Bene garsiausias visų laikų Lietuvos bušido kovotojas ruošiasi dar vienam, jau trečiam sugrįžimui į didįjį ringą. Prieš ketverius metus, būdamas savo šlovės zenite, R.Morkevičius pasitraukė iš sporto ir ryžosi sudėtingai nugaros operacijai. Sugrįžimas po ilgo reabilitacijos laikotarpio nebuvo toks lengvas, kokio sportininkas tikėjosi.
Daugelio nurašytas, bet niekieno nepamirštas – R.Morkevičius grįžta tam, kad dar kartą užkoptų į viršūnę, kurioje buvo prieš 5-6 metus. Tai buvo laikai, kai visame pasaulyje buvo sunku lietuviui rasti lygiavertį varžovą.
„Kurį laiką buvau pasitraukęs iš didžiojo sporto, blaškiausi po pasaulį, aplankiau ne vieną vienuolyną, tačiau vis neradau sau vietos. Suvokiau tik vieną, kad mano vieta – ringe. Todėl aš grįžtu ir man nesvarbu su kuo, ar kur kovoti. Dabar turiu tikslą įrodyti visam kovos menų pasauliui, kad čempionai sugrįžta“, – kalbėjo R.Morkevičius.
Pasiryžęs grįžti į buvusį lygį
Paklaustas, ar tikisi grįžti į tą lygį, kuriame buvo prieš operaciją, R.Morkevičius kalbėjo nedvejodamas. „Esu subrendęs tam – perėjęs per pergales, traumas, pralaimėjimus. Taip, noriu sugrįžti į buvusį lygį“, – teigė 29-erių sportininkas.
Tuo tiki ir Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis, teigiantis, kad pirmieji du sugrįžimai sėkmingi nebuvo ne dėl paties R.Morkevičiaus kaltės.
„Ankstesni sugrįžimai buvo mūsų – vadybininkų ir trenerių – klaida. Noras kovoti visuomet yra didelis, tačiau nebuvo įvertintas laiko tarpas po operacijos. Operacija buvo išties sudėtinga, o nepraėjus nė septyniems mėnesiams Remigijus jau buvo ringe. Buvo paskubėta. Fiziškai ir techniškai jis buvo pasiruošęs, tačiau psichologiškai – dar ne. Ringe jo nepalikdavo mintys apie nugarą, o tai būti negali. Ankstyvas sugrįžimas buvo visos komandos klaida. Dabar viskas kitaip“, – teigė D.Simanaitias.
 |
| Remigijus Morkevičius |
Jis pridūrė, kad R.Morkevičius į ringą grįžta nė kiek nepraradęs savo populiarumo. „Jei bet kurio japonų sirgaliaus paklausite, kokį kovotoją norėtų pamatyti Japonijoje, visąlaik išgirsite Morkevičiaus pavardę. Jo populiarumas fenomenalus, jis išliko iki šiol. Visi pamena, kokios įspūdingos būdavo Remigijaus kovos. Jo niekas nepamiršo“, – tikino LBF prezidentas.
Su kuo R.Morkevičius kovos „Siemens“ ringe lapkričio 19 dieną – kol kas neaišku. Pasak D.Simanaičio, bus pasirinktas vienas iš trijų kandidatų – vokiečio, baltarusio ir lenko.
R.Morkevičius: pagrindinę kovą buvau perkėlęs į gyvenimą
– Remigijau, kokie motyvai paskatino sugrįžimą?
– Pastaruoju metu sportavau, kad tiesiog geriau jausčiausi, nes gyvenime buvo įvairių sunkumų. Pagrindinę kovą buvau perkėlęs į gyvenimą. Bet be motyvo sportuoti labai sunku. Man visąlaik norisi kažko siekti. Supratau, kad geriausia praktika yra kova.
– Ar skausmai daugiau nekankina?
– Skausmų nejaučiu. Neseniai buvau pas chirurgą, kuris mane operavo. Jis davė 200 metų garantiją. Čia kaip sportinis automobilis – kiek įdėsi, tiek turėsi. Tiesa, kovosiu tik stovėsenoje. Kovų, kai leidžiamos imtynės, atsisakysiu. Ne todėl, kad negalėčiau – tiesiog taip padidėtų traumos rizika.
Pagrindinė kova yra su pačiu gyvenimu. Jis gali smogti tokį smūgį, kokio joks varžovas nesmogs. Jeigu gyvenimo smūgius atlaikai, daug ramiau jautiesi ir ringe.
– Kova parteryje – didelis praradimas?
– Žinote, kartais man priekaištauja, kad mano smūgiai „gatviniai“. Mažiau taktikos, daugiau sprogstamosios jėgos. Bet man prie širdies būtent tokia kova. Aišku, nevengdavau ir imtynių. Galbūt save labiau realizuoju kovose be taisyklių, kur gali improvizuoti. Taisyklės mane riboja. Tad galima sakyti, kad kovai parteryje nostalgiją jaučiu.
– Gerbėjai tave prisimena kaip kovotoją, nemėgstantį ilgai terliotis su priešininkais. Ar panašių kovų turėtume tikėtis ir dabar?
– Sunku pasakyti. Visada norisi kovą baigti greitai, tačiau ilga pertrauka be sporto gali turėti įtakos. Tokiais atvejais įtaka dažniausiai psichologinė. Treniruotės yra viena, varžybos – kita. Tačiau apie pačią kovą nenoriu daug kalbėti. Lengva prisikalbėti, nes niekad nežinai, kas gali atsitikti ringe. Atminty likę viena, bet kiekviena kova yra čia ir dabar. Nenoriu nieko žadėti, nes taip užsikraučiau didelę atsakomybę, įneščiau įtampos. Nenoriu to. Noriu atsiriboti nuo visų klausimų ir spelionių, kaip bus. Ką nuveiksiu ringe, pagal tai ir vertinkite.
– Trečias sugrįžimas psichologiškai lengvesnis, ar priešingai – sunkesnis, nes žinai, kad pirmi du kartai nepavyko?
– Galbūt dabar lengviau. Pagrindinė kova yra su pačiu gyvenimu. Jis gali smogti tokį smūgį, kokio joks varžovas nesmogs. Jeigu gyvenimo smūgius atlaikai, daug ramiau jautiesi ir ringe. Sau jau esi laimėtojas, ir tai psichologiškai tai labai svarbu. Mano gyvenime per pastaruosius metus įvyko daug įvairių dalykų, bet jie įveikti. Galiu pasakyti, kad sugrįždamas šįkart jaučiuosi kur kas tvirčiau. Dažnai grįždamas savotiškai grūdinu save (juokiasi).
– Esi sakęs, kad ir meilė įkvėpė sugrįžti į ringą?
– Taip. Labiausiai esu dėkingas meilei. Bet apie tai nenoriu kalbėti. Tai asmeninis gyvenimas.
Remigijus Morkevičius prieš Takumi Yano (2006 m.):
