„Olimpinės žaidynės – didžiausia sporto šventė, net ir tokiomis sąlygomis. Organizatoriai padarė milžinišką darbą, kuris vis dar tęsiasi, kad tiek žaidynių dalyviai, tiek Japonijos gyventojai galėtų saugiai džiaugtis šiuo renginiu. Taip, apribojimų bus, tačiau visi suprantame, kad tokios taisyklės šiuo metu būtinos. Neabejoju, kad mūsų sportininkai prie šių sąlygų prisitaikys ir džiugins mus rezultatais. O mes iš visų jėgų juos palaikysime“, – sakė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Tokijo žaidynių šimtadienį – balandžio 14-ąją – olimpinis stadionas Japonijos sostinėje nusidažė olimpinėmis spalvomis. Žaidynių laukimo nuotaikos Tekančios saulės šalyje susimaišiusios su nerimu dėl pasaulį jau daugiau kaip metus kaustančios COVID-19 pandemijos.
Japonijoje net pasigirdo kalbų, kad ir taip metams jau nukeltas žaidynes reikėtų visiškai atšaukti, tačiau tai pavieniai kai kurių politikų pasisakymai, o šalies, kaip ir viso pasaulio, sporto bendruomenė liepą pagaliau įvyksiančių žaidynių itin laukia. O žaidynių šeimininkai laukia medalių krušos.
Tiesiogine prasme žaidynėms pasirengta jau prieš metus – arenos pastatytos arba renovuotos, suplanuota infrastruktūra ir sudėliota sudėtinga logistika. Tokijo olimpinės žaidynės turėtų tapti žmogiškumo, narsos ir vienybės švente. Šių metų vasarą į jas susirinks viso pasaulio geriausi sportininkai, tapsiantys vienybės simboliais ir savo pasirodymais galbūt padėsiantys užgyti sielos žaizdoms.
Sparčiai išplitęs koronavirusas privertė ne tik keisti svarbiausio pasaulio sporto renginio datą. Dėl viruso grėsmės atsirado taisyklių, kurių per ankstesnes žaidynes nebūdavo. Tomis taisyklėmis siekiama apsaugoti žaidynių dalyvių sveikatą.
Tačiau kad ir kaip dėl pandemijos keitėsi pasaulis, laukiamiausio metų renginio tikslai nesikeičia. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai sieks prisibelsti į žmonių sąmonę, pabrėždami sprendimus, padedančius kurti tvaresnį pasaulį.
Šias žaidynes lydi šūkis: „Būkite geresni. Drauge – už planetą ir žmones!“
Reikalavimai – itin griežti
Galutinio taisyklių sąrašo, kurių privalės laikytis visi Tokijo žaidynių dalyviai, dar niekas neturi, o atsakyti į kai kuriuos klausimus organizatoriai kol kas irgi negali, mat situacija keičiasi kone valandomis. Žaidynių rengėjų tikslas, kad didžiausia pasaulio sporto šventė būtų maksimaliai saugi, tad kiekvieną žingsnį tenka apgalvoti šimtus kartų.
„Kone kasdien iš Tarptautinio olimpinio komiteto gauname naujus ir vis griežtesnius reikalavimus, kurių bus privalu laikytis“, – sako LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovo pavaduotoja Agnė Vanagienė.
Mūsų šalies olimpinėje rinktinėje jai skirtos pareigos, kurių iki šiol nebūdavo. A.Vanagienė per žaidynes bus tarpininkė tarp Lietuvos olimpinės delegacijos narių ir organizacinio komiteto. Ji padės spręsti daugiausia su saugumu nuo COVID-19 susijusius klausimus. Tokius tarpininkus turės visų šalių olimpinės rinktinės.
Nuolat bus tikrinami
Organizatorių reikalavimų sąrašą pradeda taisyklės, kurių bus nevalia laužyti norint apskritai atvykti į Tokijo olimpines žaidynes.
