J.Šuklinas teigė penktadienį pradėjęs rašyti laišką, adresuotą Lietuvos prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK).
Laišku 33 metų visaginietis prašo finansinės pagalbos savo teisinei kovai, kuri liko vienintelis išsigelbėjimo ratas siekiant pabandyti apginti savo garbę, 2012 metų olimpinį sidabro medalį, 58 tūkst. eurų vertės valstybinę premiją ir automobilį BMW, kuriuo važinėja iki šiol.
„Kaip tik rašau laišką, nes tikrai neturiu tiek pinigų, kad pats viską padaryčiau. Jei valstybė padės, tada kreipsiuosi į Sporto arbitražą“, – 15min sakė J.Šuklinas.
Jis teigė, kad nori pabandyti, nors pats jau yra gavęs oficialų laišką iš LTOK – prieš trejus metus karjerą baigęs kanojininkas šią savaitę buvo informuotas, kad jam teks grąžinti prizus.
„Kai laimi sportininkas, džiaugiasi visa valstybė. O kai reikia pagalbos, visi greitai nusiplauna. Jie nori kuo greičiau pabaigti procesus ir nenori ieškoti tiesos, – sakė J.Šuklinas. – Kai jie atsakys į mano laišką, tada priimsiu sprendimą. Tačiau terminai jau spaudžia.“
Spaudimas auga, kai šių metų birželio 12 dieną LTOK gavo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Drausmės komisijos raštą, kuriame galutinai patvirtinta, kad J.Šuklinas diskvalifikuojamas iš 2012 metų Londono olimpinių žaidynių, kai iš naujo pertirtame dopingo testo mėginyje, paimtame po sidabrinio 200 m kanoja finišo, rastas dehidrochlormetiltestosteronas – anabolinis steroidas, suteikiantis raumenų masės ir sprogstamosios jėgos.
J.Šuklinas neigia vartojęs dopingą, nors tai patvirtino abu Lozanos laboratorijoje tirti jo mėginiai A ir B.
„Tikslas vienintelis – mėginį reikia tirti kitoje laboratorijoje, nes ta (Lozanos) aš nepasitikiu. Negali iš niekur atsirasti kažkokia medžiaga, – kalbėjo J.Šuklinas. – Yra vienintelis variantas – ištirti kitoje laboratorijoje, nes B mėginį tyrė ta pati.
Visa tai galima padaryti tik per Arbitražo teismą. Bet ten vieno posėdžio kaina siektų 30 tūkst. eurų.
Be 50 tūkst. eurų net neverta pradėti, o visiems procesams, juristų skaičiavimais, gali prireikti 150 tūkst. eurų.
Jei iš manęs nuspręs pareikalauti visą laimėtą sumą grąžinti – ji bus labai didelė. Lietuvoje gal tik krepšininkai yra milijonieriai, o kitų sporto šakų atstovai neturi galimybių kovoti. Be valstybės palaikymo būtų kova su siena – nėra prasmės.
Todėl noriu paprašyti pagalbos, nors ir nežinau, kokiu pagrindu, nežinau, kokia bus jų pozicija. O tada žiūrėsiu, ką daryti.“
Už premiją pirko butą ir pradėjo verslą
2012 metais atrodė, kad J.Šuklinas laimėjo svarbiausią trofėjų per savo karjerą ir užsitikrino tvirtus finansinius pamatus tolesniam gyvenimui.
Olimpinėse žaidynėse po 200 metrų kanoja sprinto finalo ant jo galingos krūtinės pakibo sidabro medalis, o už šį pasiekimą grįžęs namo jis buvo apdovanotas solidžiu atlygiu – 58 tūkst. eurų (tada 200 tūkst. litų) valstybine premija, nauju BMW automobiliu bei pakilusia olimpine stipendija.
J.Šuklinas teigė didžiąją premijos dalį investavęs į butą Vilniuje ir verslą Visagine – ten jis yra atidaręs piceriją.
„Pirkau butą Vilniuje, bet dabar turiu tik dalį jo – sumokėjau 40 tūkst. eurų ir dar turiu įsipareigojimų bankui, – pasakojo J.Šuklinas. – Dalį skyriau butui, dalį – verslui.“
Jis iki šiol rieda baltu BMW, kurio raktelius gavo 2012 metų rudenį per iškilmingą prizininkų apdovanojimų ceremoniją, kai LTOK iš savo partnerių nupirkęs šio modelio mašinas jas skyrė Rūtai Meilutytei, Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, Evaldui Petrauskui, Aleksandrui Kazakevičiui ir J.Šuklinui.
Ne visi jų naudojasi savo BMW, kai kurie nusprendė parduoti brangius automobilius. J.Šuklinas automobilį yra pasilikęs: „Tai man brangus atsiminimas apie olimpines žaidynes, kurioms daug metų ruošiausi, daug sveikatos atidaviau. Todėl tos mašinos niekada ir nepardaviau. Saugojau ją.“
Ruošiasi griežtai procedūrai
Kol J.Šuklinas kaupėsi laiškui, Lietuvos sporto vadovai ėmėsi neįprastos ir nemalonios užduoties – jie turi nuspręsti, kaip ir kokios sumos pareikalauti iš buvusio kanojininko, kurio kaltę pripažino IOC.
„Kai surinksime duomenis, tada ir bus sprendimas, kaip tai padarysime“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius Valentinas Paketūras.
LTOK pareiga yra atgauti sidabro medalį, kuris turi būti įteiktas rusui Ivanui Štiliui, taip pat automobilį, kuris, V.Paketūro vertinimu, „dar nėra senas.“
Veiksmų planą LTOK ketina aptarti per Vykdomojo komiteto posėdį liepos 10 dieną, o iki tol tikisi surinkti informaciją iš Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD).
