Penkiaaukščio pastato sostinės Žemaitės gatvėje sienos per kelis dešimtmečius sugėrė daugybę paslapčių. Čia buvo sprendžiama daug svarbių sporto finansų ir teisės reikalų, vyko spaudos konferencijos ir apdovanojami atletai.
Dabar paradinės iškabos raidės – išbyrėjusios. Antrojo aukštos sienos – plikos. Virgilijaus Aleknos, Rūtos Meilutytės, Lauros Asadauskaitės ir kitų olimpinių prizininkų nuotraukos, o taip pat dėl dopingo istorijos kita puse kažkieno apsuktas Jevgenijaus Šuklino portretas, – nukabinti ir pervežti į Sporto muziejų.
Liko tik juos laikiusios susiraičiusios vielų kilpos, apie kurių kitokį pritaikymą dabar užsimena makabriškai pasijuokti mokantys KKSD darbuotojai.
Didžioji jų dalis pirmadienį kortele, praveriančia KKSD pastato duris, pasinaudos paskutinį kartą.
Ant įstaigos vadovo Vytauto Vainio stalo taip pat guli dokumentas, kuriuo užprotokoluotas jo paties atleidimas iš darbo. Anot jo, tokiais lapais darbuotojai jau seniai yra apdaliję vienas kitą.
„Didžioji dalis darbuotojų nuo šios savaitės turės ieškotis kitų karjeros galimybių, – sakė generalinio direktoriaus pavaduotojas, likvidacinės komisijos pirmininkas V.Vainys. – Tačiau jie negyvena laukimu.
Apie įstaigos likvidavimą buvo kalbama jau seniai, tad atmosfera pastarosiomis savaitėmis nebuvo slogi, panikos niekas nejautė. Visi dirbo ir tedirba oriai – norisi uždaryti duris tvarkingai.“
Buvo neoficialūs sporto ministrai
V.Vainys dirbo šiame pastate nuo 2008 metų. Jis nespėjo padirbėti su spalvingiausiais KKSD šeimininkais – krepšinį ir vadovavimą šalies sportui derinusiu R.Kurtinaičiu ir socialdemokratu V.Nėniumi, kurį žurnalas „Top“ paskui įtraukė tarp turtingiausių Lietuvos žmonių.
Algirdas Raslanas, laikinai – Ritas Vaiginas, Klemensas Rimšelis, Edis Urbanavičius vėliau buvo deleguojami Vyriausybės į neoficialaus sporto ministro postą.
Nauja sporto reforma ir bandymai pakeisti seną sporto pinigų skirstymo tvarką sukėlė viešą karą su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, tad dvi sporto organizacijos taip ir liko nutolusios viena nuo kitos toliau nei tie keli kilometrai, skiriantys Olimpiečių ir Žemaitės gatves.
Geriausiais laikais KKSD pastate dirbo 39 darbuotojai, bet per krizę jų buvo sumažinta iki 22.
Ir per paskutinę dieną jų liko tik kelios dešimtys, nes keli persikėlė paskui KKSD laikinąja vadove pernai tapusią, o paskui viceministrės postą gavusią Korneliją Tiesnesytę į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri perima KKSD funkcijas.
Kiti pabyrės po skirtingas organizacijas – teisininkai ir buhalteriai veikiausiai papildys kitas įstaigas pagal savo profesiją. Dalis žmonių dar lieka apmąstymuose. „Pats esu tarp naujų iššūkių ir galimybių – ramiai įvertinsiu savo kompetenciją ir įgytą patirtį, o tada spręsiu, kur save realizuoti – privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – sakė likvidavimo darbus baigiantis V.Vainys.
Įvairios sporto šakos – po vienu stogu
KKSD pastato antrasis ir trečiasis aukštai tuštėja – dokumentai pervežami į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prizų ir trofėjų spinta kartu su atletų portretais iškeliavo į Sporto muziejų.
O štai ketvirtajame ir penktajame aukštuose gyvenimas plaukia įprasta banga, pilna nostalgijos ir nežinios dėl ateities.