Likus dviem savaitėms iki atvykimo kiekvienas olimpinės delegacijos narys privalės atsisiųsti dvi Japonijos vyriausybės užsakymu sukurtas mobiliąsias aplikacijas. Vienoje bus fiksuojamas asmens judėjimas. Ši programėlė panaši į Lietuvoje naudojamą „Korona STOP“, kurios tikslas – nustatyti asmenis, buvusius šalia apsikrėtusiojo koronavirusu ir juos apie tai įspėti.
Antrojoje programėlėje olimpinės delegacijos kiekvienas narys kasdien žymės savo kūno temperatūrą ir savijautą. Nesilaikant reikalavimo naudoti programėles, TOK pasilieka teisę panaikinti pažeidėjo akreditaciją.
Likus ne daugiau kaip 72 valandoms iki skrydžio į Japoniją bus privaloma atlikti PGR testą ir gauti neigiamą COVID-19 sertifikatą.
Vos atvykus į Japoniją, dar oro uoste, bus atliktas dar vienas – greitasis testas. Gavę atsakymą visų šalių sportininkai ir delegacijų nariai privalės kuo greičiau palikti oro uostą ir vengti bet kokių pašalinių kontaktų.
Japonijos vyriausybė jau dabar iš esmės sunkiai įsileidžia užsieniečius, o per olimpines žaidynes kontrolė bus dar labiau sustiprinta. Kiekvienas žaidynių akreditacijos neturintis asmuo atvykęs į Japoniją privalės savo lėšomis dvi savaites izoliuotis. Tačiau net ir po izoliacijos užsieniečiai į žaidynių arenas nebus įleidžiami.
PGR testai Japonijoje bus atliekami nuolat – ir olimpiniame kaimelyje, ir kitose vietose. Pavyzdžiui, anksčiau dėl aklimatizacijos atvykę sportininkai bus testuojami kas 3–4 dienas.
Jei testas bus teigiamas, izoliuotis privalės ne tik tas asmuo, bet ir visi kiti, turėję su juo artimą kontaktą.
Miestą matys pro langą
Judėjimas Tokijuje ir kituose šalies miestuose žaidynėse akredituotiems asmenims bus leidžiamas tik konkrečiais maršrutais. Kai maršrutą patvirtins TOK atstovai, jis bus įvestas į mobiliąją aplikaciją.
„Naudotis viešuoju transportu per žaidynes bus griežtai draudžiama. Sportininkai ir kiti delegacijos nariai į treniruočių ar varžybų arenas galės vykti tik organizatorių transportu“, – paaiškina A.Vanagienė.
Tad Japonijos sostinę sportininkai matys tik pro autobusų ar automobilių langus. Tie sportininkai, kurie varžysis kituose miestuose, Tokijo nepamatys.
Pavyzdžiui, iš kelialapius jau turinčių Lietuvos atletų buriuotojų Viktorijos Andrulytės ir burlentininko Juozo Bernoto varžybos vyks prie Enošimos salos, treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė varžysis Idzu miesto velodrome, ėjikai Brigita Virbalytė, Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas – Saporo mieste.
Svečiai negalės patekti
Gyvenimo olimpiniame kaimelyje laikas pirmąsyk bus ribojamas – sportininkai ir aptarnaujantis personalas jame galės apsigyventi tik likus penkioms dienoms iki starto, o per 48 valandas po paskutinių savo varžybų privalės išvykti. Taip siekiama kuo labiau sumažinti tarpusavyje kontaktą turinčių asmenų skaičių.
Į olimpinį kaimelį nebus įleidžiami jokie svečiai – net valstybių vadovai, kurie anksčiau atvykdavo pasveikinti savo šalies sportininkų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda į olimpines žaidynes palaikyti sportininkų planuoja vykti, jei leis epidemiologinė situacija.
„Pasiskiepijusiesiems taip pat nebus išimčių. Tačiau viliamės, kad mūsų sportininkai bent jau nesusirgs, nes visa olimpinė delegacija jau paskiepyta, o apie 80 proc. gavo ir antrąją skiepo dozę“, – sako LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.
Jaudina psichologinė būklė
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas stengiasi likti stojiškai ramus.
