Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2021 01 15

Sambo kilimą į viceministro kėdę iškeitęs imtynininkas – apie sporto žaizdas, LFF ir dziudo skandalą

Keturis dešimtmečius ant sambo kilimo praleidęs Linas Obcarskas metų pradžioje atvertė naują gyvenimo puslapį. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės kvietimu buvęs imtynininkas tapo viceministru ir perėmė sporto sritį, kurioje jau nuo pirmųjų dienų ėmėsi pertvarkų.
Linas Obcarskas (viduryje) tapo ŠMSM viceministru
Linas Obcarskas (viduryje) tapo ŠMSM viceministru / ŠMSM ir 15min nuotr.

51-erių L.Obcarskas krūvą veiklų iškeitė į vieną.

Neolimpinės imtynių rūšies sambo atstovas iki 2020 m. pabaigos užėmė ir sambo federacijos prezidento, ir Kauno technologijos universiteto (KTU) sporto ir sveikatingumo centro vadovo pareigas.

Be to, 2015 m. pasaulio sambo meistrų čempionato prizininkas turėjo ir verslų, tarp kurių – ketvirtį amžiaus plėtotą IT techninės ir programinės įrangos firmą.

Lino Obcarsko darbo patirtis

  • 2021 m. sausį paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru, kuruojančiu sportą
  • 2020 m. Kauno technologijos universiteto Sporto ir sveikatingumo centro vadovas
  • 2018-2020 m. UAB „Pažangūs pozicionavimo sprendimai“ komercijos vadovas
  • 2014-2020 m. Kauno technologijos universiteto Mechatronikos instituto mokslo darbuotojas
  • 2014-2015 m. Kauno technologijos universiteto Sporto centro direktorius
  • 2012-2013 m. Kauno technologijos universiteto Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro direktorius
  • 2014-2020 m. Kauno technologijos universiteto Sporto centro vyr. treneris
  • 1999-2014 m. Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros katedros lektorius, vedėjas, docentas
  • 1996-2021 m. UAB „Toltas“, direktorius
  • 1994-1999 m. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas, doktorantas
  • 1994-1996 m. finansų maklerio įmonės UAB „Poliraksas“ direktorius
  • 1993-1994 m. Kauno technologijos universitetas, inžinierius
  • Yra parengęs mokslinių publikacijų, recenzijų, mokomųjų knygų. Dalyvavo lietuviško palydovo LitSAT-1 projekto vykdytojų komandoje. Pasaulio sambo meistrų čempionatų prizininkas (3 v). Lietuvos sambo federacijos, Paramos fondo „Sambo development fund“ prezidentas (2011-2021m.), Europos sambo federacijos vykdomojo komiteto narys, nuo 2020 m. Lietuvos studentų sporto asociacijos vykdomojo komiteto narys. Lietuvos studentų nacionalinių rinktinių sudarymo komisijos pirmininkas (2017-2021 m.), Pasaulio sambo federacijos (FIAS) Studentų sporto komisijos pirmininkas (2009-2012 m.).

Informatikos, inžinerijos ir vadybos studijas baigęs mokslų daktaras visų turėtų veiklų buvo priverstas atsisakyti po lemtingo J.Šiugždinienės, gruodį prisaikdintos ŠMSM ministre, skambučio, lėmusio L.Obcarsko posūkį į Vyriausybę.

Įvertinęs savo patirtį, kurią ne vienerius metus kaupė ir užsienyje, L.Obcarskas priėmė kvietimą kuruoti sporto sritį ir pakeitė Korneliją Tiesnesytę, pasitraukusią kartu su ankstesne Vyriausybe.

„Net sąrašą darausi, kad ko nors neužmirščiau“, – apie veiklas, kurių tenka atsisakyti, ir sutartis, kurias tenka nutraukti, sakė L.Obcarskas.

ŠMSM nuotr./Linas Obcarskas
ŠMSM nuotr./Linas Obcarskas

15min pokalbyje su naujai iškeptu viceministru sporto sričiai L.Obcarskas papasakojo apie netikėtą ministrės kvietimą, vardijo Lietuvos sporto problemas, papasakojo apie planuojamus pokyčius ir pažvelgė į opias žaizdas šalies futbolo ir dziudo federacijose.

– Išvien su ministre Jurgita Šiugždiniene dirbote KTU universitete. Koks jūsų ryšis su ministre ir ar nustebote sulaukęs jos kvietimo tapti viceministru?

– Tikrai nustebau. Ryšys toks, kad ji buvo rektorė, dekanė, o aš dirbau kituose universiteto padaliniuose. Bet asmeniškai bendrauti neteko. Tikrai žinojau ją, jos darbus, ypač kaip rektorės. Bet buvome tik bendradarbiai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

– Apie ką su ministre kalbėjotės daugiausia prieš priimdamas jos kvietimą?

