Senojo žemyno pirmenybių medalius. 2010 metais Lenkijoje ji tapo Europos komandų persekiojimo lenktynių vicečempione, o 2012 metais Panevėžyje – šios rungties Europos čempione. Lietuvoje vykusiose pirmenybėse Aušrinė dar iškovojo ir sidabro medalį. Ji buvo antra omniume. Tiesa, čempione tapusi baltarusė Tatjana Šarakova vėliau buvo diskvalifikuota 18-ai mėnesių, nes jos dopingo mėginių, paimtų per čempionatą Panevėžyje ir vėliau Škotijoje vykusį pasaulio taurės varžybų etapą, tyrimo rezultatai buvo teigiami. Daugiakovės varžybų čempionės titulas automatiškai turėjo atitekti A. Trebaitei. Lietuvos dviračių sporto federacija dėl to kreipėsi į Tarptautinę dviračių sporto sąjungą (UCI) ir į Europos dviračių sporto sąjungą (UEC), tačiau jokio oficialaus atsakymo dar nesulaukė. Pernai Europos čempionate Šveicarijoje Aušrinė daugiakovės varžybose iškovojo bronzos medalį.