„Didžiausias iššūkis tas, kad kol kas nėra visiškai aišku, kaip vyks sportininkų ir personalo testavimas, kokių papildomų saugumo priemonių bus imtasi ir kokius reikalavimus reikės vykdyti. Dabar gauname tik rekomendacijas, tačiau nieko konkretaus. Nežinome, kaip tiksliai bus organizuotos kelionės iš olimpinio kaimelio į treniruočių ir varžybų arenas bei atgal. Juk tai – ne tik logistika, bet ir tiesiogiai su sportininkų sveikata susiję dalykai: laikas sportininko poilsiui ir atsigavimui tarp varžybų, dopingo kontrolė, net kelionė į žaidynes.
Teks keliauti per daug laiko juostų, keisis oro sąlygos, o iki galo dar neaiškūs reikalavimai iššūkį daro gerokai sudėtingesnį“, – aiškina dešimtose žaidynėse dirbsiantis D.Barkauskas.
Pasak mediko, net įprastinėmis sąlygomis pasirengti žaidynėms būdavo nelengva.
„Gali pasirengti išpildyti net ir didžiausius reikalavimus, tačiau negali pasirengti, kai nežinai, kas tavęs laukia. Pavyzdžiui, jei Tokijuje prasidės koronaviruso protrūkis, kas bus tada? Niekas nieko nežino. Tad nežinomybė – pagrindinis komponentas laukiant žaidynių. Tačiau ji kamuoja ne tik mus – visus“, – primena D.Barkauskas.
Nepaisant nežinomybės, visi sportininkai žaidynėms rengiasi įprastai. Tie, kuriems reikalinga aklimatizacija, į Tokiją vyks anksčiau. Tie, kurie jaučiasi geriau startuodami iškart po kelionės, taip ir elgsis.
Dauguma Lietuvos olimpiečių aklimatizuotis vyks į Hiracukos miestą, esantį maždaug valanda kelio nuo Tokijo olimpinio kaimelio. Su šiuo prie Sagamio įlankos esančiu miestu Lietuva bičiuliaujasi ne vienerius metus, o LTOK turi bendradarbiavimo sutartį.
„Pačioje Hiracukoje nėra pakankamai bazių treniruotis, bet aplink universitetuose nedideliu atstumu bus galima jų rasti, tad, manau, sportininkams nekils bėdų rengtis žaidynėms“, – viliasi LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas E.Petkus.
Tačiau greta fizinio pasirengimo psichologinei sportininkų būsenai teksiantis vaidmuo bus gal net didesnis. LTOK sportininkams Tokijuje, kaip ir 2016-aisiais Rio de Žaneire, žada pasiūlyti psichologo paslaugas.
Papildomos įrangos ar medikamentų žaidynėms šalies olimpinės rinktinės medikų personalas neieško. COVID-19 – virusinis susirgimas, tad jam taikomas tik simptominis gydymas.
„O įrangos ir medikamentų kiekis priklausys nuo delegacijos dydžio. Kol kas teisę vykti į Tokiją turi 28 Lietuvos sportininkai. Rio de Žaneiro žaidynėse dalyvavo 67 atletai. Dar yra laiko ir galimybių iškovoti daugiau kelialapių“, – sako D.Barkauskas.
Nešė olimpinį deglą
Nepaisant to, kad per Tokijo žaidynes bus ribojami sportininkų kontaktai, viešose vietose reikės laikytis atstumo ir dėvėti apsaugines veido kaukes, o sirgaliams bus draudžiama šūksniais palaikyti sportininkus, organizatoriai teigia, kad visi olimpiniame kaimelyje gyvensiantys sportininkai galės dalyvauti žaidynių atidarymo ceremonijoje.
Pirmą kartą istorijoje atidarymo eisenoje savo šalies vėliavą neš du atletai – sportininkas ir sportininkė. Ši naujovė įvesta siekiant lyčių lygybės. Kas taps Lietuvos rinktinės vėliavnešiais, kol kas neaišku.
