Karjeros pradžioje buvo ir daugiau nesusipratimų, kurių dėl patirties stokos Darius tiesiog neišvengė.
Pirmą kartą važiuojant į Tamperę Suomijoje kolegos latviai prigąsdino, kad ten mažas miestelis, nebus kur maisto nusipirkti.
Šiemet vykusiose „Dutch Open“ buvo daug streso. Dalyvių apie 2 500. Salėje nebuvo jokių kėdžių. Tik apie 200 taikinių ir visi kaip Kaziuko mugėje eina ratu ir žaidžia vienas su kitu.
„Prisikroviau dešrų, duonos. Oro uoste pasvėrus lagaminą paaiškėjo, kad viršijamas svoris, dešras teko išmesti į konteinerį, kolega dar porino, kad pasilikčiau bent duoną. Atsivežėm mes tą duoną, o ten, pasirodo, visai šalia normalus prekybos centras buvo“, – juokiasi D.Labanauskas.
Apie įsimintinas varžybas D.Labanauskas gali pasakoti daug, paprašytas išskirti sunkiausias, žaidėjas prisimena ne varžovus, o tokias, kurios labiausiai vargina fiziškai.
„Šiemet vykusiose „Dutch Open“ buvo daug streso. Dalyvių apie 2 500. Salėje nebuvo jokių kėdžių. Tik apie 200 taikinių ir visi kaip Kaziuko mugėje eina ratu ir žaidžia vienas su kitu“, – sakė D.Labanauskas.
Laimėtojų ir nugalėtojų mentalitetas
Pasak Dariaus, smiginis populiariausias yra Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje. To įrodymas yra ir tai, kad nuo 1976 metų reitingų viršūnėje metų pabaigoje tik vieną kartą buvo kitos tautos atstovas. Todėl lietuvio tikslas yra išsilaikyti pirmoje reitingo vietoje iki metų pabaigos.
Lietuviai žaidėjai nuo užsieniečių skiriasi savo nusiteikimu varžyboms.
„Jei lietuviui tenka žaisti su žinomesniu varžovu, jis pasiduoda dar nepradėjęs žaidimo, save nurašo. O užsieniečiai atvirkščiai – jie sako „o, aš žaisiu su juo, aš turiu šansą jį nugalėti“, – sako Darius.
Žaidimas įdomus ir tuo, kad negali žinoti, kaip koks žaidėjas sužais. Užsienyje yra daug žaidėjų, kurie sugeba nustebinti. Šveicarijoje varžybas laimėjo britų reitingo 50 vietoje esantis žaidėjas.
„Tavo amžius, svoris nėra svarbus. Senjoras žaidžia su moksleiviu“, – sportą pristato Darius.
Daugiau kaip prieš 10 metų kartu su žmonos broliu prižiūrėjo draugų, išvykusių atostogauti, namą. Tuose namuose vyrai rado smiginio taikinį. Nuo jo ir prasidėjo žaidimas.
Tiesa, tuoj pat priduria, kad moterims šioje šakoje sekasi prasčiau nei vyrams. Todėl varžybose paprastai moterys su vyrais nesivaržo.
Dauguma šio sporto atstovų savo sportinę karjerą pradėjo nuo barų, kuriuose pradėjo žaisti šį žaidimą. Žaisdami bare vyrai nevengdavo ir alaus bokalą pakelti, todėl nuvažiavus į užsienį kiti žaidėjai labai stebisi, kodėl Darius nevartoja alkoholio.
„Aš jiems ir sakau, pas mus baruose reikia prašyti, kad pakabintų taikinį, nes tai nėra populiaru. Treniruojuosi namuose, tai ir negeriu“, – šypteli D.Labanauskas.
Svarbiausia – nesijaudinti
Paklaustas, ar reikia kažkokio ypatingo fizinio pasirengimo, Darius išskiria tik tvirtesnes rankas. „Svarbu, kad ranka nedrebėtų“, – sako D.Labanauskas. Už fizinį pasiruošimą ne mažiau svarbus yra psichologinis. Tenka žaisti prieš publiką, kameras. Varžybas transliuoja BBC, „Eurosport“ kanalai. Todėl jų metų netrūksta ir dėmesį blaškančių elementų.
„Pavyzdžiui, futbole tu matai kamuolį, bėgi, spiri. Nėra kada jaudintis, viską lemia sekundės. O čia – atvirkščiai, tą atsakomybės momentą išgyveni prieš metimą. Matai, kaip pasirodė varžovas, turi skaičiuoti. Jeigu adrenalinas nugali, pradedi nervintis ir prarandi savitvardą, tuomet – viskas. Labai svarbu išlikti ramiam“, – pergalės receptus atskleidė sportininkas.
Tik du žaidėjai iš elito grupės neina į sporto salę. Visi kiti sportuoja, turi vadybininkus, psichologus. Neveikia nieko kito kaip tik dalyvauja varžybose ir joms ruošiasi. Jie turi privačius rėmėjus, dažniausiai tai yra įrangos gamintojai.
