Tuo metu apie Lietuvą ir, juo labiau, Lietuvos aikidokus niekas nebuvo girdėjęs. Po kelių metų P.Golovač įkūrė Lietuvos Aikido Aikikai Federaciją (LAAF) ir į Japoniją jau vyko su mokinių komanda. Nuo tada kasmetinės kelionės į Hombu Dojo tapo tradicija.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo įkūrimo, 2013-ųjų balandžio 1 dieną LAAF buvo suteiktas oficialus Aikido Aikikai Hombu Dojo PRIPAŽINIMAS, patvirtintas paties Aikido Doshu Moriteru Ueshibos. Tu pačių metų gegužę pirmą kartą istorijoje Lietuvos aikidokai iš LAAF atstovavo Lietuvą Nippon Budokan (Japonijos kovos menų rūmuose) vykstančiame visos Japonijos Aikido festivalyje. Po trejų metų, 2016aisiais, sensėjus Shigeru Sugawara (7 Dan) pakvietė Lietuvos aikidokus asistuoti jam Aikido festivalio parodomojoje programoje. Tai yra didžiulis įvertinimas Lietuvos aikidokams, turint omeny ypatingą japonų konservatyvumą ir tradicijų laikymasį – sensėjų pasirodymuose visuomet dalyvaudavo tik geriausiai aikido techniką įvaldę meistrai.
Tuometinis Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas tapo kasmetinio visos Japonijos Aikido festivalio garbės svečiu, o į šių metų festivalį buvo pakviestas naujasis Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis. Festivalis kasmet surenka geriausius Aikido meistrus iš visos Japonijos. 10-čiai delegacijų iš užsienio yra leidžiama atstovauti savo šaliai ir demostruoti Aikido techniką. Lietuvos atstovai jau keleta metų yra kviečiami dalyvauti festivalyje.
Pirmų vizitų metu japonai vargiai žinodavo, kas ta Lietuva ir kur ji yra. Tačiau kiekvieną kartą nuoširdžiai domėdavosi su japonams būdingu smalsumu – prašydavo papasakoti apie mūsų tradicijas, apibūdinti Lietuvą. Dabar Moriteru Ueshiba mus vadina „Baltijos trikampiu“ – „Baruto Sangoku“ ir eidamas per salę pasakoja susirinkusiems japonų aikidokams apie lietuvius, klausdamas ar jie žino, kur yra Lietuva? Kaskart sugrižusius lietuvius jis lietuviškai pasveikina „Sveiki sugrįžę“.
2016 m. Lietuva tapo Tarptautinės Aikido Federacijos nare.
Lietuvos vardas Hombu Dojo šiandieną yra plačiai žinomas ir gerbiamas. Visi ten besitreniruojantys žino, jog lietuviai yra pagarbos verti treniruočių partneriai ir iš jų galima pasimokyti. O mums visuomet galima iš japonų pasimokyti besąlygiškos pagarbos ir rūpesčio vieni kitais. Tai giliai įsišakniję jų kultūroje ir puikiai atsispindi Aikido filosofijoje. Dar vienas labai įkvepiantis dalykas Japonų kultūroje yra jų organizuotumas ir tolerancija – kaip preciziškai jie sugeba sutilpti mažoje erdvėje. Neoficialioje aplinkoje japonai nuoširdžiai domisi tavim, visiškai neslėpdami emocijų ir moka be galo džiaugtis net ir mažiausiomis gyvenimo smulkmenomis.
Japonijos kultūroje yra įtin populiari ir labai išvystyta dovanojimo kultūra. Jie tai daro nuolat, nuo mažiausių smulkmenų iki didelių dalykų. Tačiau vertinama yra ne dovanos materialioji vertė, o rodomas dėmesys. Šis paprotys yra plačiai ir smulkiai aprašomas net ir klasikinėje japonų literatūroje.
Susipažinimas su japonais yra itin ilgas ir reikalaujantis kantrybės. Jie visuomet renkasi gyvą bendravimą, todėl daugumai europiečių nepavyksta užmegzti ir išlaikyti santykių su japonais. Ko nors prireikus, japonų turi prašyti labai nuosekliai ir daug kartų, nes jei turi abejonę, kad galės laikytis duoto žodžio, japonai vengia net už menkiausios užuominos į pažadą. Todėl tenka klausti dar ir dar, ir dar, ir dar kartą. Toks atsakingumas ir pareigingumas yra būdingas absoliučiai visoms gyvenimo sritims. Tarkim jie niekuomet neskuba pakelti pamestos piniginės, nes ja pakėlę prisiima atsakomybę ją grąžinti sąvininkui.