Pirmasis lietuvis, oficialiai prisilietęs prie Tokijo olimpinių žaidynių, – Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis. Balandžio 3 d. jis tapo vienu deglo nešėjų Tokijo olimpinių žaidynių ugnies nešimo estafetėje. Ambasadorius bėgo nešdamas deglą Jaocu mieste Gifu prefektūroje, kurią su Lietuva sieja neeilinė asmenybė – Chiune (liet. Čijunė, Čiunė) Sugihara. Iš šio miesto kilęs žinomas Japonijos diplomatas Ch.Sugihara 1939–1940 m. Kaune dirbo Japonijos konsulu.
SSRS okupavus Lietuvą, nesilaikydamas Japonijos užsienio reikalų ministerijos formalių reikalavimų per 1940 m. liepą ir rugpjūtį Ch.Sugihara Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių piliečiams išdavė 2139 Japonijos tranzitines vizas. Manoma, kad per SSRS Tolimuosius Rytus į Japoniją ir trečiąsias šalis su Ch.Sugiharos išduotomis vizomis išvyko apie 6 tūkst. žmonių.
„Sugiharos atminimas Gifu prefektūroje itin puoselėjamas. Ten yra daug jam skirtų memorialų, parkų, aikščių. Tos vietovės žmonės pakvietė mane tapti vienu deglo nešėjų kaip Lietuvos, kurioje didvyrišką darbą atliko Sugihara, atstovą. Be to, Gifu prefektūra jau seniai bendradarbiauja su Lietuva“, – pasakoja G.Varvuolis.
Deglo nešimo estafetė ambasadoriui paliko neišdildomą įspūdį. „Prie olimpinės ugnies nebuvau prisilietęs anksčiau, matyt, neprisiliesiu ir vėliau, tad patyriau labai daug gerų emocijų. Juolab kad deglą nešiau vietovėje, kuri nėra karštasis COVID-19 taškas, tad jaučiau ryšį su žmonėmis. Jiems nebuvo draudžiama stebėti estafetę ir palaikyti deglo nešėjus.
Japonijoje yra vietovių, pavyzdžiui, Osakos miestas, kuriame pastaruoju metu įvyko koronaviruso protrūkis, tad deglo nešėjus palaikė tik tvarkdariai ir saujelė artimųjų. Kai kur deglas apskritai bus nešamas per mažai urbanizuotas vietoves, kad tik būtų išvengta bet kokio kontakto su žmonėmis“, – pasakoja trejus metus Japonijoje reziduojantis G.Varvuolis.
Japonijos vakaruose esantis Macujamos miestas dėl vis sparčiau plintančio koronaviruso apskritai atšaukė ten planuotą olimpinio deglo nešimo etapą. Dėl pandemijos deglas keliauja ne per žemynus kaip įprastai, o nešamas tik pačioje Japonijoje.
Duoklė gamtosaugai
Pasak ambasadoriaus G.Varvuolio, jei yra šalis ar miestas pasaulyje, šiomis sudėtingomis sąlygomis gebėsiantis surengti tokį renginį kaip olimpinės žaidynės, tai yra Tokijas.
„Tarnybos šiame mieste dirba sklandžiai, žmonės klauso nurodymų, nerengia pasipriešinimo akcijų, – aiškina G.Varvuolis. – Žinoma, japonai baiminasi žaidynių, kad virusas neplistų, kad į šalį nebūtų įvežta naujų jo atmainų, bet sportininkai japonai labai laukia žaidynių, nes, anot kai kurių prognozių, turi galimybių laimėti daug medalių.“
Ne sykį spaudoje akcentuota ir tai, kad dar likus keliems mėnesiams iki pernai turėjusių įvykti žaidynių Japonija joms jau buvo tobulai pasirengusi.
„Japonų pareigos jausmas ir požiūris į darbą toks, kad jie viską daro taip, kaip reikia ir laiku. Net anksčiau laiko“, – teigia G.Varvuolis.
Jau pernai buvo kalbama, kad japonai stengsis pritaikyti inovacijų žaidynių transporto sistemoje. Dabar dar garsiau kalbama apie tai, kad per žaidynes daug dėmesio bus skiriama globalioms gamtosaugos problemoms spręsti, todėl bus važinėjama tik elektra varomais automobiliais.