– Pagrindinis dalykas buvo galimybė vykdyti Vyriausybės programą ir tai, kas numatyta sporto srityje. Aš persižiūrėjau programą, įvertinau, kad ten yra stiprių, logiškų dalykai. Manau, kad turiu patyrimo ir kompetencijos spręsti tuos klausimus ir dėl to priėmiau tokį sprendimą.

– Bet prie Vyriausybės programos sudarymo jūs pats neprisidėjote?

– Ne, neprisidėjau.

– Palikote sambo federacijos prezidento postą. Kiek buvo sunku pasitraukti iš veiklos jums artimiausio sporto valdyme?

– Žinoma, sunku. Praleisti ne vieneri metai. Aš „ant kilimo“ nuo 1981 metų... Tai tikrai sunku, bet aš nė kiek neabejoju sambo federacijos ateitimi. Tai stipri, demokratiška, pakankamai moderni, ambicinga ir didelius siekius turinti organizacija. Nauju prezidentu laikinai paskirtas Feliksas Jankauskas (vienas iš sambo federacijos viceprezidentų – aut.past.). Mano kadencija turėjo baigtis už trijų mėnesių. Manau, kad viskas su sambo bus gerai.

– Gal neatmetate galimybės kada nors dar sugrįžti į sambo federacijos veiklą?

– Viskas pasaulyje sukasi ratu, tad nieko negali atmesti.

Manau, kad viskas su sambo bus gerai.

– Daugelį metų vadovavote ir verslams, tad teko atsisakyti ir šios veiklos.

– Taip, praėjusią savaitę nutraukiau keturias darbo sutartis, šią savaitę nutrauksiu dar vieną. Dar reikia išstoti ir iš visų visuomeninių organizacijų. Aš net sąrašą darausi, kad ko nors neužmirščiau. Paprašiau mūsų teisės skyriaus, kad sutvarkytų šiuos klausimus kaip galima greičiau. Turiu pasitraukti iš visų veiklų, kurios galėtų man trukdyti ar daryti kažkokią įtaką.

– Kalbant apie sportą, kokias didžiausias problemines vietas įžvelgiate Lietuvos sporte?

– Iš karto matau problemą, kad paskutiniai pokyčiai ir lūkesčiai keičiant sporto valdymo struktūrą, pertvarkant Lietuvos sporto centrą, nedavė gerų rezultatų, ypač kalbant apie aukšto meistriškumo sportininkus.

Dabar turime 24 sportininkus, patekusius į olimpines žaidynes, ir tai yra gerokai mažiau nei ankstesnėse žaidynėse. Aukščiausiame lygmenyje sporto sistema neveikia taip, kaip norėtųsi, ir čia reikia pokyčių.

Fizinio aktyvumo srityje taip pat yra problemų. Tiek moksleivių, tiek studentų sveikatos būklė negerėja. Tai susiję ir su infrastruktūra, ir su įgūdžiais, ir su galimybėmis, galbūt ir apskritai su kultūra. Sportuoti ir užsiimti fizine veikla nėra prioritetas ir tą po truputį reikia keisti.

Jau ėmėtės įgyvendinti pažadą iš Vyriausybės programos dėl didinamo finansavimo aukšto meistriškumo sportininkams. Koks bus tas finansavimas ir kodėl norite pokyčių šioje srityje?

– Dabartiniai rezultatai nuosekliai prastėja. Jeigu situaciją paliktume tokią pačią, būtų dar blogiau ir kitose olimpinėse žaidynėse turėtume dar mažiau sportininkų. Privalome kažką keisti.

Pagal sporto įstatymą, sportas finansuojamas iš alkoholio ir tabako akcizų. Dėl tos nuostatos, kad sportas yra finansuojamas įstatyme nurodytu dydžiu, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tai yra neteisinga. Vyriausybė tokiu būdu buvo praradusi teisę formuoti biudžetą ir priimti sprendimus. Tad Vyriausybė šia teise ėmė naudotis ir keitė proporciją.

Jeigu situaciją paliktume tokią pačią, būtų dar blogiau ir kitose olimpinėse žaidynėse turėtume dar mažiau sportininkų. Privalome kažką keisti.

Seniau sporto rėmimo fondas, formuojamas iš akcizų, daugiausia finansavo fizinio aktyvumo veiklas. Nuo 2016 m. fondas visą laiką augo, bet aukšto meistriškumo veiklos finansavimo lygmuo buvo fiksuotas. Dabar priimtas sprendimas, kad 30 proc. fondo lėšų skirtume aukšto meistriškumo sportui, kaip probleminei ir apleistai sričiai.

