Vaikino treneris Zenonas Vencevičius į Tbilisį atvyko vieną dieną prieš auklėtinio startą. Ir už savo pinigus. Su Lietuvos delegacija vyko rinktinės treneriai Albertas Techovas ir Ramūnas Žemaitaitis. Tačiau Z.Vencevičius nenorėjo praleisti svarbiausio D.Sabonio starto ir jam patarimais bandė padėti iš tribūnų.
Gruzijoje mane pamatę irgi apsauginiai sako „basketball“
„Donatui gerai sekėsi ir krepšinis, ir futbolas, tačiau jis pasirinko dziudo. Galbūt yra galvojančių, kad dziudo yra svarbiausia jėga. Tačiau čia itin svarbi taktika, o Donatas tikrai turi galvą. Su juo sieju daug vilčių, tai perspektyvus kovotojas“, – nekantriai auklėtinio pasirodymo laukęs kalbėjo Z.Vencevičius.
Pats D.Sabonis po penkių varginančių kovų, kurios neatnešė medalio, buvo nuliūdęs, tačiau pirmos rimtos varžybos suteikė motyvacijos tęsti pasirinktą kelią.
„Sunkiausia buvo nusiteikti varžyboms. Geriausia kova buvo prieš austrą. Šiaip džiaugiuosi, kad visas kovas pralaiminėjau, bet sugebėjau atsitiesti. Būčiau patenkintas, nes laimėjau tris kovas, bet lemiamoje kovoje turėjau įveikiamą varžovą, todėl yra apmaudu“, – po pralaimėjimo kalbėjo sportininkas.
Aštuonerius metus ant tatamio besivaržantis alytiškis dziudo pasirinko paragintas draugų, tačiau puikiai praktikavo ir kitas sporto šakas.
„Krepšinį žaidžiau, bet tai nelabai patiko. Todėl pasirinkau dziudo. Mėgsta visi klausinėti, ar Saboniai yra mano giminaičiai. Gruzijoje mane pamatę irgi apsauginiai sako „basketball“, – pasakojo alytiškis.
