K.Strazdo pirmuoju varžovu bus ukrainietis Maksimas Nedoščkakas. Kaip būsimą dvikovą pristato organizatoriai, tai bus akistata tarp skirtingą kovos stilių propaguojančių kovotojų: „kojų laužytojas“ prieš skausmingų sprando veiksmų specialistą.
„Per daug apie varžovą negalvoju – žymiai daugiau dėmesio skiriu savo pasiruošimui. Žinau tiek, kad jis, kaip ir visi kito to turnyro dalyviai, yra labai aukšto lygio ir specializuojasi kojų laužime. Kalbant apie mane, visus metus kryptingai treniravausi, tad jaučiuosi puikiai pasiruošęs“, – prieš išvyką kalbėjo Baltijos šalių čempiono titulą profesionaliame ringe iškovojęs K.Strazdas.
Kitas Lietuvos atstovas Tomas Smirnovas Kijeve varžysis su Kazachstano žvaigžde Ruslanu Israilovu. Tomas į šias varžybas pateko traumą patyrus turnyre turėjusiam dalyvauti Muchammadui Abdulkadirovui.
„Be varžybinių kovų esu daugiau kaip metai, tad taip staigiai šokti į aukšto lygio turnyrą yra rimtas iššūkis. Karantinai sugriovė daug turnyrų – nuo vietinių čempionatų iki top turnyrų, bet aš niekada nesustojau treniruotis. Visada judėjau, mokiausi naujų judesių, šlifavau niuansus, sustiprėjau fiziškai.
Svorio kategorijoje iki 83 kilogramų dauguma meta svorį ir įprastai – nemažai. Kadangi svėrimai tą pačią dieną, „išvaryti“ visą vandenį iš kūno yra pakankamai sudėtinga. Man asmeniškai svorio mesti nereikia, tad šioje situacijoje, manau, kad turiu pranašumą. Tiesa, svarbu nepriaugti (šypsosi). Galvoju, kad varžovai fizine jėga gali būti stipresni, o mano stiprybė – judėjimas ir greitis“, – pasakojo T.Smirnovas.
– Tomai, kaip vyko pasiruošimas pačiai kovai?
– Kad dalyvausiu turnyre, sužinojau paskutinę savaitę, tad pasiruošti konkrečiai kovai per tiek laiko yra neįmanoma. Kita vertus, aš visada treniravausi, neturėjau jokių pauzių, todėl savo sportine forma skųstis negalėčiau.
Kadangi Kasparas apie dalyvavimą šiame turnyre sužinojo žymiai anksčiau, tai visą tą laiką (apie mėnesį) aš jam padėjau įgauti geriausią įmanomą sportinę formą. Tai reiškia, kad turnyre svarbiausia bus net ne fizinis pasiruošimas, o psichologinis nusiteikimas. Į varžovus net nežiūrėjau, labiau galvoju apie tai, ką pats darysiu išėjęs. O ten ir pamatysime, kuris geresnis (šypsosi).
– Kaip apskritai atrodė šie keisti metų siekiant savo sportinio tikslo?
– Metai be varžybų, daug laiko sau, daug apmąstymų, idėjų, naujų tikslų ir senų užsibrėžtų tikslų siekimas. Niekada nesustojau. Tik į priekį.
– Užsiminei, kad žiūri į save, bet ne į varžovus. Visiškai apie juos nieko nežinai?
– Užtenka žinoti, kad visi šešiolika kovotų top lygio – rudi, juodi brazilų džiudžitsu diržai, Europos, pasaulio čempionatų prizininkai ir čempionai. Vienas už kitą geresni, tad nelabai ką čia daugiau ir pasakysiu.
– Kas, apskritai, tai per turnyras?
– Turnyras bus tikrai gražus ir įspūdingas. Kas turi laiko ir yra neabejingai graplingui, būtinai tegul pažiūri. Bus linksma. Kovotojams numatytas 10 tūkstančių dolerių prizinis fondas taip pat daug ką pasako. Pavyzdžiui, varžovo pasidavimas kovotojų kišenę papildys 200 dolerių. Ko nepasistengti?
