25-erių Quinn gimė kaip Rebecca Catherine Quinn, tačiau pernai viešai prisipažino, kad yra nedvinaris asmuo (nei moteris, nei vyras).
Tokijuje Quinn atstovauja Kanados moterų futbolo rinktinei. Ir jau pateko į finalą, taip užsitikrindama mažiausiai sidabro medalį.
Quinn jau yra laimėjusi bronzą Rio de Žaneiro žaidynėse, tačiau tuomet apie savo lyties tapatybę viešai dar nebuvo prabilusi.
„Sunku apie tai paskelbti visam pasauliui“, – neslėpė Quinn. „Kita vertus, visi, kurie mane pažįsta, žino, kad aš visą laiką gyvenu, kaip nebinarinis asmuo, todėl buvo tik laiko klausimas, kada aš apie tai prabilsiu viešai. Dabar apie tai kalbėsiu garsiai visą likusį savo gyvenimą.“
„Kalbėsiu, nes realybė tokia, kad translyčiai diskriminuojami sporte. Ne visiems leidžiama varžytis, siekti olimpinių svajonių. Kovosiu, kol tai nepasikeis“, – pridūrė Quinn.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sprendimą leisti translyčiams sportininkams dalyvauti žaidynėse priėmė 2015 metais. Tiesa, ne visos sporto federacijos pakeitė savo taisykles.
Tokijuje jau startavo ir translytė Laurel Hubbard, 43-ejų sunkiaatletė iš Naujosios Zelandijos. Ji gimė kaip Gavinas Hubbardas, tačiau prieš 8-erius metus nusprendė pasikeisti lytį.
Pačioje sunkiausioje moterų svorio kategorijoje (virš 87 kg) jai nepavyko užfiksuoti jokio rezultato ir sportininkė, 2017 m. tapusi pasaulio vicečempione, Tokijuje liko be vietos – neklasifikuota.
„Vien dalyvauti žaidynėse – ypatinga. Noriu padėkoti TOK, kad jis laikosi olimpinių principų ir įrodo, jos sportas yra skirtas visiems. Žinoma, ir Tarptautinei sunkiosios atletikos federacijai“, – po starto Tokijuje dėkojo L.Hubbard.
„Neatkeliavau čia pakeisti pasaulio. Dalyvauju žaidynėse todėl, kad sportas yra mano gyvenimo dalis. Tikrai nereikalauju specialaus dėmesio ar elgesio. Žinoma, girdžiu kalbas, kurias sukeliu. Bet taisyklės yra tokios, kokios jos yra. Spėju, kad ateityje jos gali būti peržiūrėtos, tačiau čia jau ne mano sritis“, – pridūrė sunkiaatletė.