Kaip ir visas sporto pasaulis, taip ir tarptautinė badmintono planeta apmirė, kai po įvairias šalis pasklido koronavirusas.
Nuo 2017 metų, kai baigė prizais nusagstytą sportininko karjerą, Kopenhagoje dirbęs Kęstutis Navickas irgi buvo priverstas keisti aplinką.
Šios savaitės viduryje Danija skaičiavo 1861 užsikrėtimo atvejį ir 34 mirtis nuo COVID-19.
Tačiau dar mėnesio pradžioje 5,8 mln. gyventojų šalis atrodė rami.
„Iš pradžių jie labai atsainiai vertino naują grėsmę, – 15min pasakojo K.Navickas. – Danai save laiko atspariais žmonėmis, jiems vis atrodė, kad pavojus yra perdėtas ir viskas labai tolima. Bet per pastarąsias savaites viskas užsidarė ir pasikeitė. Kita vertus, danai labai pasitiki savo valstybe ir tiki, kad ji ras sprendimus šioje sudėtingoje padėtyje.“
Viena pirmųjų duris užvėrė ir K.Navicko darbo vietų – „Badminton Europe“ aukšto meistriškumo treniruočių centras, vienijantis visas Europos badmintono federacijas ir ugdantis žemyno talentus.
Kopenhagoje treniravosi badmintonininkai iš visų pasaulio žemynų, ten įgūdžius tobulino žaidėjai iš maždaug 25 šalių, pradedant nuo artimų – kaip Ispanija, Švedija, Airija, iki tolimų, kaip Iranas, Indonezija, Mauricijus ar Azerbaidžanas.
Tokia ir yra šio centro prasmė – padėti tobulėti aukštu lygiu atletams, kurie nėra iš badmintone dominuojančių Europos ir kitų pasaulio valstybių – K.Navickas panašiame pasauliniame treniruočių centre treniravosi prieš Pekino olimpines žaidynes, kai ilgai konkuravo sporto šakoje, kurioje ne tik lietuviams, bet ir europiečiams dominuoti tapo sunku.
„Dabartinėje padėtyje mūsų badmintono centras tapo padidintos rizikos, nes žadėjai iš viso pasaulio, jie itin daug keliauja“, – sakė K.Navickas.
Net dvylika kartų Lietuvos čempionu tapęs, 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse devintą vietą užėmęs bei 2015 m. Europos žaidynių prizininku tapęs kaunietis dabartines pareigas vykdo nuotoliniu būdu.
Į Kopenhagą jis buvo pakviestas dirbti „Badminton Europe“ pagrindinio trenerio asistentu, bet vadovui užsiėmus labiau vadybiniu procesu, lietuviui atiteko treniruočių valdymas.
Keturi jo auklėtiniai – švedas, meksikietis, rusas ir ukrainietis iškovojo kelialapius į olimpines žaidynes. Tačiau netrukus prasidėjo atšaukimų banga.
Penki balandį turėję vykti badmintono turnyrai, tarp jų Europos čempionatas Kijeve, Azijos pirmenybės Maniloje, „Pan America“ čempionatas Peru, buvo nukelti, nors per juos turėjo būti kovojama dėl paskutinių likusių olimpinių bilietų.
O netrukus buvo paskelbta, kad šių metų vasarą turėjusios vykti Tokijo olimpinės žaidynės keliamos į 2021 metus.
Buvusiam olimpiečiui K.Navickui tai atrodo logiškas sprendimas. „Aš manau, kad teisingiausia nukelti vieneriems metams, – sakė jis. – Aišku, kyla daug klausimų: kažkas jau pateko į žaidynes, kažkas dar turės kovoti atrankoje, kažkas buvo suplanavęs karjeros pabaigą po olimpinių šiais metais – dabar turbūt vėl turės sportuoti metus. Juk viskas keičiasi, jei vyresni žaidėjai dabar aukštumoje, ar jie liks ten po metų? Vis tik dėl sveikatos, neįmanomų kelionių teisinga perkelti olimpines žaidynes.“
Kol sporte – sąstingis, K.Navickas stengiasi produktyviai išnaudoti laiką Klaipėdoje, kur gyvena jo širdies draugė. Mėnesio pradžioje į uostamiestį grįžęs badmintono treneris mankštinasi pats, pasivaikšto gamtoje ir dirba namuose, tiek su žaidėjais iš viso pasaulio, tiek ir su savo vardo akademija Lietuvoje.
„Bandau apimti sritis, kurioms vis trūkdavo laiko – tai video žiūrėjimas, analizė. Dirbu daug, su žaidėjais bendraujame per atstumą. Aišku, padėtis nestandartinė, kaip ir daugumai žmonių“, – kalbėjo K.Navickas.
Jo sutartis su „Badminton Europe“ netrukus baigsis. Nors K.Navickas turi pasiūlymą tęsti darbus Danijoje, jis dar nėra tikras, kas laukia ateityje.
„Koks buvau žaidėjas, toks ir treneris – man mokymosi procesas yra labai svarbus, niekada nenoriu nustoti tobulėti. Badmintone yra daug taktinių ir techninių dalykų, didžiausias iššūkis, kaip viską suvesti į viena, kad būtų efektyviausias tobulėjimas, – kalbėjo K.Navickas. – Jaučiu, kad trenerio darbą pamėgau dar labiau nei žaidėjo. Būdamas aikštėje stengiausi dėl savęs, dabar visos pastangos dėl kitų. Kai matyti rezultatas, mane tai labai žavi ir motyvuoja, aš vis tvirčiau jaučiuosi šioje pozicijoje.
Pavyzdžiui, švedas per mano treniravimo laiką pakilo iš 200 pozicijos pasaulio reitinge iki 54. Nepriklausomai kur bus mano kita tarptautinė stotelė, noriu grįžti ir į Lietuvą, skirti daugiau dėmesio savo vardo akademijai, atsipūsti, išsigryninti mintis ir susirasti tinkamą vietą.
Danijoje labai daug išmokau, ir sunkiu darbu užsitarnavau tarptautinę pagarbą. Todėl noriu pasirinkti tinkamą vietą darbui, kur žaidėjai atitiktų mano stipriąsias kaip trenerio savybes. Taip pat turiu didelį norą tobulėti ir ieškoti vis naujų kelių tiek į žaidėjų tobulėjimą, tiek kaip trenerio augimą.“
