„Tai yra mano kelias. Jis man gražus ir patrauklus, todėl visiškai tikiu tuo, ką darau. Esu kovotojas“, – pokalbį apie savo aistrą triatlonui su užsidegimu pradeda R.Orlovas.
Šiemet rugpjūtį Panevėžyje vykusiame Pasaulio ultratriatlono čempionate atletas pirmąkart išmėgino jėgas tokio masto ištvermės varžybose ir tarp 32 dalyvių iš kelių dešimčių valstybių tapo planetos vicečempionu. Jis trasą įveikė per 22 val. 14 min. 25 sek.
Pirma Renato nubėgta distancija tesiekė 7 km ir tuomet tai buvo puikus pasiekimas.
Viešėdamas radijo laidoje „Bėgikai.lt“, pašnekovas atvirai pripažino sportu susidomėjęs vos prieš penkerius metus. Bėgimas jam tapęs veiksminga alternatyva atsikratant priklausomybės nuo rūkymo.
Pirma Renato nubėgta distancija tesiekė 7 km ir tuomet tai buvo puikus pasiekimas. Po metų bėgikas įveikė savo pirmąjį maratoną. Ilgainiui jų skaičius išaugo iki septynių.
Sykį, ieškodamas motyvacinių vaizdo klipų, internete jis aptiko įkvepiančius siužetus iš Havajuose vykstančių aukščiausio rango triatlono varžybų. Plaukimas atviroje jūroje, įspūdingų formų aptakūs dviračiai ir galiausiai bėgimas svilinančiu asfaltu sužavėjo sportininką tiek, kad triatlonas tapo jo didžiąja aistra.
„Tuo metu dar neturėjau padoraus dviračio ir plaukti nemokėjau, bet ne tai buvo svarbiausia. Aš tiesiog mintyse mačiau save tarp tų atletų. Tikėjau tuo ir tai tebuvo laiko klausimas, kada mano vizijos taps realybe“, – radijo eteryje pasakos Renatas.
Paklaustas, kaip ugdė kūno tvirtumą ir valios pastangas, kaunietis sako vadovavęsis savo paties susikurta sistema.
Paklaustas, kaip ugdė kūno tvirtumą ir valios pastangas, kaunietis sako vadovavęsis savo paties susikurta sistema. Per pirmuosius trejus aktyvaus sporto metus adaptavęs kūną maratonui, jis suprato, jog lygiai taip reikia pratinti organizmą ir prie ultra didelių krūvių: „Jei po pirmojo maratono skaudėjo viską ir buvo sunku vaikščioti, tai po septintojo nebejaučiau to diskomforto – kūnas apsiprato. Analogišką formulę taikiau ir ruošdamasis ultratriatlonui.“
Rengdamas kūną ir mintis pragariškai sunkiems išbandymams, jis pirmiausiai nubėgo 100 km Estijoje vykusiose varžybose. Trasoje „užtruko“ apie 9 val. Po to sekė 24 valandų kalnų dviračių lenktynės, kuriose numinta 460 kilometrų ir užimta antra vieta.
„Iškart po finišo nukritau kartu su dviračiu, nes nepajėgiau atsegti batų nuo pedalų. Po apdovanojimų ceremonijos patekau manęs jau laukusių greitosios pagalbos medikų žinion. Atlikę tyrimus jie konstatavo, jog esu visiškai sveikas, tik gerokai nuvargęs. Galbūt iš šalies tai atrodė dviprasmiškai, tačiau sugebu jausti savo kūną ir žinau, kiek galiu sau leisti, – pasakojo R.Orlovas ir pateikė vaizdingą palyginimą. – Su sportu labai glaudžiai sieju sveiką mitybą ir gyvenseną, o į savo kūną dažnai žvelgiu, lyg į sportinį automobilį, kurį reikia nuolat puoselėti, tausoti ir prižiūrėti bei ruošti didelėms apkrovoms.“
Galiausiai nubėgtos dar vienos bekelės varžybos ir per smarkią liūtį plento dviračiu beveik be sustojimų įveiktos paros lenktynės parodė, kad ištvermės lygis sėkmingai kyla.
Kasdien bent vieną treniruotę darydavęs atletas sako nemėgstantis sportuoti patalpose. Jam kur kas smagiau bėgti, važiuoti dviračiu ar net plaukti po atviru dangumi. Esą tai ne vien grynas oras, bet ir nuolat besikeičianti aplinka bei proga ja pasigrožėti. Juolab kad Renato ištvermės treniruotės dažnai trunka ilgiau. Pavyzdžiui, sportiniu dviračiu jis važiuoja mažiausiai šimtą kilometrų. Antraip esą nėra ko eiti laukan.
dar prieš startą Pasaulio ultratriatlono čempionate R.Orlovas tvirtai tikėjo pasiekęs savojo Everesto viršūnę, o iškovotas vicečempiono titulas tai tik patvirtino.
Kokių mitybos principų laikosi sportininkas ir ką galvoja apie matematinę formulę fizinės jėgos ir psichologinės tvirtybės santykiui apskaičiuoti, klausytojai jau šią savaitę išgirs radijo laidoje „Bėgikai.lt“.
Jos autorius ir vedėjas Tomas Jarusevičius džiaugiasi, kad 15 minučių pokalbiai apie bėgimą ir ne tik radijo bangomis jau gali pasiekti visos šalies gyventojus. Laidą transliuojančių radijo stočių tinklelį kūrėjai drauge su visa bėgikams aktualia informacija skelbia specialiai šiam projektui skirtoje feisbuko paskyroje „Bėgikai.lt“.
