Aktyvaus laisvalaikio bumas
„Jau keletą metų matome, jog aktyvus laisvalaikis vis labiau populiarėja – šiltuoju metų laiku beveik kiekvieną savaitgalį vyksta sporto renginiai, o bėgiojančius parkuose ar prie upių sunku ir suskaičiuoti. Norėjome išsiaiškinti, koks gi iš tiesų yra Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, kokios veiklos populiariausios ir kas labiausiai skatina žmones judėti“, – apie tyrimo priežastis pasakoja Rūta Kuginienė, „Švyturio“ produkto vadovė.
Jos teigimu, žmonių aktyvumo augimą galima pamatyti ir per nealkoholinio alaus populiarėjimą. Praėjusiais metais „Švyturys“ pristatė pirmąjį kvietinį nealkoholinį alų „Švyturio Baltas“, o šiemet šios daryklos nealkoholinio alaus kolekciją papildė ir „Švyturio Juodas“ nealkoholinis alus.
Tiesa, specialistai pastebi, kad nors šiuo metu matomas sujudimas ir vis daugiau žmonių skiria laiko judėjimui ir kūno lavinimui, Lietuva dar atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o ypač – nuo tvirtas sportavimo tradicijas turinčios Skandinavijos.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos numato, kad žmogui per dieną reikia mažiausiai 30 min. aktyvios veiklos.
„Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos numato, kad žmogui per dieną reikia mažiausiai 30 min. aktyvios veiklos. Tai reiškia, kad bent 30 min. per dieną reikėtų skirti ėjimui (pavyzdžiui, į darbą), lipimui laiptais, darbui sode, langų valymui, šuns vedžiojimui ir t. t. Tačiau jeigu norima stiprinti sveikatą, aktyvumo turi būti dar daugiau“, – sako Lietuvos sporto universiteto dėstytoja bei sveikatingumo trenerė Simona Pajaujienė.
Dažniausiai renkasi pasivaikščiojimą
Apklausa parodė, kad pasivaikščiojimas – populiariausia fizinio aktyvumo forma Lietuvoje. Šalies gyventojai vidutiniškai 17 kartų per mėnesį eina pasivaikščioti. Tam daugiausiai dėmesio skiria fiziškai aktyvūs žmonės – 43 proc. apklaustųjų nurodė, kad pasivaikščioti eina bent 4 kartus per savaitę.
Pasivaikščiojimas vienodai populiarus tarp visų lyčių ir visų amžiaus grupių atstovų, tačiau daugiausiai laiko tam skiria vidutinio ir vyresnio amžiaus (56–65 m.) žmonės, mažiausiai – 36–45 m. Lietuvos gyventojai.
Šalies gyventojai vidutiniškai 17 kartų per mėnesį eina pasivaikščioti.
Beje, pasivaikščiojimai gryname ore populiariausi tarp mažų miestų gyventojų.
„PSO rekomenduoja žmogui per dieną nueiti bent 10 000 žingsnių. Tai atrodo daug, todėl žmonės sako: „aš neturiu laiko sportuoti“. Fizinį aktyvumą reikia integruoti į gyvenimą, pavyzdžiui, važiuojant į darbą išlipti viena stotele anksčiau, eiti pasiimti vaikų iš darželio ar mokyklos aplinkiniu keliu, vietoj lifto rinktis laiptus.
Tokiu būdu gana paprasta nueiti tuos 10 000 žingsnių, o ir žmogui nereikės ieškoti atskiro laiko mankštai ir jo aktyvumas bus pakankamas“, – sako S. Pajaujienė.
Mankšta vienodai populiari tiek kaimuose, tiek didmiesčiuose
Pasak specialistės, pasivaikščiojimas yra naudinga, tačiau ne visuomet pakankama aktyvumo forma. Ypač, jeigu dirbame sėdimą darbą, kuomet tik dalis raumenų gauna krūvį, o kita dalis – tinginiauja. Dėl to gali prireikti kompensacinių pratimų – raumenų tempimo ir stiprinimo.
PSO rekomenduoja žmogui per dieną nueiti bent 10 000 žingsnių.
Apklausa parodė, kad būtent mankšta namuose yra antra pagal populiarumą fizinės veiklos forma Lietuvoje. Šalies gyventojai mankštinasi vidutiniškai 10 kartų per mėnesį, o kas ketvirtas apklaustasis mankštinasi mažiausiai keturiskart per savaitę. Tiek moterys, tiek vyrai šiai veiklai skiria vienodai dėmesio.
Populiariausia ji – kaip ir ėjimas – tarp 56–65 m. žmonių (vidutiniškai 14 kartų per mėnesį), o 36–45 m. žmonės mankštinasi rečiausiai (vidutiniškai 6 kartai per mėnesį). Įdomu, kad mankštinimasis namuose populiarus tiek kaimuose, tiek mažuose bei didžiuosiuose miestuose.
Grįžti 100 metų atgal
Žiemos sportas Lietuvos gyventojus domina menkiausiai. Šaltuoju metų laiku jie vidutiniškai vieną kartą stoja ant slidžių ar aunasi pačiūžas. Ir tik šiek tiek dažniau – iki 2 kartų per metus, statistinis lietuvis plaukioja.
Pastebėtina, kad vyrai plaukioja dusyk dažniau nei moterys. Dusyk dažniau jie žaidžia ir sportinius žaidimus. Visoms kitoms fizinio aktyvumo formoms abiejų lyčių atstovai skiria panašų dėmesį.
Štai vilniečiai išsiskiria pomėgiu bėgioti – 28 proc. sostinės gyventojų nurodė bent kartą per savaitę išbėgantys laukan.
Apklausa parodė, kad skirtinguose miestų gyventojų pomėgiai skiriasi. Štai vilniečiai išsiskiria pomėgiu bėgioti – 28 proc. sostinės gyventojų nurodė bent kartą per savaitę išbėgantys laukan.
Kitų didžiųjų miestų gyventojai labiau pamėgo sporto klubus – bent kartą per savaitę ten užsuka kas penktas apklaustasis (21 proc.). O kaimo gyventojai visus lenkia pagal darbą ir aktyvų poilsį gryname ore bei važinėjimą dviračiu. 63 proc. čia gyvenančių žmonių daugiau nei kartą per savaitę dirba lauke, 52 proc. – aktyviai leidžia laiką gryname ore, 33 proc. – važinėja dviračiu.
„Pažiūrėkite į kaimo žmones – ar jie vaikšto į sporto ar sveikatingumo klubus? Juk ir mūsų seneliai neturėjo nei pilateso, nei jogos treniruočių, nei štangas kilnojo – kasdienis gyvenimas vertė judėti ir dirbti. Buvo šakės, kastuvas, kauptukas, kibirai su vandeniu – tuomet buvo daroma viskas, ką dabar veikiame moderniuose centruose. Kažkuria prasme funkcinės treniruotės yra grįžimas 100 metų atgal.
Pasikeitė darbai, pagerėjo ekonominė situacija, bet mūsų kūnas vis dar nori krūvio su kuriuo gyveno mūsų seneliai. Žmogui, ypač miestiečiui, reikia surasti būdų judėti, juk būtent judėjimui ir yra sukurtas mūsų kūnas“, – pasakoja S. Pajaujienė.
Reprezentatyvią apklausą „Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas 2016“, šių metų balandžio mėnesį atliko bendrovė „Nielsen“. Tyrimo metu apklausti 505 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų. Apklausa atlikta bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ užsakymu.