Šios valstybinės įstaigos darbuotojai jau pradėjo skaičiavimus, nes jų atsakomybėje dar didesnė grėsmė J.Šuklinui – išreikalauti iš karjerą baigusio atleto ir jo 2012-ųjų olimpinės komandos narių sumą, kurios bendras dydis yra per 100 tūkst. eurų.
Sprendimų vykdymui KKSD dabartinis generalinis direktorius Vytautas Vainys ketina pasitelkti patirtį iš bėgikės Živilės Balčiūnaitės istorijos.
Bėgikė premiją grąžino tik šiemet
2010 metų liepą Ž.Balčiūnaitė pirma kirto Europos lengvosios atletikos pirmenybių maratono rungties finišo liniją, bet netrukus nugriaudėjo nemaloni žinia.
Ž.Balčiūnaitė, kaip ir J.Šuklinas, neigė savo kaltę, bet dėl pažeistų antidopingo taisyklių iš jos nuspręsta pareikalauti grąžinti 5,8 tūkst. eurų (tada 20 tūkst. litų) valstybinę premiją, skirtą už Europos čempionės titulą. 2013 metais prasidėjęs procesas užtruko iki šių metų.
„Iš pradžių ji nenorėjo grąžinti ir buvo pasitelkusi advokatus, bet prieš pat mums pateikiant ieškinį į teismą pakeitė nuomonę, – pasakojo V.Vainys. – Sudėliojome pinigų grąžinimo grafiką, paskui jos prašymu dar jį pakoregavome, prailginę terminus.
Jos treneris premiją grąžino gerokai anksčiau, o Ž.Balčiūnaitė tai padarė šiais metais pavasarį.“
Skaičiavimų yra ir daugiau
J.Šuklinui tektų grąžinti žymiai didesnę sumą.
„Tačiau tai esmės nekeičia, nes dingo pats pagrindas, dėl kurio buvo išmokėtos premijos ne tik sportininkui, bet ir jo pagalbiniam personalui, – sakė V.Vainys. – Tolerancijos dopingui sporte negali būti.“
Kaip biudžetinė organizacija, KKSD ketina raštu kreiptis į J.Šukliną, pretenzijoje nurodant sumą, kurią jam teks grąžinti.
Ši suma dar yra tikslinama, nes yra tam tikrų kitų skaičiavimų.
Karjerą baigusiam sportininkui skiriama valstybinė renta (27 socialinės išmokos, t.y. 1026 eurai) ir toliau bus mokama, nes J.Šuklinui ji priklauso dėl kitų titulų – jis tris kartus yra tapęs Europos čempionu.
Pagal pernai sugriežtėjusius nuostatus, nuo 2018 metų renta numatyta tik olimpiniams prizininkams ir pasaulio čempionams, bet iki tol užteko ir kitų titulų, tad J.Šuklinui renta liks.
Tačiau ji gali būti sustabdyta arba nurėžta tam laikotarpiui, kai paaiškės, kokią diskvalifikaciją J.Šuklinui pritaikys Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija.
Be to, bus perskaičiuota J.Šuklinui mokėtos valstybinės stipendijos dydis – ji jam priklausė už kitus pasiekimus, bet po 2012 metų olimpinių žaidynių stipendija buvo kiek aukštesnė nei prizininkais netapusių sportininkų.
„Galutinė suma turėtų būti aiški liepos pradžioje“, – sakė V.Vainys.
Jis mano, kad gavęs pretenziją J.Šuklinas tarsis su savo teisininkais.
Tą patį gali daryti ir jo pagalbinis personalas – dviem treneriams teko 100 tūkst. litų (po 14,5 tūkst. eurų abiem), o personalui, t.y. gydytojui, masažuotojui – 50 tūkst. litų (iš viso 14,5 tūkst. eurų).
Kalbėdamas su 15min kiek anksčiau J.Šuklino treneris Egidijus Gustas neslėpė nerimo dėl sumos, kurią gali tekti grąžinti, nors tokio precedento dar nebuvo – premija atimta iš Ž.Balčiūnaitės, bet iki šiol su tokia problema nesusidūrė nė vienas olimpinis prizininkas.
Yra buvę tik kitokių Lietuvos atletams palankių scenarijų – dėl varžovų dopingo nuodėmių aukštesnių apdovanojimų ir premijų nusipelnė imtynininkas Mindaugas Mizgaitis (vietoj 2008 m. Pekino bronzos jam atiteko sidabras) ir septynkovininkė Austra Skujytė (pernai gavo 2012 m. Londono bronzos medalį).
V.Vainys mano, kad šiuo atveju dėl J.Šuklino pagalbininkų žodį turėtų tarti teisininkai.
„Žodį turėtų tarti ekspertai, nors vėlgi – pagrindas, kuriuo buvo sumokėtos premijos, šiuo atveju išnyksta“, – sakė KKSD vadovas.
Nors procedūrą dėl valstybinės premijos grąžinimo pradės KKSD, realu, kad paskui šį teisinį procesą perims Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kaip žinia, KKSD yra likviduojamas iki spalio mėnesio, kai kurie darbuotojai jau perėjo į ministeriją, o kiti ieškosi darbo.
„Teisinių procesų vyksta ir daugiau, tad juos visus perims Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – sakė V.Vainys.
J.Šuklinui išieškojimo būdai ir skaičiai kelia šiurpą. Jis stengiasi pernelyg apie tai negalvoti.
„Yra įvairių kalbų – nuo 70 tūkst. iki kone 300 tūkst. eurų, jei priskaičiuos pasiruošimus ir visa kita. Jei sėdėsiu ir galvosiu apie tai, išprotėsiu“, – sakė J.Šuklinas.