Šiais metais finansavimas padidėtų 6,44 mln. eurų. 1 mln. eurų iš karto bus skirtas didinti tiesioginiam federacijų finansavimui, o per metus finansavimas dar gali būti padidintas iki 1,7 mln. eurų. Paskui bus paskirstytos lėšos ir aukšto meistriškumo sporto programoms.

Skirsime lėšų ir Lietuvos sporto centro lengvosios atletikos maniežo darbams užbaigti, nes aukščiausio meistriškumo sportininkai neturi, kur sportuoti.

– Olimpinio sporto centro panaikinimas pastaraisiais metais kėlė daug diskusijų. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu – ar sporto centras turi būti sugrąžintas toks, koks buvo anksčiau, o galbūt tobulinamas?

– Aš girdėjau įvairių diskusijų. Tokio, koks jis buvo anksčiau, turbūt nereikia, bet pagalbos sportininkams reikia.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos olimpinis sporto centras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos olimpinis sporto centras

Pagrindiniai sportininkų nusiskundimai būdavo dėl medicininio federacijų aprūpinimo. Lėšos eidavo tiesiai į federacijas, o jos turėdavo pačios skirti finansavimą medicinai. Tai būdavo įmanoma tik labai stiprioms, finansiškai pajėgioms federacijoms. O didžioji dalis skiria tas lėšas sporto varžybų organizavimui, o ne medicininiam aprūpinimui.

Nuo šių metų stiprinamas Lietuvos sporto centras ir ten atsiranda medicininis departamentas. Ten bus galimybė aukšto meistriškumo sportininkams gauti medicininį palaikymą.

Dėl tolesnės Lietuvos sporto centro veiklos galėsiu pakomentuoti tik detaliai susipažinęs su centro veikla. Ten turbūt irgi pokyčių reikės, nes tikrai valdoma daug infrastruktūros, yra tokių skaudžių objektų. Ir pats žinau, ir gaunam pastabas apie Druskininkų sporto centro įveiklinimą, maniežą, yra ir kitų klausimų.

– Vyriausybės programoje minima, kad bus tobulinamas Sporto įstatymas. Kokių pokyčių jam reikia labiausiai?

– Pirmiausia, turime atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatyme negalime nustatyti rėžių vienai ar kitai veiklos sričiai. Tai reiškia, kad tos lėšos turėtų būti skiriamos derantis dėl biudžeto ir Vyriausybės lygmeniu. Turės atsirasti ta nuostata.

Dar gauname pastabų iš organizacijų, kad norėtų labiau išdiskutuoti aukšto meistriškumo sąvoką. Norėtų apibrėžti kvalifikacijos tobulinimo, sportininkų, instruktorių rengimo sąvokas. Dabar bus sudaryta išplėstinė grupė, kuri teiks siūlymus, kaip būtų galima tą įstatymą patobulinti. Sukurti visą įstatymą nuo pradžių užima daugybę laiko, tad dabar apsiribosime tomis vietomis, kurios akivaizdžiai kliūva.

Numatome dirbti intensyviai, nes stipendijos sportininkams gali būti keičiamos tik pagal įstatymą. Mes numatėme stipendijų gavėjų ratą, bet turime teikti tai svarstyti Seimui ir tik jam priėmus įstatymą, didesnė sportininkų dalis galėtų gauti didesnes stipendijas. O lėšos tam jau yra numatytos. Numatome intensyviai dirbti tobulindami sporto įstatymą.

– Programoje minima, kad ši Vyriausybė stengsis eliminuoti korupciją sporto organizacijų veiklose. Kokių žingsnių reikia, kad tai būtų pasiekta?

– Taip, tikrai nemalonu girdėti, kai lėšos neskaidriai skirstomos. Pirmas etapas, iš karto atsižvelgsime į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštus ir rekomendacijas dėl nacionalinio sporto rėmimo fondo sudėties. Ten bus įteisinta rotacija, atstovavimo principai. Kreipiame didelį dėmesį priežiūrai ir numatome viešinti visas įmanomas vietas, kur bus skirstomos lėšos. Nes tik viešumas padeda išspręsti korupcijos apraiškas. Kuo daugiau viešumo – tuo sunkiau užsiimti korupcinėmis veiklomis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Pukelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Pukelis

– Lapkritį Seime priimta rezoliucija, kuria išreikštas susirūpinimas dėl Lietuvos futbolo federacijos veiklos. Seimas ragino ir Vyriausybę pradėti dialogą su UEFA ir FIFA bei siekti, kad LFF galėtų vadovauti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Ar ketinate imtis šio klausimo?

– Lietuvos futbolo federacijos klausimo artimiausiu metu neplanavome svarstyti, tačiau planavome svarstyti pačią federacijų atskaitomybę ir tiek finansinio, tiek veiklų audito sąvokas, kad jas apibrėžtume įstatyme.

