1867 m. balandžio 2 d. Karaliaučiuje gimė žmogus, įrodęs visam pasauliui, kad fizinė jėga ir kūno grožis gali stulbinti taip pat, kaip ir meno kūriniai. Šis tobulo kūno puoselėtojas pelnytai vadinamas moderniojo kultūrizmo „tėvu“.
Frydrichas Vilhelmas Miuleris vaikystėje buvo silpnas ir ligotas, tėvas vokietis ir motina rusė norėjo, kad suaugęs jis taptų pastoriumi. Visgi sūnus pasirinko mediciną ir studijuodamas anatomiją sukūrė savitą treniruočių metodiką, kuri padėjo išugdyti neįtikėtiną jėgą ir gerokai sustiprinti sveikatą.
1885 m. vengdamas tarnybos kariuomenėje, būsimasis kultūristas išvyko iš Prūsijos ir leidosi į kelionę po Europą. Pasirinkęs Eugenijaus Sandovo pseudonimą jis gavo darbą Vienos cirke. Stipruolis prūsas užsitarnavo žiūrovų meilę ne tik kaip jėgos žonglierius, akrobatas, bet ir imtynininkas, pelnęs nenugalimojo šlovę. Visgi labiau F.Miulerį domino svorių kilnojimas bei jėgos treniruočių sistemos kūrimas.
Po daugelio sėkmingų pasirodymų Europoje E.Sandovas iškeliavo už Atlanto, kur tapo visuotiniu numylėtiniu. Reklaminiuose plakatuose jis vadintas stipriausiu pasaulio žmogumi, o knygos ir brošiūros su paties sukurta treniruočių sistema sukrovė kultūristui nemažų turtų.
Būtent Amerikoje E.Sandovas pradėjo visuomeninį judėjimą už sveiką gyvenimo būdą ir žmogaus kūno grožį. Prie jo prisijungė visų visuomenės sluoksnių atstovai – darbininkai, vidurinė klasė, turtuoliai. Prūso idėjos sulaukė audringo palaikymo, o vardinės prekės, tokios kaip spyruokliniai svarmenys, sveikatos korsetai, jėgos kakava, atletų losjonas, laisvalaikio cigaretės buvo šluote nušluotos nuo parduotuvių lentynų.
Grįžęs iš Jungtinių Valstijų E.Sandovas apsigyveno Londone, uždirbtus pinigus investavęs į šiuolaikinių sporto klubų prototipų – fizinės kultūros salonų steigimą. Salonų interjeras tviskėjo prabanga, sienas puošė veidrodžiai paauksuotais rėmais, salių grindys išklotos persiškais kilimais. Sportinis inventorius idealiai tiko aristokratams – jie galėjo auginti raumenis atlikdami pratimus su pasidabruotais svarmenimis.
Eugenijus populiarino savo treniruočių sistemą rengdamas specialius jėgos pasirodymus, o 1897 m. atidarė Fizinės kultūros institutą. Jis apkeliavo daug valstybių, lankėsi Pietų Afrikoje, Indijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje.
Pritarus Anglijos karalienei, 1901 m. įvyko pirmasis pasaulio istorijoje atletiško kūno grožio konkursas, kuriame teisėjavo Eugenijus Sandovas, žymus skulptorius Čarlzas Lauesas ir seras Arturas Konanas Doilis. Dera pažymėti, kad pats stipruolis iš Karaliaučiaus galėjo pasigirti pavydėtinomis kūno proporcijomis: jo ūgis siekė 170 cm, svoris 88 kg, krūtinės apimtis 122 cm, dvigalvis raumuo 43 cm, šlaunis 63 cm, blauzda 40 cm.
1911 m. karalius Jurgis suteikė E.Sandovui profesoriaus vardą už nuopelnus fizinės kultūros srityje ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą.
F.Miuleris arba E.Sandovas mirė nuo insulto 1925 m. spalio 14 d. Londone. Pasak legendos, vos 58 metų kultūristo gyvenimas nutrūko po to, kai jis viena ranka išstūmė savo automobilį iš griovio. Žmonos pageidavimu, ant jo amžino poilsio vietos Putney Vale kapinėse nebuvo pastatytas antkapis.
Kapą baigė tvarkyti savamokslio fizinės kultūros propaguotojo sekėjai 2002 m. Antkapyje iškaltas užrašas: „Eugenijus Sandovas. Kultūrizmo tėvas“.
Kertiniai naujosios treniruočių sistemos principai pritaikomi ir mūsų dienomis. Anot E.Sandovo, reikia išsiugdyti gebėjimą protu veikti raumenis ir kontroliuoti jų susitraukimus; fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis = vystoma jėga, t.y. treniruotės žmogaus kūnui yra lyg auklėjimas vaikui – be jų apsieiti neįmanoma; treniruočių nuoseklume slypi raktas į sėkmę. Jokiomis aplinkybėmis negalima pasiduoti sunkumams; raumenys turi dirbti ne tik per treniruotes, bet ir kiekvieną laisvą minutę – ilsintis, pramogaujant, skaitant ar keliaujant.
Moderniojo kultūrizmo „tėvo“ treniruočių sistemos pagrindas – pratimai su svarmenimis. Pradedantiesiems jis rekomendavo 2 kg svorio svarmenis, o pažengusiems – treniruotis su svarmenimis, svarsčiais ir štangomis. Atlikti pratimus rekomenduota ne anksčiau kaip 2 valandos po valgio, bet griežtas treniruočių grafikas nėra svarbu. Akcentuota visavertė mityba, kad žmogaus kūnas nebadautų ir gautų visų reikalingų medžiagų.
Nuo 1977 m. prestižiškiausio kultūrizmo čempionato „Mr. Olympia“ laimėtojams teikiama bronzinė statulėlė – britų skulptoriaus Frederico Pomeroy sukurtos E.Sandovo statulos kopija.
Per visą karjerą E.Sandovas garsėjo fenomenalia jėga – per 4 minutes jis padarydavo 200 atsispaudimų, kelias sekundes galėjo išlaikyti du svarsčius po 27 kg į priekį ištiestose rankose.
1894 m. jis pasiekė pasaulio rekordą viena ranka išspaudęs 122 kg štangą. Abiejuose jos galuose buvo ne įvairaus svorio diskai, bet dideli tuščiaviduriai rutuliai, kuriuose sėdėjo po suaugusį žmogų. Dar po metų E.Sandovo biografiją papildė vienas iš sudėtingiausių jėgos triukų – dešine ranka atletas iškėlė 115 kg štangą, ore ją perdėjo į kairę ranką, pritūpė, atsigulė ant nugaros ir vėl atsikėlė nepaleisdamas štangos iš rankų.
Daugiau nei prieš 100 metų sukurta metodika aktuali ir šiais laikais. E.Sandovo sugalvoti fiziniai pratimai su svarmenimis vis dar laikomi efektyviais, naudingais ir prieinamais žmonėms, siekiantiems sustiprinti sveikatą ir padailinti raumenis neleidžiant krūvos pinigų treniruoklių salių abonementams.
Moderniojo kultūrizmo „tėvas“ garantavo, kad beveik kiekvienas žmogus, reguliariai besitreniruojantis pagal jo sistemą per ketverius metus pasieks tokią pat puikią fizinę formą kaip ir jis pats. Ar yra pagrindas juo netikėti?
