Kuo išskirtinė 17-metė vilnietė Dominika Banevič, breiko pasaulyje žinoma kaip Nicka, kodėl jos mums pavydi visas pasaulis, į ką atkreipti dėmesį, kokios šio sporto taisyklės ir kodėl minutę ant galvos be pertraukų suktis nusprendęs sportininkas olimpiadoje liktų paskutinis?
Suprasti akimirksniu
- Breikas užgimė ne taip ir seniai – prieš maždaug 50 metų – Pietų Bronkso rajone Niujorke, kaip dalis hiphopo kultūros, sujungiant šokį su muzika ir sudėtingomis akrobatinėmis figūromis bei varžantis vienas prieš kitą.
- Skaičiuojama, kad Lietuvoje breikas pasirodė apie 1986 metus, o vėl išpopuliarėjo tūkstantmečio pabaigoje.
- 17-metė D.Banevič, slapyvardžiu Nicka, jau yra laimėjusi pasaulio ir Europos čempionatus. Ji laikoma viena didžiausių favoričių ir Paryžiaus olimpiadoje.
Atsakymų klausėme daugkartinių Lietuvos breiko čempionų, o dabar teisėjų, garsiųjų brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų.
Broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai patys profesionaliai šoko breiką beveik du dešimtmečius, o stebėdami atrankos varžybas į Paryžių džiaugėsi, kad teisingai nuspėjo visų kovų laimėtojus.
„Žiūrėjome kartu su uošviu. Jam buvo įdomu susipažinti. Ir dažnai sunku suprasti, kodėl tas, kuris jam atrodė įspūdingiau, pralaimėdavo. O gi todėl, kad darė standartinius judesius, sukosi tik į vieną pusę, be jokios įvairovės, kai tuo metu kitas atliko penkis sutingimus, tris jėgos judesius ir dar penkis originalius, savo sugalvotus“, – aiškino Remigijus.
„Šioje sporto šakoje yra labai daug potėpių, skirtingų stalčių, stalčiukų, judesių ir kombinacijų. Viskas dar susilieja su muzika, istorija, kurią tau nori papasakoti šokėjas. Paprastam žiūrovui atskirti ir pamatyti pirmu prisėdimu tikrai bus sunku“, – brolį pildė Algirdas.
„Teisėjai vertina judesių turtingumą, techninį įgūdį, kūrybiškumą, originalumą, muzikalumą, energiją ir išraiškingumą“, – tęsė Remigijus.
Teisėjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iš viso bus devyni.
„Didžiausias minusas yra monotonija. O vertinama yra viskas: ar judesys – pagreitintas, o gal – sulėtintas? Ar judesiai daromi į vieną pusę, ar į abi? Ar tai – tradiciniai judesiai, ar perkurti? Plius, įvairūs slydimai, skirtingi aukščiai. Teisėjai atpažįsta ir tokias detales, kaip kopijuoti judesiai. Jeigu kažkas tą judesį sukūrė, o tu perėmei – pripažinimo negausi, – breiko vertino subtilybes aiškino Remigijus.
– Būna ir taip, kad varžovas, matydamas, ką parodė šokėjas prieš jį, uždeda vieną ranką sau už nugaros ir sako: „Žiūrėk, vaikeli, viską, ką tu padarei su dviem rankomis, aš padarysiu su viena“. Arba – su viena koja. Akivaizdu, kad toks šokėjas laimi dvikovą.“
„Ypač vertinamas dinamiškumas. Kaip tu gražiai įvažiuoji šokdamas į muziką ir kaip išsivynioji, užbaigi. Įneri, kaip žuvis – nardai, nardai, nardai, o išsisuki lyg koks tornadas, – vaizdingai pasakojo Algirdas.
– Taip pat ir visos smulkios detalės. Teisėjai pastebi ir tai, kad judesį padarei, pavyzdžiui, žemę liesdamas dviem pirštais, o ne visa plaštaka. Kad sukaisi ant kelio, krumplio ar net kulno. Tai labai praturtina.“
„Akivaizdu, kad tokiame lygyje, kaip olimpinės žaidynės, visi šokėjai atliks aukščiausio lygio pasirodymus. Silpnų čia nebus, tad nugalėtoją lems tos itin smulkios detalės“, – pažymėjo Remigijus.
Būtent čia ir išryškėja 17-metės lietuvės D.Banevič talentas. Nuo penkerių breiku susižavėjusi tautietė – tiesiog pamačiusi vaizdo įrašą „YouTube“ ir nebegalėjusi atsitraukti – keri savo universalumu.
„Ji labai įvairiai sukasi, naudoja slydimus. Jos judesiai, idėjos – labai turtingos. Nicka įpina ir istorijas, iš kur ji kilusi. Yra perkūrusi labai daug standartų, turi visą bazę savo sugalvotų judesių. Keičia greičius, naudoja sustingimus. Aišku, ir visi varžovai tai daro, bet ji prideda tas detales, apie kurias kalbėjau. Kaip pirštų užsukimas, sustingimų skaičius, nepasikartojantys judesiai“, – vardino Algirdas.