Vienas dalykas yra asociacija, o kitas – federacija, nes tai yra organizacija, kuriai valstybė paveda tos sporto srities kuravimo, valdymo uždavinius. Mes numatome iškelti aukštesnius reikalavimus skaidrumui tiek pačiai veiklai, tiek asmenims, kurie vadovautų [federacijoms].

Kaip tai atrodys, tai turbūt bus nustatyta artimiausiu metu tiek sporto įstatymų leidybos grupėse, tiek sporto tarybos siūlymuose. Bet iš pradžių spręsime klausimą reglamentuojamu lygmeniu, o paskui žiūrėsime detaliai.

Kiek aš susipažinęs apskritai su asociacijų įstatymu, tai nėra labai įmanoma valstybei kištis į asociacijos veiklą tiesiogiai. Tai yra jautrūs klausimai ir tai aktualu ne tik futbolui, noriu į šį klausimą žiūrėti bendriau. Keliame šiuos klausimus, minime ir kitas federacijas, tai nenorėčiau prie jų apsistoti. Kai apsvarstysime ir nusistatysime esmines kategorijas, tai imsimės veiksmų.

– O kokia jūsų asmeninė nuomonė – ar turėtų sporto federacijoms vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys?

– Federacijai, be abejonės, turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys. Tai yra siekiamybė, nes kitaip sportas neturės autoriteto.

Federacijai, be abejonės, turėtų vadovauti nepriekaištingos reputacijos asmenys.

– Pastaruoju metu garsiai skamba dziudo federacijos skandalas. Sambo ir dziudo labai giminingos sporto šakos, kaip žvelgiate į tokią dziudo situaciją?

– Aš žinau tą situaciją, ji nėra maloni. Mes esame numatę pasitarimą, noriu labiau susipažinti su situacija, kaip ji buvo spręsta, kokios yra galimybės. Numatome susitikimą su dziudo atstovais, nors nežinau, kiek tai bus veiksminga, bet aš privalau tai padaryti, nes turime ieškoti dialogo.

O ateityje, kaip ir minėjau, teikiant pasiūlymus, keičiant sporto įstatymus ir kitas nuostatas, galbūt bus galima, kad federacija pati keistųsi, kad negalėtų atsirasti neefektyvių, nesportinių veiklų federacijose. Kad valstybė turėtų mechanizmą, kuriuo federacijos privalėtų veikti labiau sporto labui, o ne pačios savęs labui.

Kaip ir minėjau, valstybė deleguoja federacijoms tos sporto šakos srities valdymo funkciją, dėl to turi teisę ir reikalauti, kad viskas būtų daroma skaidriai. Tai – sunkūs klausimai, bet juos išgvildensime.

– Ketinate kalbėtis ir su dziudo federacija, ir su sportininkais?

– Kalbėsimės, nes negali būti, kad tokia graži sporto šaka su tokiomis gražiomis tradicijomis taip negražiai skambėtų.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Lietuvos dziudo čempionate sportininkai protestuoja prieš prezidentą Sinkevičių
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Lietuvos dziudo čempionate sportininkai protestuoja prieš prezidentą Sinkevičių

– Vyriausybės programoje nurodyta, kad iki 2025 m. bus bandoma fizinio aktyvumo pamokų skaičių pakelti iki trijų per savaitę. Kaip tai pasiekti ir kokią naudą tai gali turėti bendram vaikui fiziniam parengimui?

– Tai yra jau ir dabartiniame sporto įstatyme. Kitas dalykas, kiek yra realių galimybių tai vykdyti. Tai išeina iš sporto reguliavimo sferos, tai yra ir bendra švietimo problema, kad mokyklose būtų palankios sąlygos sportuoti. Tai reiškia ir infrastruktūros, ir personalo, ir inventoriaus, ir programų klausimus. Tikrai numatome juos spręsti ir tai yra prioritetinis Vyriausybės programos uždavinys. Numatome veiksmus ir sieksime to.

Turime duomenų, kad moksleivių fizinė būklė nuosekliai blogėja. Tų trijų efektyvių pamokų buvimas bendrojo lavinimo mokykloje tikrai padėtų spręsti šį uždavinį. Tikrai greitai to neišspręsime, nes tai per rimtas dalykas. Reikia daug resursų ir netgi keisti mokymo programas. Kodėl kultūros pamoka turi turėti aukštesnį prioritetą už matematikos? Čia reikia rasti ir tinklelyje vietos. Bendradarbiaujant su kitas sritis kuruojančiais viceministrais rasime sprendimą, nes tai svarbus uždavinys. Tik sveikas jaunas žmogus gali ko nors pasiekti ateityje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos