Lietuvos sporto banke 2017 metams guli 6,7 mln. eurų, surinktų iš tabako bei alkoholio akcizų bei loterijų – apie 400 tūkst. eurų daugiau nei prieš metus.
Šiuos milijonus padalins keturių asmenų KKSRF fondo taryba, pasisamdysianti dvi dešimtis nepriklausomų ekspertų ir pradėsianti ilgą dalybų procesą.
Į valstybės pinigus 2017 metams pretenduoja sporto federacijos, lygos, klubai, sporto centrai, universitetai, mokyklos, darželiai ir ne tik.
Kauno medžiotojų sąjunga taikosi į 31 tūkst. eurų, paraiškoje ji teigia, kad įsirengtų stendinio šaudymo aikštelę.
Lietuvos karpininkų asociacija žvejų varžyboms „Baltijos taurė 2017“ prašo per 8 tūkst. eurų. Keturis kartus daugiau (33,6 tūkst.) norėtų sportinės žūklės federacija, ketinanti išsiųsti žvejus į Europos ir pasaulio pirmenybes.
Lietuvos keliautojų sąjungai reikia 28 tūkst. eurų veiklos plėtrai.
Benediktas Vanagas pernai sulaukė paramos iš Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, o kitas lenktynininkas Antanas Juknevičius norėtų pinigų iš KKSRF – projektui Dakaras.lt jis prašo 36 tūkst. eurų, kad galėtų skatinti jaunuosius lenktynininkus.
Net ir respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė norėtų įsirengti teniso aikšteles, kad darbuotojai ir pacientai galėtų įvairiau leisti laisvalaikį. Tam iš fondo reikėtų 128 tūkst. eurų.
Medžiotojai skamba nepatikimai, bet taip ir nebus, kad pinigai būtų skirti šaudmenims arba šautuvams.
„Kreiptis į fondą nedraudžiama nė vienai organizacijai, juo labiau toms, kurios kultivuoja sportą, – teigė KKSRF pirmininkas Algis Bronislovas Vasiliauskas. – Svarbiausias yra projekto turinys – kiek jis naudingas sportui ir visuomenei.
Medžiotojai skamba nepatikimai, bet taip ir nebus, kad pinigai būtų skirti šaudmenims arba šautuvams.“
Pinigų reikia ir stadionams, ir šuolininkams su kartimi
UAB „Futbolo stadionas“ prašo 58 tūkst. eurų Lietuvos futbolo federacijos stadiono pietinės tribūnos renovacijai. Ši tribūna įlūžo keliose vietose per spalį vykusias pasaulio čempionato rungtynes tarp Lietuvos ir Maltos rinktinių. Paraiškoje pabrėžiama, kad tribūną sutaisyti būtina, nes šiame stadione planuojama rengti ir kitas pasaulio čempionato atrankos rungtynes – birželį į Vilnių atkeliaus Slovakijos futbolininkai.
Savo dalies iš sporto banko tikisi sulaukti ir kiti stadionai bei sporto kompleksai.
S.Girėno ir S.Dariaus sporto centro Kaune projektas – vaikų žaidynės, kuriose aštuoniose sporto šakose dalyvautų 12–15 metų paaugliai iš viso pasaulio. Prašoma 150 tūkst. eurų.
Marijampolės futbolo klubas norėtų 112 tūkst. eurų, kad būtų atnaujintas futbolo maniežas, tiksliau – persirengimo kambariai.
Krepšinio aikštės įrengimui Triušelių bendruomenei reikia 11 tūkst., o štai Arvydo Sabonio krepšinio centrui sporto bazės remontui – 157 tūkst. eurų.
Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija siektų už 40 tūkst. eurų fondo pinigų suremontuoti 1978 metais pastatytą salę sostinės Vytenio gatvėje, o Antano Sireikos krepšinio akademija Šiauliuose už 42,5 tūkst. norėtų įsigyti inventoriaus.
VŠĮ „Bim Bam“ klubas kartu su Lietuvos teniso sąjunga norėtų surengti „Futures“ teniso turnyrą Kauno Ąžuolyno aikštynuose. Tam tikisi gauti iš fondo 52,6 tūkst. eurų.
„Vilniaus futbolo fanų klubas“ prašo beveik 50 tūkst. eurų aikštelių plėtrai ir žada įrengti mažojo futbolo ir paplūdimio tinklinio aikšteles, nors jos šiame stadione sostinės centre jau yra.