„Dabar esame laukimo stadijoje – kaip valdžia pasakys. Bet šiaip norėtume čia likti, nes patogu – viskas vienoje vietoje, pasitarti galima“, – sakė Lietuvos sportinių šokių federacijos generalinė sekretorė Vida Kanišauskienė.
„Jokio perspėjimo nebuvo – bet gal bus spalio 1 dieną“, – tarpusavyje susižvalgė kelios Lietuvos krepšinio federacijos padalinyje Vilniuje dirbančios moterys.
Ketvirtajame aukšte sportiniai šokiai ir krepšinis dera su greta kituose kabinetuose įsikūrusiais dviračių sporto, imtynių, baidarių ir kanojų irklavimo, žirginio sporto, šiuolaikinės penkiakovės, žolės riedulio federacijų atstovais.
Penktajame aukšte įsikūrusios tinklinio, irklavimo, bokso, gimnastikos, badmintono, keliautojų, aklųjų sporto, šaudymo, Vilniaus futbolo ir vandensvydžio federacijos.
Didžiąją dienos dalį dauguma kabinetų – užrakinti, nes federacijų atstovai dirba ir nuotoliniu būdu.
Atmosfera ne tokia triukšminga ir draugiška, kaip seniau.
„Anksčiau būdavo kitos tradicijos – Naujųjų metų vakarėlius švęsdavome, gerai pamenu, kaip šalia esančiame „Šveiko“ restorane a.a. Arūnas Storpirštis skaitė eiles, – į nostalgiją nugrimzdo 34 darbo metus šioje įstaigoje suskaičiavęs žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas. – Visi susimesdavome šventei, vieni kitų gimtadienius pažymėdavome.
Jei dega ir staigiai reikia pasiskolinti kokį tūkstantį eurų, kažkas gretimame kabinete ištiesia pagalbos ranką. Jei kažkam netektis – drauge liūdime.“
Pastatą perima Lietuvos sporto centras
L.Čaikauskas rodo R.Kurtinaičio vadovavimo laikais laimėtą diplomą už pergalę krepšinio turnyre. Jis geru žodžiu mini V.Nėnių ir kitus vadovus, nes, pasak Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidento, jie užduodavo aktyvesnį bendravimo toną.
„Kažkuria prasme dabar skauda širdį“, – prisiminęs KKSD raidžių nuėmimą praėjusią savaitę guodėsi L.Čaikauskas.
Jo vadovaujama federacija už du mažus kabinetus moka apie 300-350 eurų nuomos mokestį ir neketina keltis kitur, nors dalis federacijų turi namus kitose vietose.
Futbolo federacija įsikūrusi prie sostinės geležinkelio stoties esančiame stadione, o Lietuvos krepšinio, plaukimo, rankinio, ledo ritulio federacijos yra persikėlusios į Kauną.
L.Čaikauskas žino, kad netrukus penkiaaukštį pastatą perims Turto bankas, bet tai nėra visiškai tiksli informacija.
Bent metus pastatas ir jame esantys kabinetai priklausys Lietuvos sporto centrui, kurio bazė yra Šeškinėje.
„Tikrai bent metus valdysime mes, – sakė Sporto centro vadovas Linas Tubelis. – Galiojančios kabinetų panaudos sutartys su federacijomis pasikeis tik tiek, kad pakeisime vieną sutarties šalį. Bet jos ir toliau čia gyvens.“
Anot L.Tubelio, jau yra kelios sporto organizacijos, kurios norėtų įsikurti tuštėjančiuose antrajame ir trečiajame sporto pastato Žemaitės gatvėje aukštuose. Ten persikels keli Lietuvos sporto centro darbuotojai, liks pabaigti archyvo ir buhalterinės apskaitos darbų keli KKSD likvidavimo reikalais užsiėmę žmonės.
Sporto pastatas lieka atviras sporto federacijoms, pasikeis tik dalis gyventojų.
