„Esu labai geros nuotaikos, džiaugiuosi pergale, tad nėra ant ko pykti. Dar neskaičiau jokių gandų, tad nežinau, kodėl jie kilo“, – teigė visų laikų stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas lietuvis.
Kitas Lietuvos galiūnas Vytautas Lalas šiose varžybose buvo antras, tačiau Airijoje gyvenantis sportininkas į Lietuvą atskris penktadienį, prieš varžybas Lietuvoje.
– Ar šis pasaulio čempionatas kažkuo skyrėsi nuo prieš tai buvusių, gal buvo sunkesnis? – 15min.lt paklausė Žydrūno Savicko.
– Buvo labai sunku, kaip ir pastaruosiuose trijuose čempionatuose. Tačiau šiemet buvo labai karšta. Finalo dieną karštis siekė 38 laipsnius – kai kurie varžovai kone alpo.
– Jau pasiekėte optimalią sportinę formą?
– Taip, jau anksčiau ją pasiekiau – visus metus nepraleidau nė vienų varžybų. Puikiai sekėsi Europos čempionate, o liepos-rugpjūčio mėnesiais kas savaitę varžiausi Čempionų lygoje. Tiesą sakant, kiek bijojau, kad neprarasčiau formos iki pasaulio čempionato, tačiau viskas buvo gerai.
– Kaip pasisekė pasiekti pasaulio rekordą?
– Šiemet tai man jau ketvirtasis rekordas, tad labai sunku nebuvo. Kuo dažniau pagerini, tuo paskui būna lengviau. Būtų gerai šiemet pasiekti dar vieną ar du rekordus.
– Kaip jūsų sveikata, ar neturite traumų?
– Smulkių traumų yra visada – jų neišvengsi. Net ir į pasaulio čempionatą važiavau su truputį sužeista koja, tačiau nebuvo laiko tiksliai diagnozuoti, kas atsitiko. Dėl šios priežasties pasaulio čempionate rungiausi atsargiai, turėjau saugotis, kad galėčiau dalyvauti čempionų lygos finale. Manau, jei ne ši traumelė, rezultatai čempionate galėjo būti ir geresni.
– Kodėl pirmojoje rungtyje, naščių nešime, buvote tik septintas?
– Šiuo metu tai yra mano silpniausia rungtis. Planavau būti penktas, tačiau nepavyko. Teko atsigriebti kitose rungtyse.
– Kaip reagavo varžovai į tokią turnyro pabaigą, kai du lietuviai užėmė abi pirmas vietas?
– Na nežinau, turbūt buvo nustebę ir tiek. Manau, kad jie iki paskutinių minučių tikėjosi mus pasivyti. Kvalifikacinėse varžybose išsiskyrėme trise – aš, Vytautas ir islandas Haforas Bjornssonas. Mes pirmąsias vietas užėmėme ir galutinėje įskaitoje.
– Kodėl tiek atsiliko Brianas Shaw ir Mike`as Jenkinsas?
– Jie tiesiog buvo silpnesni. Abu nelabai patobulėjo po pernai metų, o mes žengėme žingsnį į priekį.
– Ar Vytauto Lalo antroji vieta stebina, ar tai nuoseklus rezultatas?
– Vytautas yra Europos vicečempionas, taip pat puikiai pasirodė ir pernai pasaulio čempionate. Jis progresuoja labai nuosekliai, tad ateityje dar tikrai bus džiugių rezultatų. Tai nėra trumpalaikis šuolis.
Kuomet į sportą atėjo M.Jenkinsas, daugelis sakė, kad žemo ūgio sportininkams galiūnų sporte nebeliko vietos (amerikietis yra 198 cm ūgio). Tačiau Vytautas įrodė, kad yra atvirkščiai (lietuvio ūgis – 178 cm).
– Nebijote, kad Vytautas nuvers jus nuo Lietuvos galiūnų sosto?
– Kol kas dar jaučiuosi pakankamai saugiai, nes Lietuvos čempionate prieš jį laimėjau šešiose iš septynių rungčių.
– Kokie artimiausi startai jūsų laukia?
– Pirmiausia, jau šį savaitgalį „Siemens“ arenoje vyks pasaulio rąsto kėlimo čempionatas ir Čempionų lygos pusfinalis. Žinoma, bus sunku, nes reikės aklimatizuotis, tačiau bandysiu dalyvauti. Pasaulio čempionate 220 kg svorio rąstas (garantavęs Ž.Savickui pasaulio rekordą – aut. past.) tikrai nebuvo riba. Po to lauks Čempionų lygos finalas ir jau tada – poilsis.
– Rungiatės kone kas savaitę, ar ne per daug varžybų?
– Man ir tiems sportininkams, kurie kas savaitę varžosi čempionų lygoje, nėra sunku, nes jau esame pripratę. Kiti tokio sunkaus sezono gali ir neištempti.
– Kokios vis dėlto mintys apie tolimesnę karjerą, dar negalvojate apie jos pabaigą?
– Manau, kad nė vienas sportininkas iš profesionalaus sporto nepasitraukia savo noru. Jau net baigus karjerą daugelis pradeda galvoti apie sugrįžimą ir panašiai. Šiuo metu tikrai apie tai negalvoju ir to neplanuoju.