Niekaip statybų nebaigiančiam Lietuvos žiemos sporto centrui Ignalinoje reikalinga 115 tūkst. eurų treniruoklių salės įrenginiams ir distancinio slidinėjimo trasų mašinai, o dar 40 tūkst. eurų šaudyklos ir riedučių trasos remonto darbams.
VŠĮ „Nacionalinis žiedas“ įsitikinęs, kad saugumą per lenktynes užtikrinti padėtų 102 tūkst. eurų iš fondo ir dar 65 tūkst. eurų techninei įrangai atnaujinti.
Galbūt Lietuvoje pagaliau išaugs ne tik stiprūs irkluotojai, bet ir pajėgūs šuolininkai su kartimi? Olimpinis sporto centras kreipėsi dėl beveik 184 tūkst. eurų irklavimo starto tiltui Trakuose ir šuolių su kartimi sporto įrangai (stovai, čiužiniai, apsauginis namelis) Vingio parko stadione.
Eis į pamokas ir ruošis žygiams Europoje
Iš KKSRF fondo lėšų norėtų gauti ir tokios mažai žinomos ekipos kaip „Rietavo liūtas“, ir tos, kurios rungtyniauja tarptautiniuose turnyruose.
Prienų-Birštono krepšinio klubas „Vytautas“ mano, kad 7,7 tūkst. eurų padėtų paskatinti Prienų ir Birštono jaunimo fizinį aktyvumą.
„Krepšinio rytas“ galėtų atvesti „Lietuvos ryto“ komandą į moksleivių pamokas, jei iš fondo būtų skirta 11 tūkst. eurų.
Lietuvos futbolo A lygos vicečempionas „Trakų“ klubas pasirengimui Europos lygos varžyboms pageidautų 29 tūkst. eurų, o vienas pajėgiausių šalies rankinio klubų Klaipėdos „Dragūnas“ norėtų apie 30 tūkst. eurų trims projektams – trenerių kvalifikacijai, inventoriui ir aukšto meistriškumo sportininkams.
Kastyčio Girdausko automobilių klubui reikėtų per 40 tūkst. eurų naujai įrangai.
Sporto viešinimas – ne už „ačiū“
Į sporto pinigus pretenduoja ir įvairios žiniasklaidos priemonės bei projektai.
UAB „TV partneriai“ pageidauja 104,5 tūkst. eurų, kad vykdytų sporto varžybų transliacijas viename iš interneto portalų, o „Sporto leidinių grupė“ norėtų 115,9 tūkst. eurų. VŠĮ „Dokumedija“ mano, kad projektas apie parolimpiečius vertas 29 tūkst. eurų.
Dokumentinio filmo apie 1997 m. Europos moterų krepšinio rinktinės triumfą Europos čempionate kūrėjai prašo 15 tūkst. eurų, o jų kitas dokumentinis filmas apie trenerį Vladą Garastą kainuotų šiek tiek mažiau – 13,5 tūkst. eurų.
Vidas Mačiulis ir jo laida „Krepšinio pasaulyje su Vidu Mačiuliu“ už 12,5 tūkst. eurų žada populiarinti krepšinį – skaičiuoja, jog viena laida pasiektų 100 tūkst. žiūrovų.
Žurnalistų sąjunga sporto turnyrams prašo 16 tūkst., o Lietuvos sporto žurnalistų federacija – 9 800 eurų.
„Sport 1“ televizijos sporto laidų projektas „Čempionai LT“ kreipėsi dėl 40 tūkst. eurų, o įvairias sporto varžybas anonsuojanti ir televizijos reportažus rengianti VŠĮ „Virtus LT“ – 65 tūkst. eurų.
Galiausiai yra svarbu, kad visi projektai būtų sąžiningi ir skaidrūs. Tuo ketina pasirūpinti UAB „Maniakai“, žadantys susisteminti sporto pinigų padalinimą delfi.lt portale už 55 tūkst. eurų.
Krepšinio rinktinėms reikia poros milijonų
Didelė sporto pinigų lagamino dalis atiteks įvairiausių sporto šakų federacijoms.
Populiariausia Lietuvoje sporto šaka tradiciškai tikisi gauti didžiausią sumą. Vien visų rinktinių parengimui ir dalyvavimui varžybose Lietuvos krepšinio federacija prašo iš fondo 1 mln. 811 tūkst. eurų, paskaičiavusi, jog visos metų išlaidos nacionalinėms komandoms sieks 2 mln. 760 tūkst. eurų.