Rengiantis žaidynėms ekologijai skirtas itin didelis dėmesys. Pavyzdžiui, olimpinių prizininkų medaliai pagaminti iš žaliavų, surinktų perdirbant senus elektronikos prietaisus. Tokius kaip mobilieji telefonai. Garbės pakylos pagamintos iš perdirbto plastiko. Olimpinis kaimelis pastatytas naudojant vietos medieną, kuri po žaidynių bus panaudota bendruomenių reikmėms.
Žaidynių organizatoriai planuoja pakartotinai panaudoti ar perdirbti 65 proc. per renginį susidariusių atliekų ir, kiek įmanoma, sumažinti vienkartinio plastiko kiekį.
Dėmesys – lygybės klausimams
Tokijo žaidynių organizatoriai skirs didelį dėmesį ir lyčių lygybės klausimams. Buvęs Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto vadovas Yoshiro Mori buvo priverstas trauktis po nepagarbių komentarų apie moteris, mat pareiškė, kad jos nežino, kada nustoti šnekėti. Tokią repliką Y.Mori mestelėjo kalbėdamas apie galimybes Japonijos olimpiniame komitete matyti daugiau moterų.
„Jei padidinsime moterų skaičių, turime užtikrinti, kad kaip nors apribosime jų pasisakymų laiką. Jos nežino, kada sustoti, o tai erzina“, – rėžė Y.Mori ir dar pridūrė: – Organizaciniame komitete turime septynias moteris, bet visos jos žino savo vietą.“
Po šių pasisakymų Y.Mori atsistatydino, o naujoji Tokijo olimpinių žaidynių vadovė Seiko Hashimoto užsibrėžė tikslą atgauti pasitikėjimą ir, kiek įmanoma, siekti lyčių lygybės. Keitėsi ir organizacinio komiteto sudėtis, į jį įtraukta daugiau moterų.
„Japonai deda dideles pastangas, demonstruodami ištikimybę lygių galimybių principams“, – sako G.Varvuolis.
Sprendžia ne vieną galvosūkį
Vis dėlto naujajai žaidynių organizacinio komiteto vadovei tenka priimti aibę nelengvų sprendimų, tokių kaip į didžiausią metų sporto renginį neįsileisti žiūrovų iš užsienio. Ar bus leidžiama žaidynių renginius stebėti vietiniams, sprendimas vis atidedamas.
Tenka spręsti ir klausimus, susijusius su savanoriais iš užsienio. Iki pandemijos buvo kalbama, kad per žaidynes dirbs 80 tūkst. savanorių. Bent 10 tūkst. jų bus užsieniečiai. Vis dėlto dėl pandemijos pats žaidynių organizacinis komitetas priverstas atsisakyti daugumos savanorių iš užsienio paslaugų.
„Kiek girdėjau, žaidynėse dirbs gal tik 500 savanorių užsieniečiai, kurie atliks labai nišines užduotis. Pavyzdžiui, mokės mažumų kalbas“, – sako G.Varvuolis.
Dar liko namų darbų
Kol Tokijo žaidynių organizatoriai stengiasi sudėti paskutinius taškus ant i, Lietuvos olimpinės delegacijos vadovai irgi siekia baigti visus namų darbus. Tų darbų sąrašas, atrodo, netrumpėja. O jau pabaigtus keičia nauji.
„Mums neįprasta, kad likus vos trims mėnesiams iki žaidynių turime tokią mažą rinktinę. Yra daug sportininkų, kurie, tikimės, dar iškovos kelialapius, bet jų atranka kol kas neįvyko. Japonijoje – karantinas, todėl negalime nuvažiuoti apžiūrėti bazių, gyvenimo sąlygų, o mūsų sportininkai negali išbandyti arenų. Tai kliūtys, prie kurių nesame pratę“, – pripažįsta E.Petkus.