Japonai visuomet galvoja apie ateitį ir stengiasi kurti ilgalaikius santykius. Turgaus prekeivis niekuomet neįdės tau sugedusio vaisiaus, nes tikėsis tavęs sugrįžtant. Darbdaviai priimdami darbuotojus, juos stengiasi vertinti taip, kad galėtų dirbti su tuo žmogumi iki pensijos. Lygiai taip pat jie elgiasi ir su daiktais. Atrodo, jog gyvendami technologijų šaly, galėtų vaikytis naujovių ir atsinaujinti akies mirktelėjimu. Tačiau anaiptol – kol daiktas veikia ir yra pataisomas – stengiasi jo nekeisti.
Lietuviai japonus žavi savo atkaklumu ir ryžtu – nuosekliai ir kantriai treniruojasi, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Japonijos kultūrą tam, kad geriau pajustų ir suprastų Aikido. Jų akimis, lietuviai nevengia sunkumų ir itin kantriai stengiasi juos įveikti.
Lietuvai didelė garbė, kad LAAF ir Aikido Dojo „Sūkurys“ jubiliejų progą pagerbti atvyksta Aikido įkūrėjo dinastijos atstovas Dojo-Cho Mitsuteru Ueshiba. (Dojo-cho – jap. „salės vadovas“)
Skaitydami straipsnius arba Aikido apibrėžimus daugelis, natūralu, pirmiausia susiduria su informacijos apie Aikido pradininką Morihei Ueshiba gausa. Daugelis meistrų ir mokytojų dažnai dairosi į žmogų, kurio niekuomet neteko pažinti, kad įsivertintų tiek savo technkikos, tiek moralinius pasirinkimus. Tačiau tik nedaugelis žino, jog Aikido toks, koks nūdieną yra praktikuojamas visame pasaulyje yra ne tik Morihei Ueshiba, bet ir jo sūnaus Kisshomaru Ueshiba, jo anūko Moriteru Ueshiba ir proanūkio Mitsuteru Ueshiba nuopelnas.
Mitsuteru Ueshiba gimė 1981 birželio 27 dieną Tokijuje ir yra pirmosios Ueshiba šeimos kartos, neturėjusios galimybės pažinti Įkūrėjo, atstovas, mokantis kitus Aikido meno.
Būdamas trejų jis pradėjo moktis Aikido iš savo senelio, antrojo Doshu Kisshomaru Ueshiba. 2006 kovo mėnesį pabaigęs studijas Toyo universitete, Mitsuteru Ueshiba pradėjo dirbti Pasaulinėje Aikido būstinėje Tokijuje.
Pastaruoju metu Mitsuteru Ueshiba treniruoja Hombu Dojo salėje, tačiau taip pat moko universitetuose, veda Aikido užsiėmimus įvairioms socialinėms grupėms bei Aikido klubams. Be savo įprastų pareigų, vietinių bei užsienio organizacijų kvietimu Mitsuteru Ueshiba lankosi kasmetiniuose renginiuose, vadovauja tarptautiniams Aikido seminarams, vykdo Aikido parodomąsias programas ir kitaip stengiasi populiarinti aikido meną. Lietuvai didelė garbė kad Lietuvos Aikido Aikikai Federacijos ir Aikido Dojo „Sūkurys“ gražių jubiliejų pagerbti atvyksta Aikido įkūrėjo dinastijos atstovas, tuo parodydamas pasauliui, jog Lietuvos aikidokų pasiekimai yra gerbiami, vertinami ir pripažįstami.
Kviečiame visus aikidokus ir Japonų kultūros gerbėjus į neeilinį Lietuvos Aikido istorijos renginį – Tarptautinį Jubiliejinį Aikido seminarą, kuriam vadovaus Aikikai Hombu Dojo vadovas, Aikido įkūrėjo proanūkis Mitsuteru UESHIBA. Tikimasi, kad seminaras sutrauks nemažai aikidokų iš visos Europos – Aikido įkurėjo šeimos palikuonio apsilankymas šiame regione yra itin retas įvykis. Iki šiol nei vienas Ueshibų šeimos narys nebuvo lankęsis Baltijos šalyse.
Seminaras taps įspūdinga švente visiems kovos menų bei Japonijos kultūros mėgėjams. Jo kulminacija – III-iasis Tarptautinis Aikido festivalis, kurio metu savo Aikido parodomąsias programas demonstruos Lietuvos bei užsienio Aikido meistrai, taip pat ir seminaro vadovas Mitsuteru Ueshiba. Seminaro metu paminėsime „Sūkurio“ asociacijos veiklos 25-metį bei LAAF įkūrimo 15 metų sukaktį.
Seminaro metu vyks ir speciali treniruotė vaikams, kuriai vadovaus Dojo-Cho asistentas, Hombu Dojo instruktorius Akira Matsumura (3 Dan AIKIKAI).
Seminaras vyks 2018 metų birželio 16-17 d., Delfi Sporto centre, Vilniuje.