Kitos mūsų šalies sporto sunkiasvorės suvokia, kad pagal nustatytas pasiekimų ir masiškumo formules gali pretenduoti į kelis kartus mažesnes sumas.
Plaukimo federacijai reikėtų beveik 600 tūkst. eurų vandens sporto šakų vystymui ir dar 163 tūkst. projektui „Mokėk plaukti“. Šiuolaikinės penkiakovės federacija prašo 558 tūkst. eurų aukšto meistriškumo atletams, o Lietuvos lengvosios atletikos federacija – 497 tūkst. eurų.
Panašios sumos reikėtų ir Lietuvos aeroklubui. Jis prašo per 590 tūkst. eurų aviacijos sporto plėtrai ir dar 43 tūkst. savo organizacijos 90-mečio šventei.
295 tūkst. eurų aukšto meistriškumo sportininkams ir 103 tūkst. naujoms valtims prašo Lietuvos irklavimo federacija, kurios keturi atletai šiemet tapo Rio de Žaneiro olimpiniais prizininkais. Futbolo federacija pageidauja 181 tūkst. eurų jaunimo komandoms.
Vėl dalins pinigus savo organizacijoms
Visuomeninių organizacijų ryškūs lyderiai pretenduojant į sporto pinigus tradiciškai yra tos organizacijos, kurių vadovai susiję su KKSRF taryba.
Iš KKSRF fondo pirmininko pareigų praėjusį mėnesį atsistatydinusio Rimanto Kveselaičio vadovaujama Lietuvos sporto federacijų sąjunga prašo 430 tūkst. eurų savo rengiamoms jaunimo žaidynėms ir naujai aprangai.
Naujasis KKSRF fondo pirmininkas A.B.Vasiliauskas vadovauja Lietuvos asociacijai „Sportas visiems“, kuri vykdo veiklą nuo 1991 metų ir vienija devyniolika skėtinių organizacijų. „Sportas visiems“ prašo 395,4 tūkst. eurų.
Savo ruožtu, pinigų atskirai prašo ir skėtinės organizacijos. Pavyzdžiui, Lietuvos studentų sporto asociacija nurodo, kad „Sportas visiems“ judėjimui norėtų 40,7 tūkst. eurų.
KKSRF fondo pirmininkas A.B.Vasiliauskas vadovauja ir Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, kuri kitais metais nori pasikeisti senus langus (prašo 7,6 tūkst. eurų), naujų treniruoklių (8 tūkst.), o plėtrai draugijai reikėtų dar 64 tūkst. eurų.
Kartu su A.B.Vasiliausku fondo tarybai šiuo metu priklauso Edis Urbanavičius, Albinas Grabnickas ir Romualdas Bakutis. Visi keturi yra susiję su organizacijomis, kurioms įprastai tenka dalis KKSDF lėšų.
E.Urbanavičiaus vadovaujamas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) nusipelniusių sporto asmenų pagerbimui ir socialinei paramai prašo 92 tūkst. eurų. A.Grabnickas yra Lietuvos sportinio buriavimo viceprezidentas ir vadovauja savivaldybių sporto padalinių asociacijai, kuri vienija ne vieną paramos prašančią savivaldybę. R.Bakutis praėjusį mėnesį perrinktas prezidentu dviračių sporto federacijoje, kuri taip pat pretenduoja į fondo pinigus.
„Ar sporto pinigus turi skirstyti muzikantų sąjunga? Fondo taryboje yra žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo sporto srityje. Jie žino visas esmines problemas, – paklaustas apie užprogramuotą interesų konfliktą, tvirtino A.B.Vasiliauskas. – Kitas dalykas – kiek jie nulems sprendimus. Tam yra numatyta tvarka – galima nusišalinti, jei nagrinėjamas klausimas, susietas su interesų konfliktu. Šie dalykai yra išsprendžiami.“
Tiesa, tarybos narių opozicijoje atsidūręs ir daugiau viešumo dalijant pinigus prašęs E.Urbanavičius teigė, jog tokie nusišalinimai būna fiktyvūs.
„Apie tai yra kalbėjęs ir priežiūros institucijos – antikorupcijos atstovas. Nors tarybos narys, svarstant jo organizacijos klausimą, balsavimo metu nesėdi kabinete, iki tol jis sėdi ir bendrauja su kitais, – sakė E.Urbanavičius. – Naujame fondo įstatyme esame įrašę, jog fondo neturėtų dalyti asmenys, užimantys vadovaujančius postus organizacijose. Tai turėtų būti ekspertų komisija, kuri pateiktų vadovui priimti galutinį sprendimą.“