„Ypač svarbus dalykas, kad šokis nebūtų paruoštas. Ir čia dar viena didžiulė Nickos stiprybė. Ji meistriškai improvizuoja. Teisėjai tikrai mato, ar tu klausai, ar reaguoji į muziką, kurios prieš šokį nežinojai. Dainą tau tiesiog užleidžia didžėjus, tu jos niekada nesirenki. Tiesiog šoki, improvizuoji tarsi džiaze. Gali tai daryti pirmas, ką Nicka dažniausiai ir daro. Oficialiai tai (kad pradedi pirmas) nėra vertinama, bet teisėjai mato, jog šokėjas taip pasitiki savimi, kad nieko negalvoja ir neria į dainą, – dėstė Remigijus Gataveckas.
– Nicka yra išskirtinai muzikali. Kartais atrodo, kad ji tarsi ir kurtų tą muziką, kurią girdime. Tarsi ji savo judesiais, pirštais liestų klavišus. Lyg koks Mocartas ar Bethovenas. Būna tiesiog vau.“
„Taip, jeigu pradedi dvikovą pirmas, ką Nicka daro gal 90 proc. atvejų, tuomet negali strateguoti, reaguoti į varžovo judesius, negali jam atsakyti ar padaryti dar geriau. Breike nėra taisyklės, kas turi pradėti šokti pirmas. Kartais matome, kad abu šokėjai žiūri vienas į kitą ir nesivaržo, bando pajusti muziką. Nicka taip niekada nedaro. Ji startuoja pirma, taip parodydama ir teisėjams, ir varžovei, kad jos nebijo, visiškai pasitiki savimi ir tiki savi pranašumu“, – pažymėjo Algirdas.
Nėra oficialios taisyklės breike ir kiek laiko turi užtrukti tavo šokis, nors skiriama maždaug minutė. „Limito nėra. Gali varyti, kiek nori, bet faktas tas, kad kuo daugiau šneki, būna, tuo daugiau nusišneki. Per ilgas šokis, irgi nėra pliusas. Kartais užtenka ir 10-ies sekundžių, per kurias parodai tikrą gausa judesių ir laimi kovos“, – teigė Remigijus.
„Nickos išėjimai dažnai būna ilgi, bet taip yra todėl, kad ji moka tiek daug judesių. Būna, kad per jos gimtadienį susirenkame po Baltuoju tiltu ir ji varžosi su mumis visais viena pati. Mes jau darome pertraukas, ilsimės, o ji nesustoja, varo ir nesikartoja. Per paskutinį gimtadienį ji padarė 18 išėjimų iš eilės, vienu daugiau nei šventė metų. Ir dar norėjo“, – stebėjosi Algirdas, atskleidęs ir kitą daug pasakančią istoriją.
„Prieš olimpines žaidynes į Vilnių, pas Nicką, buvo atvykęs Philipas Kimas, Kanados breiko šokėjas Phil Wizard, kuris yra vienas favoritų laimėti vyrų olimpinį auksą. Atvyko tam, kad treniruotųsi kartu su Nicka, kad keistųsi informacija. Ir tokių breiko žvaigždžių atvažiuoja ne viena. Jeigu ne mūsų Nicka, nieko to nebūtų. Visos tos žvaigždės net nežinotų apie Lietuvą, jau nekalbant apie keliones čia, – pabrėžė Remigijus.
– Dėl to labiausiai ir džiaugiuosi, kad breikas tapo olimpine sporto šaka. Lietuva pagaliau pamatys, kas yra Nicka pasaulyje. Kokio dydžio ir lygio žvaigždę mes turime savo šalyje. Lietuvoje ji tikrai nėra taip vertinama, kaip pasaulyje. Kai ji atvyksta į varžybas, visas dėmesys būna nukreiptas į ją. Lyg į kokią roko žvaigždę. Mums jos pavydi visos pasaulio šalys. JAV, Prancūzija – visos.“
„Ir įdomiausia, kad Nicka net neturi trenerio. Ji – pati sau trenerė. Jūs net neįsivaizduojate, kiek pinigų investavo Kinija į savo breiko šokėjų paruošimą šioms žaidynėms. Jie atsiveža didžiules komandas, trenerius, masažistus, delegacijas, o lietuvė į varžybas ilgai važiuodavo tik su savo mama. Beje, būtent mama Alina yra turbūt svarbiausia priežastis, kodėl šiandien mes turime tokią šokėją kaip Nicką. Kol ji dar nebuvo tokia garsi ir žinoma, būtent mama kaip bulius kovojo dėl to, kad ji gautų visas reikalingas sąlygas, informaciją, skambindavo, prašydavo, visur važiuodavo drauge“, – sakė Algirdas.
Ar jaunajai čempionei pavyks sužibėti ir pačioje ryškiausioje scenoje šįvakar – Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
„Nenoriu spekuliuoti ir prognuoti. Svarbiausia yra palaikyti, mėgautis Nicko šokiu, jausti vienybę. Aš pažadu, kad mes ja tikrai didžiuosimės. Ji tikrai parodys savo čempionišką charakterį“, – tikėjo Algirdas.
„Labiausiai džiaugiuosi, kad šiandien labai daug tautiečių susipažins su mūsų mylima sporto šaka. O jei užsikrės ir pradės labiau domėtis, tai pradės ir pastebėti dalykus, kaip pastebi derinius, pražangas ar klaidas, žiūrėdami krepšinį. Pažadu, bus įdomu!“, – pokalbį užbaigė Remigijus.
Istorinės breiko varžybos olimpinėse žaidynėse prasideda šiandien nuo 17 val. Didysis finalas, jei Nickai pavyktų iki jo nukeliauti – 22:29 val.
Visą lietuvių startų Paryžiaus žaidynėse tvarkaraštį rasite čia.
