Tai pajutome visi, gyvenantys sportu: pasikeitė kovos, žiūrėjimo ir sirgimo būdai. Pasikeitė visa sporto sistema.
2020 metų kovą įvyko šokas – po pirmųjų užsikrėtimų, dar neaiškios grėsmės sporto klubuose užgeso šviesos, sustojo beveik viskas visose šalyse, išskyrus kelias, kaip Baltarusija.
Viskas vėl pajudėjo lėtai: nuo bėgimo ratų aplink lovą, nuotolinių krepšinio ar plaukimo pamokų kambaryje, iki pirmųjų treniruočių grupelėmis, turnyrų „burbulų“, medicininių kaukių apytuštėse tribūnose, spaudos konferencijų per „Zoom“, o galiausiai – atšauktų čempionatų ir nukeltų rungtynių.
15min išskyrė 12 momentų per metus, kai COVID-19 tapo nepageidaujamu, bet svarbiu žaidėju sporte.
Pirmasis užsikrėtęs Lietuvos sportininkas: pacientas Nr.23
Lietuvos salės futbolo rinktinės žaidėjas Pavelas Smolkovas buvo vienas pirmųjų, kuriam Lietuvoje diagnozuotas koronavirusas.
Nuo 2019 metų gruodžio vidurio jis atstovavo Stokholmo „Djurgardens“ salės futbolo komandai, Švedijos pirmenybės ėjo link finišo, kai 35 metų lietuvis ėmė ruoštis namo, gavęs darbdavio kvietimą sugrįžti.
P.Smolkovas pirmuosius suprastėjusios sveikatos ženklus pajuto prieš kelionę namo į Lietuvą kovo mėnesį, bet iki šiol nėra tikras, kur galėjo prikibti liga. „Neįsivaizduoju – galbūt metro, kur rinkosi ypač daug žmonių. Sunku pasakyti, – svarstė Stokholme gyvenęs vilnietis. – Aš gyvenau nedideliuose apartamentuose vienas.
Įdomu, kad prieš kelionę atgal į Lietuvą manęs aplankyti buvo atvykęs draugas, jis pas mane pagyveno tris dienas. Paskui jis atliko testą, kuris patvirtino, kad virusu nesusirgo. Kitaip nei aš.“
P.Smolkovas į medikų glėbį pateko, lėktuvui iš Stokholmo nusileidus į Vilnių. Tuo metu ten vyko tikra lėktuvų ir keleivių spūstis, o futbolininkas vis labiau juto lengvus simptomus, jam priminusius gripą. Kai termovizoriumi buvo patikrintas vieną, o paskui dar kelis sykius, P.Smolkovas suprato, kad namo neparvažiuos.