Neaišku, kaip pasirengti tam, kad Lietuvos sportininkai per žaidynes turės gerokai mažiau pagalbininkų, nei yra pratę, mat olimpinės delegacijos akreditacijų skaičius bus ribotas. Tačiau, kaip sakė šaunusis kareivis Šveikas: „Vis tiek kažkaip bus – dar niekad taip nebuvo, kad niekaip nebūtų.“
Optimizmo netrūksta
Tuo metu būsimiems olimpiečiams ir jų treneriams optimizmo netrūksta. Ne vienam jų tai, kad žaidynės buvo perkeltos į šiuos metus, padėjo geriau pasiruošti atrankos kovoms, o jau turintiems kelialapius suteikė galimybę kruopščiau pasirengti kovoms Tokijuje.
LTOK sportininkų komisijai vadovaujantis irkluotojas Mindaugas Griškonis pernai pavasarį, vos prasidėjus karantinui, atsidūrė ligoninėje, teko vartoti antibiotikus. Olimpinės žaidynės tada dar nebuvo nukeltos, tačiau pragulėjus pusketvirtos savaitės ligoninės lovoje sugriuvo visi atleto pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai. „Olimpinių žaidynių nukėlimas man naudingas. Koronavirusas sustabdė čempionatus. Olimpinių žaidynių nukėlimas, ligoninė, karantinas – man lyg priverstinės atostogos. Niekada gyvenime neturėjau tokios ilgos pertraukos. Tačiau gal ir gerai. Nuo didelių krūvių pailsėjo organizmas, atslūgo tvyrojusi įtampa, atsigavau psichologiškai“, – tada sakė M.Griškonis.
Jam antrino Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Ežerskis: „Yra ir minusų, ir pliusų. Didžiausias pliusas – galimybė mūsų lyderiui Mantui Knystautui atsigauti po peties traumos ir operacijos. Jis būtų nelabai spėjęs net į paskutinį atrankos traukinį, o dabar turės pakankamai laiko sustiprėti ir pasirengti turnyrams.“
M.Knystautas pateisino trenerio viltis ir jau turi kišenėje olimpinį kelialapį.
Ėjikė B.Virbalytė-Dimšienė olimpinį normatyvą įvykdė pernai rugsėjį Alytuje. Tada ji sakė: „Tikrai labai svajojau apie Tokijo olimpines žaidynes, net ir būdama gana saugi patekti pagal reitingą. Tikrai norėjau į jas vykti su įvykdytu normatyvu, kad niekas nesakytų, jog išvykstu nepelnytai. Labai sudėtinga dabar kalbėti, visos emocijos mano viduje, norisi rėkti, šaukti, esu be galo laiminga. Man tai sugrįžimas. Per savo karjerą iš 1 val. 31 min. iki šiandienos buvau „išėjusi“ penkis šešis kartus. Olimpinis normatyvas – labai aukšto lygio rezultatas, ir tai, kad jį sugebėjau pademonstruoti, rodo, jog kitąmet galiu būti kur kas stipresnė ir galvoti apie aukštą vietą Tokijuje.“
Faktai ir skaičiai
Tokijo olimpinės žaidynės turėjo būti surengtos 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Tačiau dėl pasaulyje išplitusios COVID-19 infekcijos 2020 m. kovo 24 d. priimtas sprendimas žaidynes nukelti į 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 d.
Dabar garantuotus kelialapius turi 28 Lietuvos sportininkai: buriavimo, dviračių plento, dviračių treko, gimnastikos, irklavimo, imtynių, lengvosios atletikos, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.
Tai pirmas kartas žaidynių istorijoje, kai nuspręsta pakeisti jų datą. Tiesa, dėl pasaulinių karų vasaros olimpinės žaidynės buvo atšauktos 1916 m., 1940 m. ir 1944 m.
Teisę rengti 2020 m. vasaros olimpines žaidynes Tokijas iškovojo 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse vykusioje 125-ojoje TOK sesijoje. Rinkimuose Japonijos sostinė pranoko Stambulą (Turkija) ir Madridą (Ispanija).
Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus vykusios jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.).
Planuojama, kad šiose žaidynėse bus pasiektas lyčių lygybės rekordas – net 48,2 proc. dalyvių bus moterys.
