Pagrindinės varžybų distancijos – 52 km taurė atiteko Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro raitelei Jūratei Repšienei su arabų veislės kumele Asia. Trasoje užtrukusioms 3 val. 38 min. Finišo liniją Jūratė kirto simboliškai susikibusi rankomis su šešiolikmete dukra, einančia mamos pėdomis ir siekiančia kvalifikuotis tarptautinio lygio varžyboms.
44 km distancijos taurė iškeliavo į Trakų rajone įsikūrusį žirginio sporto klubą „Naujadvario žirgai“. Ją iškovojo klubo trenerė – Ugnė Zalieckienė su arabų veislės kumele Prada.
26 km distancijos pirmoji vieta atiteko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duetui – Eglei Miknevičiūtei su žemaitukų veislės žirgu Angleliu. Raitelė distanciją įveikė tradiciškai lydima mamos ir trenerės Dovilės Bagvilaitės.
18 km distancijos taurę laimėjo žirginio sporto klubo „Irkiniai“ duetas Karolina Pukšmytė su žirgu Ula F.
6 km distancijos taurė liko namuose, atiteko žirginio sporto klubo „Girniukas“ duetui Jogailei Petkutei su žemaitukų veislės žirgu Ufu.
Turiningai laiką gamtoje leido ir šeimos rungtyje be pralaimėjimo varžėsi 3 km distancijos dalyviai. Jauniausiai jų – Etėjai Jasiūnaitei, jojusiai poni klasės žirgeliu Rugiu – vos penkeri. Anot raitelės trenerės Jogailės Develytės, trasoje labiau už raitelę ir žirgą pavargo juos lydėjęs tėtis. Tėvams užduotis lydėti jaunuosius raitelius neretai prilygsta didžiuliam iššūkiui, man reikia rasti bendrą kalbą ne tik su atžala, bet ir jų partneriu žirgu.
„Vaikus šioje trasoje visą laiką turi lydėti suaugęs žmogus, dažniausiai tai vyksta žingsnio aliūru, nors labiau azartiški tėčiai ar mamos pasistengia pagerinti rezultatą bėgdami, kad vaikas su žirgu pademonstruotų didesnį greitį. Tokio tipo rungtys yra geriausias būdas supažindinti mažuosius su varžybų tvarka.“ – pridūrė Jogailė Develytė.
Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Varžantis ištvermės jojimo varžybose, pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai.
„Žirgai prieš startą yra kruopščiai veterinarų patikrinami – ar yra sveiki, gerai jaučiasi. Pasirinktą distanciją startavę duetai turi įveikti nustatytu tempu ir tilpti į tam tikrą laiko intervalą. Finišavus, vėl tikrinama žirgo būklė: pulsas, raumenų tonusas, dehidratacija, žarnyno darbas, kapiliarų prisipildymo greitis bei bendra būklė, vertinama ar žirgui neskauda kojų ir nepakitę jo judesiai. Kuo geresnis būklės įvertinimas, tuo dalyvis gauna daugiau taškų, o tai reiškia, kad kartais pergalę gali nulemti keliais dūžiais mažesnis žirgo pulsas. Duetas, kurio žirgo savijauta po distancijos objektyviai suprastėjo, būna diskvalifikuojamas. Taigi tai sportas, kurių atstovai itin rūpinasi žirgo sveikata ir gerove“, – aiškino Lietuvos žirginio sporto federacijos, ištvermės jojimo komiteto pirmininkė Ugnė Zalieckienė.
Anot jos, tai ne tik viena natūraliausių žirgo prigimčiai žirginio sporto disciplinų, bet ir pati prieinamiausia žirgų mylėtojams – mėgėjams, nesiekiantiems olimpinių aukštumų, tačiau norintiems išbandyti savo galimybes. Pradėti užsiimti šiuo sportu nėra jokių amžiaus ar fizinių apribojimų, vykdomos ir specialios rungtys skirtos šeimoms, kuriose lydimi artimųjų varžosi patys jauniausi raiteliai bei rungtys raiteliams su negalia.
Artimiausios varžybos vyks gegužės 18 d. Telšių rajone. Renginys nemokamas.
